- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-28
- Bylos Nr.
- 2YT-33021-910/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26266-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- Z. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Z. V. pareiškimą dėl antstolio A. N. nušalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas Z. V. kreipėsi į antstolį A. N., reikšdamas jam nušalinimą vykdomosiose bylose Nr. 0157/16/01330 ir Nr. 0157/16/01433.
Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas dėl pakliuvimo į ligoninę 2016-06-29, patyrus daugybinius sužalojimus, negalėjo gauti visos antstolio korespondencijos nurodytose vykdomosiose bylose. Iš atvirai šališko antstolio padėjėjo elgesio 2016-07-15, antstolio priimtų patvarkymų, pareiškėjo atsiskaitomosios sąskaitos AB „Swedbank“ banke 2016-07-13 arešto duomenų matyti akivaizdus antstolio šališkumas ir neteisėtas priimtų vykdymui vykdomųjų dokumentų interpretavimas bei vykdymas. Pareiškėjo teigimu, antstolis, nepaisant jam pateiktų duomenų apie turtą, areštavo tik nedidelę jo dalį, taip pažeisdamas 2016-05-31 Vilniaus apygardos teismo nutarties imperatyvų reikalavimą areštuoti pareiškėjo pinigines lėšas tik tuo atveju, jeigu nepakaks pareiškėjo turto, taip pat leidžiant pareiškėjui mokėti įmokas privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui ir kt., be to, areštavo visas pareiškėjo sąskaitas banke, nesumažino pinginių lėšų arešto dydžio. Pasak pareiškėjo, antstolis jo prašymu pakeitė arešto sąlygas ir leido (duomenys neskelbtini) mokėti pareiškėjui vienintelį pragyvenimo šaltinį – (duomenys neskelbtini), tačiau nepakeitė pareiškėjo sąskaitų banke arešto sąlygų. Tokiu būdu antstolis iki šiol neteisėtai neleidžia pareiškėjui net naudotis įstatymo pareiškėjui užtikrintu pajamų minimumu.
Antstolis D. Š. 2016-07-19 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01330 pareiškėjo pareiškimo dėl antstolio nušalinimo netenkino ir perdavė pareiškimą dėl antstolio nušalinimo spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Patvarkyme pažymėta, kad CPK 65 straipsnis numato baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms iškilus, antstolis privalo nusišalinti. Skolininkas pareikštame nušalinime nenurodė jokių konkrečių pagrindų, kuriais vadovaujantis antstolis turėtų nusišalinti, o ir iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad aplinkybių, dėl kurių antstolis privalėtų nusišalinti, nėra, taigi pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.
2016-07-22 teisme gautas pareiškėjo papildomas prašymas, o 2016-07-25 šio prašymo papildymas. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad antstolis pagal pareiškėjo pareiškimą dėl nušalinimo nepriėmė patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01433 ir neišsiuntė teismui šios vykdomosios bylos. Be to, pasak pareiškėjo, antstolio priimtas 2016-07-19 patvarkymas dėl atsisakymo tenkinti prašymą yra tik dar vienas antstolio šališkumo patvirtinimas. Šiuo patvarkymu antstolis tik beveik po dviejų mėnesių pakeitė pareiškėjo sąskaitos banke areštą, leisdamas pareiškėjui naudotis MMA dydžio lėšomis, nors 2016-05-31 Vilniaus apygardos teismo nutartyje tai buvo numatyta. Tačiau antstolis šio patvarkymo neišsiuntė bankui, o nurodė, kad pareiškėjas pats turi dėl to nuvykti į banką, nepaisant antstoliui pateiktų duomenų apie patirtas traumas, dėl kurių nuvykti į banką pareiškėjas neturi galimybės. Pareiškėjo teigimu, antstolis, suvokdamas pareiškėjo sveikatos būklę, dirbtinai verčia jį rašyti vis papildomus prašymus vykdomosiose bylose dėl pareiškėjui mokėtino MMA gavimo.
