- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-03
- Bylos Nr.
- 1S-565-290/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00193-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Danutė Giačaitė, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- E. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 91-35 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad E. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 6 d., o pabaiga – 2017 m. gegužės 4 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 2 mėnesiai 15 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2016 m. vasario 18 d., dieną).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2016 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 95-35 nutarė taikyti nuteistajam E. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą konstatavęs, kad nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nustatyti kriminogeniniai veiksniai ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis E. Ž., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals, bus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, bausmės tikslai, nepažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. Ž. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį, prašo taikyti jam lygtini paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisija nutarė jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, neatlikus 1 metų 2 mėnesių 16 dienų bausmės. Pažymi, kad pagal „OASys“ vertinimo metodiką jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vidutinė – 72 balai, kas atitinka lygtinio paleidimo reikalavimus. Taip pat teigia, kad vykdo visas jam paskirtas socilinės reabilitacijos priemones. Be to, pataisos namų psichologai, kiti kompetentingi pareigūnai priėmė sprendimą, kad jis laikosi įstatymų ir ateity nenusikals bei pasiūlė lygtinio apribojimo punktus, kurių skundo autorius turėtų laikytis, būdamas laisvėje. Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi netvirtinti Komisijos nutarimo, nurodo, kad iš tokios sprendimo galima būtų manyti, jog pataisos namų administracija nelabai kompetentinga spręsti lygtinio paleidimo prašymus, nors per visą bausmės atlikimo laiką su nuteistuoju bendravo, matė jo pokyčius, kad dirbo, buvo sąžiningas. Taip pat išklausė meistrų charakteristiką.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. Ž. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).
Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą E. Ž. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. Ž. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 72 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 str. 1 d. yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo E. Ž. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pakeitė gyvenimo būdą, yra eilė jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teismo, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis E. Ž., kaip jau minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu E. Ž. nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (1 kartą), ir baustas (1 kartą). Nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau tik nuo 2015 m. lapkričio 23 d., panaikinus ją anksčiau laiko. Taigi, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, turi neapmokėtą civilinį ieškinį (atlyginta tik nedidelė dalis jam priteisto civilinio ieškinio – 51,48 Eur iš 704,11 Eur), kurį apmokėti neturint nuolatinio pajamų šaltinio bus problematiška, ir nors nuteistasis teigia, jog po bausmės atlikimo dirbs miške prie medienos, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad jis bus įdarbintas, bylos medžiagoje nėra. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad E. Ž. nusikalsta pagautas „momento“ bei nepagalvodamas apie galimas pasekmes, nors supranta, jog veikla, kurioje jis dalyvavo (buvo įtakojamas asocialios grupės), yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja, atlikdamas bausmę nesimoko, buvo prižiūrimas, tačiau nesilaikė jam keliamų reikalavimų, be to, nuteistojo vertybinės nuostatos netvirtos, formuojamos besiblaškant. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam nustatyti net penki kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksniai, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, taip pat nuostatos. Paminėtos aplinkybės patvirtina, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus E. Ž. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo E. Ž. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.