Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje:

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1) 2000 m. spalio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį 3 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2005 m. vasario 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos) galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) 2006 m. rugpjūčio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų 10 mėn. laisvės atėmimo bausme;

4) 2011 m. sausio 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį 10 MGL bauda;

5) 2013 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme - 2 metų laisvės atėmimu ir 10 MGL bauda;

6) 2015 m. vasario 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;

7) 2016 m. balandžio 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme;

8) 2016 m. birželio 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 50 parų arešto bausme (2016 m. liepos 21 d. paleistas atlikęs bausmę),

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2017 m. spalio 24 d. apie 14 val., apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu medine lazda sudavė mažiausiai penkis smūgius nukentėjusiajai V. Š. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajai V. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosrvuvomis odoje ir poodyje kairiajame žaste, juosmens kairėje pusėje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje.

V. S., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad 2017 m. spalio 24 d. jis savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 13 val. jam paskambino pažįstama V. Š., kuri telefonu jį iškoliojo įvairiais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, dėl to jis labai supyko ir apie 14 val. nuėjo pas V. Š., norėdamas ją paauklėti, kad ji jo nekoliotų. Atėjęs į kiemą, prie malkų rado apie 60 cm ilgio medinį pagalį, kurį paėmęs, įėjo į gyvenamąjį namą. Kambaryje prie stalo sėdėjo V. Š., V. P. ir A. D.. Moterys gėrė alų. Atėjęs į kambarį, jis V. Š. paklausė, kodėl ji jį šmeižia, laiko šiukšle, ir V. Š., sėdinčiai fotelyje, sudavė mažiausiai penkis smūgius į jos kairę kūno pusę - į kairį žastą, kairį juosmenį, kairę šlaunį, kairę blauzdą. Į galvą nesudavė. Neprisimena, kiek jis sudavė smūgių. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi (b. l. 107-108, 112-113,114).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. S. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Nukentėjusioji V. Š. parodė, kad 2017 m. spalio 24 d. ji su kaimyne V. P. jos namuose gėrė alų. Jos sugyventinis A. D. sėdėjo tame pačiame kambaryje prie stalo ir sprendė kryžiažodžius. Apie 14 val. pas ją į namus atėjo girtas jos pažįstamas V. S. ir pradėjo šaukti ant jos, kad ji jį šmeižianti, laikanti šiukšle, iš striukės rankovės išsitraukė medinį apie 50 cm ilgio „kočėlą“ ir jai, sėdinčiai ant fotelio, sudavė apie 5-6 smūgius daugiausia į kairę kūno pusę. Sudavė į kairę ranką, į kairę koją ir į kitas kūno vietas. Tuo metu V. P. ramino V. S., kad šis baigtų muštis. Tuomet V. aprimo ir išėjo, išsinešdamas medinį „kočėlą“, kuriuo ją mušė. Išeidamas iš jų namų V. S. pagrasino, kad jis niekam nesiskųstų. V. S. ant jos galėjo supykti dėl to, kad ji tą dieną jam paskambino ir paprašė, kad jis sugrąžintų jai greitpuodį ir dėl šio greitpuodžio jie per telefoną susižodžiavo. Dėl šio įvykio V. S. jos atsiprašė, dėl to civilinio ieškinio ji nereiškia. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 18-19, 20).

Liudytoja V. P. parodė, kad 2017 m. spalio 24 d. apie 13 val. 45 val. ji pas V. Š. gėrė alų. Apie 14 val. pas V. Š. į namus atėjo girtas V. S., kuris kambaryje šaukė, kad jį šmeižia, laiko šiukšle, iš striukės rankovės išsitraukęs medinį „kočėlą“, juo mušė sėdinčią fotelyje V. Š., suduodamas ne mažiau šešis smūgius į rankas, į kojas, į petį, daugiausia smūgių sudavė V. Š. į kairę kūno pusę. Ji išsigando tokio elgesio, ramino V. S.. Šis aprimęs išėjo, išsinešdamas minėtą kočėlą, kurį jis atsinešė iš savo namų. Išeidamas V. S. pagrasino, kad V. niekam nesiskųstų (b. l. 36-37, 38).

Liudytojas A. D. parodė, kad 2017 m. spalio 24 d. apie 14 val. iš parduotuvės parėjus sugyventinei V. Š. su drauge V. P. maždaug po 5-10 min į namus atėjo girtas pažįstamas V. S., kuris pradėjo rėkti ant V., kodėl ji jį šmeižianti, laikanti šiukšle, iš užančio išsitraukė medinį „kočėlą“ ir pradėjo mušti V., suduodamas apie 10-20 smūgių į įvairias kūno vietas. Aprimęs V. išėjo (b. l. 31-32, 33).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. Š. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairiajame žaste, juosmens kairėje pusėje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti veikiant kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 27).

2017 m. spalio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Daiktų, dokumentų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nerasta, niekas nepaimta (b. l. 9-10, 11-12).

Tokiu būdu, įstatymo nustatyta tvarka gauti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis V. S. teistas aštuonis kartus (b. l. 55-90), eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 91-97), nedirba (b. l. 100), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 99), psichiatro kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 49-55). V. S. padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis V. S., jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir dėl jam siūlomos skirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 122-126).

Kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajam.

Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 120-121).

Į bausmės laiką V. S. įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. spalio 26 d. 23.20 val. iki 2017 m. spalio 27 d. 15.15 val. (b. l. 115-118, 119) (BK 65-66 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. spalio 27 d. (1 parą), jį prilyginat vienai arešto parai.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo faktinio vykdymo dienos.

Kaltinamajam V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.