Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. R. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bei prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta po 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, paskirto 2022 m. spalio 10 d. ir 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiais, ir E. R. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaitytas E. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. balandžio 1 d. 18.10 val. iki 2023 m. balandžio 3 d. 11.41 val., t. y. 2 (dvi) dienos, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. R. nuteistas už tai, kad jis, 2023 m. balandžio 1 d., apie 17.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,80 promilės neblaivumas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su D. P. metu rankos kumščiu mažiausiai du kartus trenkė jai į veido sritį, suėmęs ranka už kaklo iš nugaros pusės, ją smaugė bei įkando jai į kairės rankos pirštą, dešinės rankos delną ir į nosį, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešinio smilkinio srityje, dešiniame dilbyje, nosyje, kąstinę žaizdą kairės plaštakos piršte ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. P. sveikatą. Šie E. R. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde neginčijamos baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių, kadangi pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais vadovaudamasis, teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei E. R. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo tinkamai. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos bausmės, teigdamas, jog nebuvo įvertintos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, o būtent, pačios nukentėjusiosios elgesys. Be to, apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas ir dėl galutinės subendrintos bausmės, prašant ją sumažinti. Atsižvelgdama į E. R. reikalavimus, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose analizuoja aukščiau paminėtus klausimus.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte

5. Kaip matyti iš nuteistojo E. R. apeliacinio skundo, apeliantas pripažįsta, jog padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiosios D. P. elgesys buvo provokuojantis, prašo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji įvykio metu taip pat buvo neblaivi, todėl norėjo jį išprovokuoti, sukelti pyktį ir tai jai pavyko padaryti, o jokių liudytojų, kurie galėtų duoti parodymus, bute nebuvo. Be kita ko, pažymima, jog apylinkės teismas nenustatė, kas pirmas sukėlė konfliktą.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210-697/2020, Nr. 2K-180-303/2023).

7. Nagrinėjamu atveju pagal nustatytas faktines baudžiamosios bylos aplinkybes konstatuota, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios konfliktas prasidėjo tuomet, kai jie abu grįžo neblaivūs iš kaimyno į nukentėjusiosios butą. Nukentėjusioji nurodo, jog konflikto priežastis buvo pavydas (kaip nustatyta iš bylos duomenų, anksčiau D. P. ir E. R. buvo sugyventiniai, tačiau prieš du mėnesius iki įvykio jie bendro ūkio jau nevedė ir kartu nebegyveno). Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į pačios nukentėjusiosios provokuojantį elgesį, tačiau jokio konkretaus elgesio, jo atžvilgiu vartotų žodžių, kurie galėjo išprovokuoti panaudoti smurtą D. P. atžvilgiu, nenurodo. Nors apeliantas 2023 m. balandžio 2 d. pirmosios apklausos metu teigė, jog nukentėjusioji pradėjo jį žodžiais provokuoti, tačiau kokiu būdu tai buvo daroma, nuteistasis nenurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Be to, apklaustas 2023 m. balandžio 27 d., pastarasis parodė, jog abu buvo girti ir būdami bute susipyko. Apklausiamas teisme 2023 m. liepos 13 d., atsakydamas į teisėjos klausimą, parodė, kad pas juos buvo barnis (t. 2, b. l. 41-45). Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad nukentėjusioji būtų sąmoningai skatinusi E. R. pradėti prieš ją nusikalstamą veiką, ar elgtųsis taip, jog jos elgesys būtų iš esmės prieštaravęs moralės normoms. Jokių objektyvių duomenų nepateikia ir pats nuteistasis, kuris apeliaciniame skunde išdėsto tik bendras, abstrakčias frazes, jog buvo išprovokuotas, o jo nurodomos aplinkybės, kad nukentėjusioji dėl savo neblaivumo galimai neprisimena visų savo parodymų, niekaip nekeičia nustatytų faktinių aplinkybių dėl prieš ją pavartoto fizinio smurto.

8. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. R. smurtiniai veiksmai D. P. atžvilgiu ‒ rankos kumščiu mažiausiai du kartus trenkus jai į veido sritį, suėmus ranka už kaklo iš nugaros pusės, ją smaugiant bei įkandant jai į kairės rankos pirštą, dešinės rankos delną ir į nosį, nėra adekvati ir proporcinga reakcija į nukentėjusiosios galimai pasakytus žodžius, kurių nuteistasis net neįvardina apeliaciniame skunde. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad nukentėjusios elgesys galėjo būti provokuojantis ir nulemti E. R. nusikaltimo prieš ją, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto skunde pateiktais argumentais bei pripažinti, kad apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės bei jos nevertino skirdamas bausmę.

