Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-05-18 · Civilinė byla Nr. 2S-562-467/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-18
Bylos Nr.
2S-562-467/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Danutė Kutrienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
UAB „Interjero ir eksterjero statybų sprendimai“
Ieškovas
UAB „Alneda“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-562-467/2009Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Danutė Kutrienė, Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Interjero ir eksterjero statybų sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Alneda“ ieškinį atsakovui UAB „Interjero ir eksterjero statybų sprendimai“ dėl įsiskolinimo už atliktus darbus išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Alneda“ 2009-01-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo UAB „Interjero ir eksterjero statybų sprendimai“ 13369,07 Lt už atliktus statybos darbus ir 6 procentų metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 13369,07 Lt sumai bei areštuoti atsiskaitomąją sąskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. vasario 17 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir areštavo atsakovui priklausantį 13369,07 Lt vertės turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę valdyti šį turtą ir juo naudotis. Teismas, atsižvelgęs į didelę ieškinio sumą, padarė išvadą, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Interjero ir eksterjero statybų sprendimai“ prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso būdu. Nurodo, kad ieškinio suma nėra didelė, kadangi ieškovo nurodomas skolos dydis neatitinka realios sumos. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro didelę žalą atsakovo komercinei veiklai, kadangi iš areštuotų lėšų negalima atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas ir kitus privalomus mokėjimus. Taip pat buvo pažeisti interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas atliktų veiksmus, kuriais būtų siekiama išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas yra veikianti bendrovė, todėl piniginių lėšų areštas nėra tikslingas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Alneda“ prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo argumentai yra prieštaringi. Aplinkybė, jog, areštavus turtą 13369 Lt sumai, atsakovas negali atsiskaityti už atliktus darbus, patvirtina, kad jo turtinė padėtis pakankamai bloga. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie įmonės skolas, turimas pajamas, pelną ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, nes jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės – ieškinio suma didelė, atsakovas neatsiskaito ilgą laiką, yra pagrindas manyti, jog atsakovų finansinė padėtis sunki, yra pagrįsta tuo požiūriu, kad pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien tai, kad ieškinio suma yra didelė, laikytina, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovo UAB „Alneda“ reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma yra 13369,07 Lt. Todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę (CPK 144 str. 1 d.), kadangi byloje skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pakankamai įrodymų apie atsakovo UAB „Interjero ir eksterjero statybų sprendimai“ (apelianto) finansinę padėtį. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliantas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atskiruoju skundu ginčija, motyvuodamas tuo, kad ieškovo nurodomas skolos dydis neatitinka realios sumos. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi jos iš esmės yra susiję su ieškovo reikalavimo pagrįstumu, o ne su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumu. Šios aplinkybės bus analizuojamos, tiriamos ir vertinamos nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ir priimant sprendimą (CPK 259, 265, 270 str.). Todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.

Apeliantas teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro didelę žalą atsakovo komercinei veiklai, kadangi iš areštuotų lėšų negalima atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas ir kitus privalomus mokėjimus. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškovo interesus ir būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikėsi šalių teisėtų interesų pusiausvyros principų, kadangi skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto ieškinio esmę, apima ginčo objektą, todėl yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nepagrįstai tvirtina, jog, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones konkrečiu atveju, teismas neužtikrino šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikėsi ekonomiškumo principo ir nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių dėl didesnės, nei nurodyta ieškinyje, piniginės sumos (CPK 145 str. 2 d.). Tokiu būdu laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinus tik tokią pinigų sumą, kuria būtų patenkintas ieškovo reikalavimas teismui priėmus jam palankų sprendimą, yra išlaikyta ir šalių interesų pusiausvyra. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškovo turtinius interesus ir būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, t.y. jų taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą. Šių aplinkybių apeliantas nepaneigė.

Pagal CPK 336 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumus lemia apeliacinio nagrinėjimo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla nėra išsprendžiama iš esmės (CPK 290 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus pakanka šalių argumentų, išdėstytų atskirajame skunde ir atsiliepime į jį, todėl šalims dalyvauti nagrinėjant atskirąjį skundą nėra tikslinga. Atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka neatsižvelgiant į tai, ar apeliantas pareiškė tokį prašymą atskirajame skunde ir kokia yra nuomonė kitų byloje dalyvaujančių asmenų šiuo klausimu (CPK 322 str.). Atsižvelgusi į tai, jog sprendimą priimti remiantis byloje esančia medžiaga nėra sudėtinga ir nėra būtinybės dalyvauti tiesiogiai byloje dalyvaujantiems asmenims, teisėjų kolegija konstatuoja, jog žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nereikalingas, todėl toks apelianto prašymas atmetamas.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas nenurodė ir kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Danutė KutrienėAndžej Maciejevski