Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant vertėjai Danutei Kontarienei, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ atstovei – advokato padėjėjai Linai Mikužytei, atsakovei S. C., atsakovų atstovei – advokato padėjėjai Ramutei Klinkovienei, trečiojo asmens Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui Ginter Skrobs, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ ieškinį atsakovams A. C. (A. C.), S. C., trečiajam asmeniui Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys visiškai tenkintinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas pardavė atsakovams 82,44 kv.m naudingo ploto gyvenamąją patalpą - butą su 5,16 kv.m rūsiu, bendro naudojimosi ir 1/72 negyvenamąja patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Kadangi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos, nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nėra paskirtas administratorius, laikinai šio namo bendrojo naudojimo objektus, pagal sutartis su butų savininkais, administruoja ieškovas. Išlaidos už eksploatavimą bendro naudojimo objektų, parkingų ir sandėliukų, administravimo namo bendro naudojimo objektų parkingų ir sandėliukų sampratos, apibrėžiančios reikalaujamų priteisti mokesčių pobūdį, numatytos tipinėse administravimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartyse, kurias ieškovas yra sudaręs su dauguma namo gyventojų.

Įvertinus prašomų priteisti išlaidų pobūdį, vadovaujantis nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažintina, kad ieškovė iš atsakovų reikalauja atlyginti trijų rūšių išlaidas:

administravimo išlaidas (administravimas namo bendro naudojimo objektų, administravimas parkingų ir sandėliukų), namui išlaikyti (Civilinio kodekso 4.84 straipsnis);išsaugoti būtinas išlaidas (eksploatavimas namo bendro naudojimo objektų, eksploatavimas parkingų ir sandėliukų laiptinių ir teritorijos priežiūra, liftų eksploatavimas, augalų priežiūra, stiklinių sienų laiptinėse valymas) (Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis);su buto naudojimu susijusias asmenines išlaidas (šilumos, elektros energijos, išlaidos šiukšlėms išvežti ir kt. suteiktos paslaugos) (Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis).

Atsakovai pripažino, kad į jiems nuosavybės teise priklausantį butą buvo tiekiama elektros energija bei jie naudojo elektros ir šildymo prietaisus. Tokiu būdu, pripažintina, kad šilumos energijos vartojimo sutartis yra sudaryta, todėl atsakovai turi pareigą apmokėti už sunaudotą šilumos energiją. Teismas laiko, kad atsakovai nepateikė įrodymų, objektyviai pagrindžiančių, kad jiems buvo neteisingai paskaičiuotas suvartotos šilumos energijos kiekis. Atsakovų nurodytos Šilumos energijos ir apskaitos taisyklės (patvirtintos 1999-12-21 Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymu Nr. 424), nepagrindžia aplinkybės, kad pakeičiant skaitiklį, atsakovų dalyvavimas buvo privalomas. Be to, faktinės aplinkybės - atsakovų nedalyvavimas pakeičiant skaitiklį, nesudaro pagrindo išvadai padaryti, kad skaitiklio parodymai buvo neteisingi. Atsakovai į šilumos energijos tiekėją nesikreipė dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, t.y. naudojosi šilumos energija, kuri buvo tiekiama pagal ieškovo UAB „Plienas“ sudarytą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, todėl privalo už tiektą šilumos energiją atsiskaityti ieškovui.

Iš faktinių bylos aplinkybių, šalių, jų atstovų paaiškinimų, nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos, nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nėra paskirtas administratorius, bet laikinai šio namo bendrojo naudojimo objektus, pagal sutartis su butų savininkais, administruoja ieškovas. Bylos medžiaga pagrindžia, kad 81,6 procento visų namo (duomenys neskelbtini) gyventojų (bendrasavininkių) išreiškė savo sutikimą ieškovui administruoti namą. Atsakovai administravimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutarties su ieškovu nėra pasirašę, tačiau visomis ieškovo teikiamomis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalinėmis paslaugomis naudojosi nuo pat buto įsigijimo dienos, t.y. nuo 2007 m. birželio 5 d. pradžios, pretenzijų dėl paslaugų kokybės atsakovai nereiškė.

Nagrinėjamoje byloje atsakovai teigia, jog ieškovė administravimą vykdo, nesant teisinio pagrindo. Byloje esantys įrodymai patvirtina tą aplinkybę, kad administravimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo sudaryta, nes jie atsisakė tai padaryti (Civilinio kodekso 6.163 straipsnio 3 dalis, Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Kadangi absoliuti sutarčių laisvė nėra galima, nes tai kenktų verslo santykiams, galėtų pažeisti kitų asmenų interesus, todėl sutarčių laisvę riboja ne tik imperatyviosios teisės normos, bet ir visuomenės moralės bei sąžiningumo principai. Esant pakankamam pagrindui – valstybė gali daryti poveikį ir sutartiniams santykiams. Byloje pateiktieji įrodymai, šalių paaiškinimai bei atsakovų veiksmai akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovai stengiasi išvengti prievolės – sumokėti nuo 2007 iki 2009 m. už suteiktas jų butui paslaugas bei bendro turto administravimo mokesčius. Tokiu būdu, atsakovams atsisakius sudaryti su ieškovu administravimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartį, savaime neatleidžia atsakovų nuo prievolės, kylančios iš įstatymo, vykdymo. Toks atsakovų elgesys traktuotinas kaip nesąžiningas ir prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, nes atsisakoma prisidėti prie namo bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Darytina išvada, kad atsakovai, atsisakydami apmokėti namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidas, pažeidžia ne tik ieškovo, bet ir kiekvieno (namo (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkio teises ir teisėtus lūkesčius į tinkamą bendrų patalpų priežiūrą ir išlaikymą. Vadinasi, daugumos savininkų priimtas sprendimas – leisti ieškovui administruoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), galioja ir kitiems namo butų ir kitų patalpų savininkams, t.y. ir atsakovams.