Dėl bausmės individualizavimo

9. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

10. Nagrinėjamoje byloje E. R. pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuriame reglamentuota baudžiamoji atsakomybė už smurtinio pobūdžio veiksmus, sukėlusius žmogui fizinį skausmą arba nežymų jo sužalojimą ar trumpą susargdinimą. Šio straipsnio sankcijoje numatyta, jog kaltininkas gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu E. R. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios terminą nustatė artimą sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę teismas subendrino su ankstesniais E. R. atžvilgiu priimtais nuosprendžiais (Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi) ir nuteistajam paskyrė galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į paskirtos bausmės laiką įskaitė jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. balandžio 1 d. 18.10 val. iki 2023 m. balandžio 3 d. 11.41 val. (BK 64 straipsnio 1, 3 dalis). Nors apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, skyrė jam per griežtą bausmę, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę bei šią bendrindamas su ankstesniais nuteistojo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais, BK 41, 54, 64 straipsnių nuostatų nepažeidė.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog spręsdamas dėl E. R. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio apylinkės teismas tinkamai įvertino esmines bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą (padarytas vienas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas žmogaus sveikatai, kilus tarpusavio konfliktui nuteistasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją) bei nuteistojo asmenybę, o būtent, kad E. R. praeityje buvo teistas devynis kartus, be kita ko, ne kartą teistas už analogiškų nusikaltimų žmogaus sveikatai padarymą (Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl D. P. sukelto fizinio skausmo), baustas administracine tvarka, jam skirtų nuobaudų nemoka, nevedęs, iki 2023 m. vasario 8 d. vykdė individualią veiklą, registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat parinkdamas bausmės dydį ir rūšį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į dvi pastarojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

12. Taigi, teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra pagrindo, kadangi teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo visiškai jokių, tuo labiau naujų ar išimtinai ypatingų aplinkybių, kurių apylinkės teismas nebūtų įvertinęs ir kurių pagrindu nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti švelninama. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog praeityje E. R. skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas) nepadarė teigiamos įtakos nuteistajam, kadangi iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, jog pastarasis nukentėjusiosios atžvilgiu jau ne pirmą kartą naudoja smurtą (t. 1, b. l. 187-200). Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nuteistasis nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, be to, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

13. Aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde išdėstytais nuteistojo argumentais bei pripažinti, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Priešingai, skundžiamame nuosprendyje nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus ir vengia šį gyvenimo būdą keisti, o alternatyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos, neizoliuojant nuteistojo, jo elgesio nekeičia bei nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. R., būdamas neizoliuotas, toliau darys nusikalstamas veikas, o švelnesnė bausmė ar jos realizavimo forma nėra pakankamos apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas veikas bei pastarąjį nubausti. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas E. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai skyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis, nepaisant byloje nustatytų dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, yra artimas sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Dar labiau švelninti paskirtos bausmės nėra teisinio pagrindo.

Dėl bausmių bendrinimo

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka ir su galutine subendrinta paskirta bausme, kadangi ji yra per didelė. Nuteistojo gynėjas advokatas teismo posėdžio metu taip pat prašė apsvarstyti galimybę nuteistajam bendrinant bausmes pritaikyti palankesnį kitais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo būdą.

15. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

16. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apylinkės teismas, nustatęs, kad 2023 m. balandžio 1 d. nusikalstamą veiką E. R. padarė neatlikęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių, subendrindamas bausmes pagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas. Byloje nustatyta, kad nuteistasis 2023 m. liepos 8 d. pradėjo vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 29), todėl teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant po 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo pagal 2022 m. spalio 10 d. ir 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžius.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė – 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžiu E. R. paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, akcentuotina, jog, priešingai nei nurodo nuteistojo advokatas, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes, taikė E. R. palankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. pridėjo po 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, o ne taikė visišką bausmių sudėjimo būdą. Be to, kaip jau paminėta, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatytu reglamentavimu, pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, t. y. šiuo atveju pridedamos bausmės dalis negalėjo būti mažesnė nei 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Todėl, įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytus duomenis, nėra pagrindo pripažinti, jog apylinkės teismas, taikydamas bausmių bendrinimo institutą bei paskirdamas galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, būtų netinkamai pritaikęs įstatymo nuostatas bei paskyręs per griežtą galutinę bausmę.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

18. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 12 d. pažyma Nr. APD-2023-14643 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 90,00 Eur už E. R. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

19. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę E. R. skirti gynėją numatė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo E. R. valios. Atsižvelgiant į tai, kad E. R. yra niekur nedirbantis, jo materialinė padėtis nėra gera, o skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš E. R. nepriteisti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.