- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-12
- Bylos Nr.
- 1A-182-60-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 63-1-00514-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Emilija Akelienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Algimantas Smolskas
- Nuteistasis
- D. M., Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros
- Kategorijos
- 2.4.6.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam D. M., jo gynėjui advokatui Klemensui Kriščiūnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. ir Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, įpareigojant D. M. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 13 d. nuo 18 val., iki 19 val., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens savo tariamą teisę, tai darė nukentėjusiojo atžvilgiu naudodamas psichinę prievartą, tuo padarė didelės žalos nukentėjusiųjų teisėms ir teisėtiems interesams, o būtent, manydamas, kad nepilnametis A. N., gimęs (duomenys neskelbtini),, sumušė jo mažametį sūnų D. M.. 2008 m. rugpjūčio 13 d., apie 18.30 val., atvyko pas A. N. į namus (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., prie G. N. vartodamas necenzūrinius žodžius, apkaltino A. N. sumušus jo sūnų D. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, Kaišiadorių mieste suradęs A. N., įsisodino į automobilį, be jo įstatyminių atstovų sutikimo nuvežė į Elektrėnus, ten, (duomenys neskelbtini), namo kieme rodė A. N. atpažinti kitiems asmenims, parvežęs į namus grasino nusukti A. N. sprandą, reikalavo iš G. N. sumokėti 500 litų, šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiesiems ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, išgąstį bei pažeminimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dal ir sušvelninti paskirtą bausmę.
Skunde nuteistasis nurodo, kad jis kaltu prisipažino dalinai, didelės žalos nukentėjusiesiems nepadarė, nukentėjusiosios sūnaus jis sužaloti neketino ir to nebūtų daręs. Nuteistasis mano, kad jo veika turi būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį. Skundo autorius teigia, kad su nukentėjusiaisiais susitaikė, jie jam atleido, todėl mano, kad yra galimybė jam taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.
Apeliaciniu skundu Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė prašo nuosprendį pakeisti. Apeliantė prašo pakeisti nuosprendžio dalį, kuria buvo nutrauktas procesas dėl prokuroro pareikšto ginant nepilnamečio A. N. interesus 1000 litų civilinio ieškinio ir šį ieškinį patenkinti, priteisiant šią sumą iš nuteistojo D. M..
Prokurorės skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. N. yra nepilnametis, jo įstatyminė atstovė civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė, prokuroras, vykdydamas savo pareigą, civilinį ieškinį pareiškė teisme iki įrodymų tyrimo pradžios. Tokiu būdu, prokuroras, pareikšdamas civilinį ieškinį atliko savo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 117 straipsnyje. Anot prokurorės, civilinis ieškinys turėjo būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso X skyriaus 115 straipsnyje nustatyta tvarka. Prokurorė teigia, kad įstatymai nenumato civilinio proceso nutraukimo pagrindo, kai civilinio ieškinio nepalaiko ar nuo jo atsisako civilinio ieškinio nepareiškęs asmuo.
Skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu nepilnamečio atstovės nukentėjusiosios G. N. išreikštą poziciją teismas turėjo vertinti atsižvelgdamas į jos emocinę būseną. Proceso metu nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė, sakydama, kad jai nieko nereikia, svarbu, kad jie būtų palikti ramybėje. Ji parodė, kad jos sūnus nuo įvykio iki šiol, tai yra iki bylos nagrinėjimo teisme, vartoja raminamuosius vaistus. Nukentėjusysis savo pozicijos neišreiškė, tačiau jis yra nepilnametis, kurio teises ginti įpareigotas prokuroras.