Iš skolos skaičiuotės nustatyta, kad ieškovas prašo iš atsakovų už suteiktas paslaugas priteisti 5485,92 Lt įsiskolinimą ne nuo 2007 metų birželio mėnesio, o jiems apsigyvenus - po keturių mėnesių, t.y. nuo 2007 metų spalio mėnesio iki 2009 metų lapkričio mėnesio imtinai (I tomas, b. l. 21,22). Atsakovams buvo pateiktos dvi sąskaitos faktūros: 2007-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 697,49 Lt ir 2009-03-31 Nr. PLK7752 – minus 379,33 Lt sumai. Faktiškai iš atsakovų už šilumą yra prašoma priteisti (697,49 Lt – 379,33 Lt) 318,16 Lt, kas išdalinus į 26 paslaugos teikimo mėnesius, gaunasi, jog atsakovai kas mėnesį vidutiniškai privalėjo sumokėti po 12,24 Lt. Tačiau iki šiol šių mokesčių nesumokėjo, nors faktiškai šilumos energiją vartojo. Taip pat, atsakovams už faktiškai suvartotą elektros energiją (2167 kwh), sąskaita 628,43 Lt buvo išrašyta 2008-10-30 Nr. PLK4623, t.y. po 11,5 mėnesio, nors elektros skaitikliai buvo įrengti 2007-11-15. Nustatyta, kad vidutiniškai atsakovai per mėnesį sunaudojo 188 kwh, už kurias vartotojas privalo atsiskaityti, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai nevykdo savo prievolės, todėl ieškovo reikalavimai, kaip pagrįsti, tenkintini, iš atsakovės priteistina 5485,92 Lt skola ir priskaičiuoti 336,95 Lt delspinigiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 1995-01-25 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktas).

Be to, atitinkami reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai).

Taip pat, namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos. Šiuo atveju turi būti skirtos išlaidos namo bendro naudojimo objektų eksploatavimui, parkingų ir sandėliukų laiptinių ir teritorijos priežiūrai, augalų priežiūrai, stiklinių sienų laiptinėse valymui. Tokias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti, nes tokia pareiga yra nustatyta įstatymu. Jų negali pakeisti ar eliminuoti nei dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 d., 6.388, 6.389, 6.391 straipsniai).

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos (laiptinės, koridoriai ir t.t.); bendrosios namo konstrukcijos (pagrindinės namo laikančiosios - pamatai, sienos, stogas, perdenginiai - ir kitos konstrukcijos); bendroji inžinerinė įranga. Atsakovai, būdami buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais, privalo išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su jos išlaikymu susijusius mokesčius (Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnis). Atsakovų teiginiai, jog ieškovo pateiktos sąskaitos yra neteisingos, liko nepagrįstos jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovė, kaip namo statytojas, privalo vykdyti visas reikalingas funkcijas, susijusias su šio namo priežiūra. Gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo objektų laikiną techninę priežiūrą (eksploatavimą), iki pastatas bus priduotas, vykdo ieškovė. Šiuo atveju būtinus namo bendrojo naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti, mokesčius, apskaičiavo pagal suteiktų paslaugų faktinę vertę, paskirstant mokesčius visiems patalpų savininkams proporcingai jų nuosavybės teise turimų patalpų plotui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė teisėtai bei pagrįstai paskaičiavo atsakovams tenkančią sumą, paslaugos buvo būtinos, kad šis bendro naudojimo objektas atitiktų priežiūros reikalavimus.

Įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t.y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas privalėjo įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t.y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą bei į tai, kad atsakovai pripažino gavę iš ieškovo dalį komunalinių ir eksploatacinių paslaugų, nors nesutinka už jas atsiskaityti, bet savo atsikirtimų nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir priešpriešinių įrodymų nepateikė (Civilinio kodekso 178 straipsnis), konstatuotina, jog ieškinys yra įrodytas byloje esančia rašytine medžiaga, todėl visiškai tenkintinas (Civilinio kodekso 187, 200 straipsniai).

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 336,95 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas, nes atsakovai praleido prievolės įvykdymo terminą (Civilinio kodekso 6.37, 6.73, 6.75 straipsniai, 6.210 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos (174,00 Lt žyminis mokestis + 20 Lt gyventojų registro tarnybos pažyma + 850,00 Lt teisinei advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) ieškovei ir valstybei 16,50 Lt pašto išlaidos, susijusios su dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (Civilinio proceso kodekso 92, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 93, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priteisti iš atsakovų A. C. (A. C.), a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. C., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančių (duomenys neskelbtini), solidariai 5485,92 Lt (penki tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt penki Lt ir 92 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5485,92 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 336,95 Lt (trys šimtai trisdešimt šeši Lt ir 95 ct) delspinigių ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“, į.k. 152416499, buveinė – Druskininkų g. 15-11, Palanga (adresas korespondencijai - Danės g. 15, Klaipėda), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AB DnB Nord banke, banko kodas 40100;

priteisti iš A. C. (A. C.) ir S. C. po 522,00 Lt (penki šimtai dvidešimt du Lt ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“.

Priteisti iš A. C. (A. C.) ir S. C. po 8,25 Lt (aštuoni Lt ir 25 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.