2016-07-27 teisme iš antstolio A. N. kontoros gauta vykdomosios bylos Nr. 0157/16/01433 medžiagos kopija, taip pat antstolio raštas dėl papildomos informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad antstolis 2016-07-19 patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti nušalinimą išdėstytos pozicijos nekeičia, visi patvarkyme nurodyti argumentai analogiškai tinkami ir taikomi papildomai pateikiamos vykdomosios bylos kontekste.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas reiškia nušalinimą dviejose vykdomosiose bylose, be to, antstolis teismui nurodė, kad jo pozicija dėl nušalinimo pareiškėjo nurodytose vykdomosiose bylose analogiška, pareiškimas dėl nušalinimo spręstinas abiejose vykdomosiose bylose, t. y. Nr. 0157/16/01330 ir Nr. 0157/16/01433.
Pareiškimas dėl antstolio nušalinimo vykdomosiose bylose Nr. 0157/16/01330 ir Nr. 0157/16/01433 netenkintinas.
Susipažinus su vykdomosiomis bylomis Nr. 0157/16/01330 ir Nr. 0157/16/01433 nustatyta, kad antstoliui A. N. vykdyti yra pateikta Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2-46-881/2016, išduota 2016-05-31, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko Z. V. turtui trečios eilės išieškotojo BUAB „FF lizingas“ 630 860,11 Eur reikalavimui užtikrinti (vykd. b. Nr. 0157/16/01330), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis Nr. e2-12276-912/2016, išduota 2016-06-07, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko Z. V. turtui išieškotojo UAB „Ius Positivum“ 15 000 Eur reikalavimui užtikrinti (vykd. b. Nr. 0157/16/01433).
Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, antstolių įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų vykdymo procesą įgyvendinimą, įstatyme įtvirtintas antstolio nušalinimo institutas.
Pagal CPK 636 straipsnio 1 dalį antstolis gali būti nušalintas esant CPK 65 straipsnyje numatytiems pagrindams: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 6) kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl antstolio nešališkumo.
Iš skolininko Z. V. pateikto antstolio nušalinimo pareiškimo matyti, kad pareiškėjas antstolio nušalinimą iš esmės grindžia tuo, kad antstolis netenkina skolininko pareiškimų ir prašymų vykdymo procese. Tokie antstolio veiksmai, pareiškėjo teigimu, rodo antstolio šališkumą, t. y. šališkumas kildinamas iš procesinės antstolio veiklos, nesutikimo su tam tikrais jo veiksmais vykdymo procese.
Pažymėtina, kad skolininkas, manydamas, jog antstolio atliekami tam tikri vykdymo veiksmai yra neteisėti, turi teisę juos skųsti CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka arba, jeigu patyrė žalos, kreiptis į teismą su ieškiniu. Antstolį nušalinti nuo vykdomosios bylos galima tik CPK 65 straipsnyje nurodytais pagrindais, bet ne dėl atliktų ar neatliktų vykdymo veiksmų, kurie, skolininko nuomone, pažeidžia jo teises. Minėta, antstolio veiksmų teisėtumas vertinamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, nagrinėjant skolininko skundą dėl konkrečių antstolio veiksmų.
Atsižvelgus į CPK įtvirtintus antstolio nušalinimo pagrindus ir įvertinus pareiškėjo pareiškime dėl antstolio nušalinimo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta CPK įtvirtintų pagrindų nušalinti antstolį A. N. nuo pareiškėjo įvardytų vykdomųjų bylų vykdymo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad antstolis yra šališkas, tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Teismui nenustačius objektyvių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad antstolis būtų šališkas ir egzistuotų CPK numatyti nušalinimo pagrindai, pareiškėjo pareiškimas dėl antstolio nušalinimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 593, 636-637 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjo Z. V. prašymo dėl antstolio A. N. nušalinimo.
Nutartis neskundžiama.