Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos R. P. atstovas advokatas Alius Galminas patikslintą pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis J. J., po jo mirties jo sutuoktinė P. J. priėmė palikimą. P. J. (duomenys neskelbtini) buvo surašiusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai. Pareiškėja, po močiutės P. J. mirties, nesikreipė dėl palikimo priėmimo manydama, kad turint testamentą, to daryti nebūtina. Ji liko gyventi tuose pačiuose močiutės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r., prižiūrėjo namą, mokėjo mokesčius. Norėdama įregistruoti turtą, atlikusi žemės kadastrinius matavimus, sužinojo, kad jai reikia kreiptis į notarą palikimo priėmimui. Turto nebuvo savo vardu įregistravusi ir pareiškėjos močiutė P. J.. Pareiškėja tuose namuose gyvena nuo penkerių metų, gyvena su savo šeima, rūpinasi ūkiu. Testamentas registrų centre neregistruotas, priežastys nežinomos. Ar testatorė testamentą pristatė notarui, pareiškėja aplinkybių nežino. Testamento kopiją pareiškėjai davė močiutė. J. vaikai mirę, kitų paveldėtojų nėra. P. J. po sutuoktinio mirties palikimą priėmė, tačiau turto neįregistravo, neatliko kadastrinių matavimų. Po namu yra valstybinė žemė, kuri neišpirkta. B. K. yra pareiškėjos mama, mirusios P. J. dukra, pateiktas pareiškėjos gimimo liudijimas. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P. po močiutės P. J. mirties paveldėjo turtą pagal testamentą ir priėmė jį faktiniu valdymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos R. P. močiutė P. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenusi (duomenys neskelbtini), Kretingos r. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis J. J., gim. (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono trečiojo notarų biuro 2021 m. balandžio 6 d. pažymos Nr.S-18 duomenimis, po J. J. mirties, jo sutuoktinė ir pareiškėjos močiutė P. J. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir priėmė J. J. palikimą. J. J. vardu VĮ „Registrų centre“ įregistruotas nekilnojamas turtas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kretingos r., nuosavybės pagrindas 2021 m. kovo 8 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr.V12-6. Pareiškėjos močiutė P. J. 2001 m. spalio 10 d. buvo surašiusi testamentą, kuriuo savo mirties atveju jai priklausantį turtą paliko pareiškėjai, anūkei R. P.. Pareiškėja po močiutės P. J. mirties nesikreipė į notarų biurą su testamentu dėl palikimo priėmimo. Kretingos rajono trečiojo notarų biuro 2021 m. kovo 23 d. pažymos Nr.S-16 duomenimis, po P. J. mirties, iki 2021 m. kovo 23 d. paveldėjimo byla nebuvo vedama, palikėjos palikimas nėra priimtas, testamentų registre nėra įregistruota palikėjos palikimo priėmimo faktų. Gyventojų registro duomenimis P. J. vaikai: E. L. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), B. K. (pareiškėjos mama), gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), L. E. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnijos 2021 m. vasario 2 d. pažymos Nr.V12-6 dėl pastatų priklausomybės duomenimis, po vyro mirties palikimą priėmė ir valdė J. J. žmona P. J., (duomenys neskelbtini) mirus P. J., gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus perėmė valdyti anūkė R. P. – P.. R. P. augo pas senelius nuo penkerių metų, sukūrusi šeimą su vyru A. P. nuo 1984 m. gyvena iki šiol, šią sodybą tvarko, prižiūri pastatus, rūpinasi jos gerbūviu. Po močiutės mirties pareiškėja ir toliau gyvena tuose pačiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r., moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, prižiūri namą.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja po močiutės P. J. mirties, nesikreipė dėl palikimo priėmimo manydama, kad turint testamentą, to daryti nebūtina. Testamentas registrų centre neregistruotas, priežastys nežinomos. Norėdama įregistruoti turtą, atlikusi žemės kadastrinius matavimus, pareiškėja sužinojo, kad jai reikia kreiptis į notarą palikimo priėmimui. Turto nebuvo savo vardu įregistravusi ir pareiškėjos močiutė P. J.. J. vaikai mirę, kitų paveldėtojų nėra. Pareiškėja po P. J. mirties faktiškai valdo ir prižiūri jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Kitas suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pareiškimui neprieštaravo.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

Pareiškėja įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo po palikėjos P. J. mirties. Pareiškėja po močiutės mirties faktiškai valdo jai nuosavybės teise priklausiusį turtą, prižiūri pastatus, rūpinasi namu ir jame gyvena, moka mokesčius. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad ji po močiutės mirties rūpinasi likusiu turtu, jį valdo ir prižiūri, teismas neturi pagrindo. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų, pareiškėjos atstovo paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad palikėjos anūkė R. P. faktiškai pradėdama valdyti turtą po močiutės P. J. mirties, priėmė jos palikimą, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P. po močiutės P. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po močiutės P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.