Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.8.13.; 1.2.27.5.; 2.3.6.4.5.; 2.4.1.1.; 1.1.7.2.4.; 2.10.2.7.

1.1.7.2.7.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 17 d.

Kaunas

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK 290 str.);

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. 2014 m. birželio 21 d. apie 03.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie baro „Žemyn upe“, adresu M. Valančiaus g. 24 Kaune, Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui G. K. bei Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui V. K. aiškinantis prie baro vykusio konflikto aplinkybes, priėjęs prie pareigūnų, be jokios aiškios priežasties pradėjo plūsti juos necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais, o pareigūnams pareikalavus pasitraukti ir netrukdyti dirbti, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, toliau plūdo pareigūnus įžeidžiančiais žodžiais, o pareigūnų įspėtas, jog bus sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, nevykdė teisėtų jų reikalavimų, aktyviais fiziniais veiksmais stengdamasis išvengti sulaikymo, o patalpintas į tarnybinį automobilį ir vežamas į policijos komisariatą, toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus, įžeidinėdamas bei grasindamas pareigūnams susidorojimu, tokiu būdų įžeidinėjo savo pareigas einančius Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyriausiuosius patrulius G. K. bei V. K.

Kaltinamasis A. I. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2014-06-21 buvo bare „Žemyn upe“, buvo nakties metas. Jis buvo neblaivus, atvažiavus pareigūnams, pasikarščiavo, galėjo juos išvadinti necenzūriniais žodžiais, tačiau kokiais, neatsimena, nes buvo neblaivus. Jis susinervavo, kad jį sulaikė dėl pareigūnų įžeidimo, sulaikant išsuko petį, todėl galėjo plūsti pareigūnus. Kad grasintų pareigūnams, neatsimena dėl girtumo. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, su nukentėjusiais bendravo, jų atsiprašė.

Nukentėjusysis V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2014-06-21 buvo gautas pranešimas, kad prie baro „Žemyn upe“ vyksta konfliktas. Nuvykus nurodytu adresu, išlipus iš tarnybinio automobilio, ten buvęs kaltinamasis ėmė juos vadinti gaidžiais. Jie nurodė kaltinamajam nusiraminti, tačiau šis ir toliau šaukė, todėl buvo sulaikytas. Sulaikytas kaltinamasis vis tiek nenusiramino, ėmė gestikuliuoti rankomis, todėl buvo surakintas antrankiais ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Kaltinamojo keiksmažodžiai buvo adresuoti jiems, kaip pareigūnams, jie buvo su uniformomis, todėl kaltinamasis, nors ir būdamas neblaivus, suprato, kad jie pareigūnai. Kaltinamasis juos vadino „gaidžiais“, kitais įžeidžiančiais bei necenzūriniais žodžiais, sakė, kad sutikęs gatvėje išdaužys kaip tarakonus. Jis dėl tokių žodžių jautėsi nemaloniai, aplinkui buvo kitų žmonių. Kaltinamasis jo atsiprašė, jis atsiprašymą priėmė, kaltinamajam atleido.

Nukentėjusysis G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2014-06-21 patruliavo su kolega V. K. Apie 3 val. nakties buvo gautas pranešimas, kad pastebėtos muštynės prie baro „Žemyn upe“. Į pranešimą reagavo du ekipažai, jų ekipažas atvažiavo antras, kai jie atvyko, patruliais jau sulaikinėjo įvykio dalyvį. Jie išlipo iš tarnybinio automobilio, tada ten buvęs kaltinamasis be jokios priežasties pradėjo plūsti juos įžeidžiančiais bei necenzūriniais žodžiais. Jis paprašė kaltinamąjį pasitraukti, netrukdyti dirbti, kaltinamasis buvo įspėtas dėl tokio elgesio, tačiau kaltinamasis nereagavo, toliau plūdosi, todėl buvo sulaikytas. Vežamas į komisariatą, kaltinamasis toliau plūdosi, grasino susidorojimu. Dėl tokių žodžių jis jautėsi nemaloniai, aplinkui buvo kitų žmonių. Jis kaltinamąjį pažįsta, nes ankščiau yra pastarąjį sulaikęs dėl pareigūnų įžeidimo, už ką šis buvo nubaustas administracine tvarka. Kaltinamasis jo atsiprašė, jis atsiprašymą priėmė, kaltinamajam atleido.

P. V. K. bei G. K. 2014-06-21 tarnybiniuose pranešimuose bei jų kaip liudytojų, apklausų protokoluose nurodytos iš esmės tos pačios įvykio aplinkybės, kokias pareigūnai nurodė teisiamojo posėdžio metu (b. l. 4, 5, 6, 7).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 5496 matyti, kad 2014-06-21 04.11 val. A. I. tikrinimo rezultatas – 3,09 promilės (b. l. 8).

Kaltinamasis buvo sulaikytas 2014-06-14 03 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), Kaunas, iš sulaikymo paleistas 2014-06-21 17 val. 50 min. (b. l. 17-19).

