- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-22
- Bylos Nr.
- I-3416-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01622-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. S. kreipiasi į teismą su skundu (t. I, b. l. 5–6), kurį vėliau patikslino (t. I, b. l. 56–61), ir prašo iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 64 800 Eur neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2010 metų iki 2015-01-02.
Nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas nežmoniškomis, apgailėtinomis sąlygomis, kameros buvo nuolat perpildytos, patalpose tamsu, drėgna, šalta. Jis buvo kalinamas 8 kv.m. ar net mažesnio ploto kamerose kartu su dar dviem, trim ar net keturiais asmenimis. Dėl per mažo ploto vienam asmeniui nebuvo galimybių nei judėti, nei sportuoti, teko nuolat gulėti arba sėdėti. Be to, atkreipė dėmesį, kad turėjo tik 1 valandą per parą pasivaikščiojimams kieme. Kamerose neužtikrinamas natūralus apšvietimas, todėl skaitymas ir rašymas esant tokiam apšvietimui pakenkė jo akims. Pažymėjo, kad kamerose nerūkantys asmenys yra kalinami su rūkančiais asmenimis, todėl tarp kalinamųjų kildavo konfliktinių situacijų. Konfliktai kildavo ir dėl psichologinių ir fizinių nepatogumų dėl per mažo ploto.
Atvykstant ir išvykstant į/iš Lukiškių TI-K asmens apžiūros yra atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis. Esant žemai oro temperatūrai reikia nusirengti, o daiktus sudėti į nešvarias dėžes. Taip yra tyčiojamasi iš kalinamojo ir jo daiktų.
Dėl kalinimo nurodytomis sąlygomis pareiškėjas patyrė didelius dvasinius skausmus ir išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, kančią, depresiją, nuolat jaučia baimę ir apatiją. Gamtinių reikalų atlikimas kameroje kitų kalinamųjų akivaizdoje žemino pareiškėjo orumą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė vadovautis nustatytu europietišku standartu, kad kameroje asmeniui turi tekti ne mažiau nei 4 kv. m. atėmus tualeto, kriauklės, kameros baldų užimamą plotą.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Lukiškių TI-K, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 23–27, 72–79).
Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2010 m. liepos 1 d., nuo 2012 m. vasario 2 d. iki 2012 m. vasario 3 d. ir nuo 2013 m. birželio 17 d. iki 2015 m. sausio 2 d. Pareiškėjo skundas teismui dėl žalos priteisimo buvo parašytas 2015 m. kovo 9 d., todėl prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą
Paaiškino, kad 2010-06-14 vakare, 2010-06-15 - 2010-06-17, 2012-02-02 vakare, 2013-09-30, 2013-10-10, 2013-12-06, 2013-12-17 - 2013-12-18, 2014-01-24, 2014-01-27 - 2014-01-31, 2014-02-13 - 2014-02-14, 2014-03-14 - 2014-03-15, 2014-09-10 -2014-09-11, 2014-09-15. 2014-09-30, 2014-12-03, 2014-12-19 2014-12-20 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. O laikotarpiais 2010-07-01 - 2012-02-02, 2012-02-03 - 2013-06-17, 2014-03-21 -2014-09-10, 2014-0915 - 2014-09-30, 2014-12-02 - 2014-12-03 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi minėtais laikotarpiais jis buvo išvykęs iš įstaigos.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialines reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatorius ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime - 625, bei didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime - 29. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, I skyriaus 11 punkte yra nurodytas didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti, t.y. pagal 11.1 punktą - Lukiškių TI-K neturi viršyti - 300 (kalėjime). Taigi, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra - 954 asmenys. Šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus.
Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė - suėmimas pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai padėčiai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kituose teisės aktuose nurodytas inventorius. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo tęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukšikių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 metų Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių bei kitų baldų.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Lukiškių TI-K, atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 54).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią pareiškėjas galimai patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2010-06-14 iki 2015-01-02.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė taikyti trejų metų senaties terminą pareiškėjo reikalavimams dėl laikotarpio, prasidėjusio nuo 2010-06-14, nes jis į teismą kreipėsi tik su 2015-03-09 patikslintu skundu.
Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus CK reglamentavimas, kurio 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jo nurodytų pažeidimų padarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie netinkamas kalinimo sąlygas. Pareiškėjas taip pat nepaaiškino, dėl kokių priežasčių į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2010-06-14 kreipėsi tik su 2015-03-09 patikslintu skundu. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas visą nustatytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, t. y. į teismą kreipėsi praleidęs taikytiną trejų metų senaties terminą. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės atstovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Teismas pažymi, kad 2015-03-27 pareiškėjui buvo išsiųstas atsakovės atstovo atsiliepimas (t. II, b. l. 6), kuriame prašoma taikyti ieškinio senatį, tačiau pareiškėjas nepateikė paaiškinimų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, neatidžiai, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nenustatyta, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis)
Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, įvertinęs įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti laikotarpiu nuo 2010-06-14 iki 2012-02-03 jam padarytą neturtinę žalą taikytinas ieškinio senaties terminas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, byloje pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo klausimas sprendžiamas per tik už laikotarpį nuo 2013-06-17, kai jis buvo pristatytas į Lukiškių TI-K, iki 2015-01-01 (2015-01-02 jis išvyko iš Lukiškių TI-K) (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, jog būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, griežtai negalima laikytis principo, jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (2012 m. sausio 10 d. sprendimas Ananyev ir kiti prieš Rusiją). Todėl teismas vadovaujasi būtent atsakovės atstovo pateiktais duomenimis.
Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).
Civilinei atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsirasti būtinos trys sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vienos iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.
Pareiškėjas, kaip matyti iš skundo, teigia, kad buvo kalinamas Lukiškių TI-K ir patyrė žalą, nes minėtoje įkalinimo įstaigoje buvo laikomas nesilaikant teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto normos.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010-05-14) 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Remiantis atsakovės atstovo atsiliepimuose pateiktais duomenimis (t. I, 23-27, 72-79), nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-06-17 iki 2015-01-01 su pertraukom Lukiškių TI-K buvo kalinamas iš viso 376 dienas, iš kurių tik 22 dienas jis laikytas teisės aktus atitinkančio ploto kamerose.
Pažymėtina, kad į įrodinėjimo naštą pirmiausia įeina pareiga pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, inter alia, ir pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-465/2011). Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktus duomenis apie asmenų, laikytų kartu su juo, skaičių, taigi teismas neturi pagrindo jais abejoti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (2008-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad kalinimo laikas yra neabejotinai vienas svarbiausių faktorių, vertinant patirtą neturtinę žalą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad visiems žinoma, kad pradinis prisitaikymo prie prastų sąlygų laikotarpis sukelia asmeniui ypač rimtų psichinių ir fizinių sunkumų. Pareiškėjas kalėdamas perpildytose kamerose praleido net 354 dienas. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, neatsižvelgdamos į finansinius ar kitokius sunkumus, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti psichine kalinio sveikata.
Apibendrinus teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo kalinimo sąlygas, bei teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, darytina išvada, kad buvo pažeidžiama pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto.