Skunde nurodoma, kad teismas, nutraukdamas civilinį procesą nuosprendyje nurodytu pagrindu, pažeidė nukentėjusiųjų teises, kadangi tokiu būdu buvo suvaržytos teisės pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras savo skundą palaikė, nuteistojo skundą prašė atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas palaikė nuteistojo skundą, prašė atmesti prokuroro skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. M. skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis D. M. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 294 straipsnio 2 dalyje ir teisingai kvalifikavo veiką.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis, turėdamas tik nepatikrintų žinių apie tai, kad jo sūnų mušė nepilnametis A. N., nuteistasis be nukentėjusiojo A. N. ir jo įstatyminių atstovų sutikimo įsisodino nepilnametį į automobilį ir vežiojo savo nuožiūra iš vieno miesto į kitą, rodė kitiems asmenims atpažinti, grasino nukentėjusiajam A. N. bei reikalavo iš G. N. 500 litų. Šios aplinkybės nustatytos ne tik nukentėjusiųjų, bet ir paties nuteistojo parodymais. Nuteistajam inkriminuoti veiksmai negali būti traktuojami niekaip kitaip kaip psichinė prievarta, nes buvo atliekami nepilnamečio asmens, negalinčio pasipriešinti atžvilgiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad savavališki D. M. veiksmai sukėlė nukentėjusiesiems ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, išgąstį, pažeminimą ir šias pasekmes teismas vertino kaip didelės žalos jų teisėms ir teisėtiems interesams padarymą, Savavaldžiavimas esant psichinei prievartai kvalifikuojamas pagal Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį.
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo veiką, teismas D. M. paskyrė teisingą bausmę, ją švelninti nėra pagrindo. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas įvertino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 54 straipsnyje, įvertino padarytos veikos sunkumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Argumentavęs, kodėl skiria laisvės atėmimo bausmės rūšį, teismas tinkamai argumentavo šios bausmės dydžio parinkimą ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas.
Nuteistojo prašymas taikyti jam Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti yra nepagrįstas ir atmestinas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, gali būti taikomas asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jei jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą ar susitarė dėl šios žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visos minėtos sąlygos yra būtinos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nelaikė to veiką lengvinančia aplinkybe. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas laisva valia, o ne dėl įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai padeda teismui teisingai išnagrinėti bylą. D. M. savo elgesį nukentėjusiojo A. N. atžvilgiu vertino kaip teisingą, net apeliaciniame skunde nurodė, kad prisipažįsta tik dalinai. Be to, nuteistais neatlygino nukentėjusiems padarytos žalos, nukentėjusiųjų neatsiprašė, todėl nukentėjusiųjų valia susitaikyti teismo posėdyje ir nebuvo aiškiai išreikšta. Iš D. M. charakterizuojančių duomenų (b. l. 49-67) seka, kad jis nuolat daro teisės pažeidimus, 2006 m. jo atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla dėl išžaginimo, 2005 m. D. M. oficialiai įspėtas pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog yra pagrindo manyti, kad D. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, nuosprendis pakeistinas, nes jame neteisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas (Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktas).
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 117 straipsnyje nurodyta, kad prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, negali ginti savo interesų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo A. N. interesus turėjusi ginti jo motina, civilinio ieškinio pati nepareiškė, o nuo prokuroro pareikšto ieškinio posėdžio metu atsisakė. Įstatymas nenumato civilinio proceso nutraukimo pagrindo, kai civilinio ieškinio nepalaiko ar nuo jo atsisako civilinio ieškinio nepareiškęs asmuo. Kadangi prokuroras savo ieškinio neatsisakė, civilinis ieškinys turėjo būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio tvarka. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala, jie patyrė dvasinius išgyvenimus, išgąstį, pažeminimą, baimę. Nuteistojo D. M. veiksmai turėjo įtakos nepilnamečio A. N. psichinei ir socialinei raidai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prokuroro civilinis ieškinys dėl 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo nepilnamečiui A. N. tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teismas
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuosprendį pakeisti. Priteisti iš nuteistojo D. M., a/k (duomenys neskelbtini) A. N. 1000 (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti, nepilnamečio A. N. lėšų tvarkytoja paskiriant jo motiną G. N., a/k (duomenys neskelbtini)
Nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.