Pagal BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. BK 290 str. įžeidimu laiko bet kokiu būdu atliktus nukentėjusio, einančio savo pareigas, atžvilgiu nepadorius veiksmus, demonstravimą bendro neigiamo jo asmenybės vertinimo, jo diskreditavimą, jo moralinio prestižo menkinimą tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šia įstatymo norma yra saugoma šių asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Kaltinamasis A. I. teisiamojo posėdžio pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, nurodė vartojęs necenzūrinius bei įžeidžiančius žodžius pareigūnų atžvilgiu, tačiau apie aplinkybes ne viską prisiminė, neprisiminė konkrečių savo išsakytų žodžių, nes veikos padarymo metu buvo neblaivus, jam buvo nustatytas sunkus girtumas. Kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu, be jo paties prisipažinimo, įrodo ir nukentėjusiųjų parodymai, patvirtinantys, kad A. I. įžūliai elgėsi policijos pareigūnų atžvilgiu, juos plūdo necenzūriniais žodžiais, įžeidžiančiais žodžiais, menkindamas jų garbę ir orumą aplinkinių akivaizdoje, taip pareigūnus įžeidė. Policijos pareigūnai vykdydami pareigas laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už nurodymų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams arba jų įžeidimą jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Policijos pareigūnai dėvėjo policijos uniformas, iš jų parodymų, kaltinamojo parodymų, matyti, kad kaltinamasis, nors ir būdamas neblaivus, tačiau suprato bendraujantis su pareigūnais. Nukentėjusiųjų parodymai viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, išsamūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl teismas netikėti jais neturi pagrindo. Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, kaltinamasis nukentėjusiųjų atžvilgiu įžeidžiančius, jų, kaip policijos pareigūnų garbę ir orumą žeminančius žodžius pavartojo ne vieną kartą, tai atliko keletą kartų, net ir po to, kai buvo įspėtas ir paragintas nustoti tai daryti. Tačiau į perspėjimus nereagavo, buvo sulaikytas ir toliau vartojo necenzūrinius bei įžeidžiančius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Tokios aplinkybės rodo kaltinamojo veiką dėl jos intensyvumo, trukmės bei nereagavimo į perspėjimus nustoti vartoti necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius buvus pavojingesne nei administracinės teisės pažeidimas, todėl pagal savo pobūdį ji užtraukia baudžiamąją atsakomybę. BK 290 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, tad vien neteisėtų veiksmų padarymas lemia nusikalstamos veikos baigtumo momentą. Tai reiškia, kad šioje byloje pagal joje surinktus ir aukščiau nurodytus ištirtus įrodymus A. I. nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 290 str.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 290 str.), kuris nukreiptas į normalią valstybės tarnautojų veiklą, jų orumą, garbę. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis yra sveikas, darbingas, tačiau nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 40, 41). Kaltinamasis ankščiau neteistas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 37, 39). Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, dalis nuobaudų galioja (b. l. 29-35). Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindą manyti, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido, tačiau teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

Nors kaltinamasis anksčiau nėra teistas, tačiau 2013-04-04 Kauno apylinkės teismo nutartimi jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tokios pat rūšies nusikalstamos veikos padarymą, numatytą BK 286 str., t. y. už pasipriešinimą pareigūnams (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), naują nusikalstamą veiką padarė vos tik pasibaigus laidavimo terminui, jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 24 str. 6 d., 135 str. 1 d. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka, 2013 metais baustas du kartus už viešosios tvarkos pažeidimus (nedidelį chuliganizmą bei girto pasirodymą viešoje vietoje), 2014-06-10 baustas administracine tvarka už pareigūnų įžeidimą, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo, kad jis linkęs daryti teisės pažeidimus bei nepaisyti viešai pripažįstamų elgesio normų, nors yra sveikas, darbingas, tačiau niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant vienos iš BK 38 str. numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, BK 38 str. netaikytinas.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir A. I. pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-06-21 03.40 val. iki 2014-06-21 17.50 (viena para) (b. l. 17, 19) (BPK 140 str. 9 d.), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos (BK 65 str. 1 d., 66 str. 2 d.).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Civilinių ieškinių nepareikšta.

Byloje 2014-06-27 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2296, kurioje nurodyta, kad advokatas Eugenijus Senovaitis teikė antrinę teisinę pagalbą A. I. baudžiamojoje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2014-06-27 sudaro 90,00 Lt, kurias prašo priteisti valstybės naudai. Taip pat byloje buvo gauta 2014-07-07 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2396, kurioje nurodyta, kad advokatas Eugenijus Senovaitis teikė antrinę teisinę pagalbą A. I. baudžiamojoje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2014-07-07 sudaro 160,00 Lt.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje, 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte, įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Minėtos Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Kaltinamasis yra nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, pragyvena iš santaupų. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo A. I. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

n u s prendė:

A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. ir skirti jam bausmę – 6 MGL dydžio, t. y. 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 4 MGL dydžio, t. y. 520 Lt (penkių šimtų dvidešimties litų) baudą. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-06-21 03.40 val. iki 2014-06-21 17.50 (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos, ir laikyti, kad A. I. paskirta 2 MGL dydžio, t. y. 260 Lt (dviejų šimtų šešiasdešimties litų) bauda.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. I. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.