Šiuo atveju buvo pažeista konstitucinė pareiškėjo teisė į orumą (Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis). Netinkamomis ir neteisėtomis valstybės institucijos (Lukiškių TI-K, neatsižvelgiant į jo kaltę) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumą neabejotinai buvo padaryta žala pareiškėjui – teisės doktrinoje visuotinai pripažįstama, kad neteisėtomis veikomis visuomet yra padaroma žala. Pažymėtina ir tai, kad ši žala yra padaryta ne tik konstitucinės teisės normų saugomam gėriui – konstitucinei teisei į orumą, bet ir civilinės teisės saugomam gėriui – asmeniui jaustis oriam, visaverčiam ir lygiateisiam Lietuvos Respublikos piliečiui. Taigi gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų (nesilaikant nustatytų ploto reikalavimų), sukėlė pareiškėjui esminius nepatogumus ir dvasines kančias, todėl jo reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją yra pagrįstas.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad atliekant kratą karantino patalpose buvo šalta ir nešvaru, kad rūkantieji su nerūkančiaisiais kalinami vienose kamerose, kad kamerų apšvietimas prastas, dėl ko suprastėjo pareiškėjo rega.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais, kad yra nerūkantis ir kad būtent jis buvo kalinamas su rūkančiais asmenimis, todėl šis pareiškėjo skundo argumentas vertintinas kaip abstraktus ir yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su tuo, kad jis buvo kalinamas kamerose, neatitinkančiose higienos reikalavimų, t. y. kamerose neužtikrintas natūralus apšvietimas, kratos kamerose šalta ir purvina, teismas nurodo, jog byloje esantis Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugpjūčio 14 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-947 (t. I, b. l. 109-111) patvirtina, kad kameroje Nr. 175, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-08-30 buvo nustatytas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) pažeidimas dėl dirbtinio naktinio apšvietimo (23 p.). Taip pat iš byloje esančio Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. lapkričio 5 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-13.16-1362 (t. I, 116-117) matyti, jog 2013 m. rugpjūčio 14 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-947 175 kameroje nustatyti pažeidimai pašalinti. Iš byloje esančio Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-12-10 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-13.16-1612D (t. I, b. l. 121-122) matyti, kad patikrinimo metu buvo įvertinta kamerų Nr. 140 ir Nr. 175, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, pagrindinio valymo vykdymo tvarka Lukiškių TI-K, tačiau patikrinimo metu HN 76:2010 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16.-920 (t. I, b. l. 123-124) pateikta išvada, kad patikrinimo metu kameroje Nr. 140 HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 5 d. patikrinimo akte (t. I, 131-133) pateikta išvada, kad kameroje Nr. 404 (pareiškėjas joje kalintas nuo 2014-01-04 (t. I, b. l. 63-64)), patikrinimo metu nustatytas HN:76:2010 22 punkto pažeidimas, t. y. šioje kameroje nustatyta dirbtinė apšvieta neatitiko minėtos normos reikalavimų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 14 d. patikrinimo akte (t. I, b. l. 134-136) nurodyta, kad kameroje Nr. 404 nustatytas HN:762010 22 punkto pažeidimas, nes dirbtinė apšvieta buvo 171 lx, o pagal minėtos higienos reikalavimus dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 4 d. patikrinimo akte (t. I, b. l. 137-139) nurodyta, kad kameroje Nr. 273 (pareiškėjas joje kalintas nuo 2013-11-08 (t. I, b. l. 63-64)) nustatytas HN:2010 22 punkto pažeidimas, nes dirbtinė apšvieta siekė tik 157,2 lx. Tame pačiame patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad kameroje Nr. 169 (pareiškėjas joje kalintas nuo 2013-06-18) buvo nustatytas HN 76:2010 56 punkto pažeidimas, t. y. vizualiai nustatyti pelėsio požymiai.
Atsižvelgusi į visa, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Lukiškių TI-K kai kuriose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neužtikrino ir higienos normas atitinkančių gyvenimo sąlygų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimams lauke skiriama tik 1 valanda per parą. Tačiau HN 76:2010 11 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Taigi, šis pareiškėjo argumentas atmestinas.
Kaip minėta anksčiau, pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl to, jog gamtinius reikalus turi atlikti kameroje, yra pažeminamas jo orumas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. O esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Dėl anksčiau nustatytų aplinkybių pareiškėjo reikalavimas priteisti 64 800 Eur žalos atlyginimo už kiekvieną Lukiškių TI-K praleistą dieną tenkintinas iš dalies.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį dėl kalinimo kamerose, kuriose pareiškėjui tenka mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobūdį būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, pažeidimo mastą t.y. į pažeistų jo teisių apimtį, kalinimo trukmę netinkamomis sąlygomis, į tai, kad teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis pareiškėjas laikytas gana ilgą laiką – 354 dienas beveik be pertraukų, ir Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas ginčo laikotarpiu (minimali mėnesinė alga – 289,62 Eur), į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 2590 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui S. S. iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, priteisti 2590 (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.