Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-683-593/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-25
Bylos Nr.
1S-683-593/2019
Teisminio proceso Nr.
1-59-1-00192-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
S. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-683-593/2019Teisminio proceso Nr. 1-59-1-00192-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus 2019 m. liepos 22 d. priimtą nutarimą Nr. 95-478 taikyti nuteistajam S. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi nuteistasis perkeltas į atvirąją koloniją.

2. Bausmės pradžia – 2010 m. liepos 9 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 9 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. liepos 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-478 nutarta taikyti nuteistajam S. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 11 mėnesių 21 dienos (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. liepos 18 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 32 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje bei turi galimybę įsidarbinti išėjus į laisvę, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje tinkamos gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikytis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nes nuteistasis tris kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, yra išlikęs nuteistojo elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – teisės pažeidimai. Be to, atsižvelgta į tai, kad S. R. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą ir tai, jog jis anksčiau ne kartą teistas, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jam buvo taikyta amnestija, taip pat lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir toliau darė naujus nusikaltimus. Taip pat nutartyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis buvo baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą.

Šalies argumentai

5. Skunde nuteistasis S. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2019 m. liepos 22 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką vertinimo rezultatas yra 32 balai. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas nurodė, jog jis turi dar kur mažinti kintamuosius balus, nors jų liko tik 2 balai, nes 30 balų yra nekintami. Apelianto nuomone, tokia teismo išvada yra iš esmės sureikšminta nepagrįstai, nes minėtus 2 balus nuteistasis gali sėkmingai susimažinti ir būdamas probuojamas probacijos tarnybos. Be to, jo pažeidimai yra padaryti labai seniai, todėl anot nuteistojo S. R., teismas pernelyg sureikšmina senus pažeidimus, nes paskutiniu metu jokių pažeidimų nėra.

5.2. Anot apelianto, teismas visiškai nevertino byloje surinktų įrodymų, kad nuteistasis turėtų būti paleistas į laisvę anksčiau laiko. Liko neįvertintos nuteistojo pastangos rezocializuotis. Tokiu būdu teismas vienpusiškai ir neišsamiai vertindamas byloje surinktus duomenis iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus bei materialiąsias bausmių vykdymo kodekso normas ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Vertinant nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes, turi būti nustatyta nuteistojo darbinė motyvacija, galimybė įsidarbinti, nuoseklus dalyvavimas įvairiose socialinėse reablitacijos programose, finansinių įsipareigojimų valdymas, socialiniai ryšiai su artimaisiais, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, nuteistojo mąstymas.

5.3. Skunde teigiama, kad nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyts priemones, per nustatytą laikotarpį vykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, kad teismas neteisingai nurodė, kad nuteistasis atlieka bausmę bausmę paprastosios grupės sąlygomis, nes tokiu atveju jis net teoriškai negalėtų atlikti bausmės atvirosios kolonijos sąlygomis, atlikdamas bausmę kitomis nei lengvosios grupės sąlygomis.

5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra išlikę šilti, palaiko glaudžius santykius. Nuteistasis su artimaisiais bendrauja skambučių, pasimatymų, laiškų pagalba. Nuteistojo ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Apelianto nuomone, skundžiama nutartimi nebuvo tinkamai įvertinta, jog nuteistojo artimieji, kurie neturi jokio ryšio su neigiama aplinka, nuteistąjį dažnai aplanko, palaiko socialinius ryšius. Nuteistasis taip pat neturi rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos laisvėje. Taip pat nėra įrodymų, kad jis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių. Nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, neišsak rasistinių, užgauliojančių pareiškimų, turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba atžvilgiu, pozityviai nusiteikęs. Šias aplinkybes, apelianto nuomone, patvirtina vien tai, kad jis dirba. Nuteistasis nesikeikia, neskirsto kitų nuteistųjų į grupes. Dėl nusikaltimo padarymo prisipažįsta ir gailisi. Nuteistasis tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, pataisos įstaigos personalu, vengia destruktyvių grupių, užsiima veikla, kuri nėra susijusi su nusikalstamumu. Nėra duomenų, kad nuteistasis užsiimtų kokia nors neteisėta veikla, savo elgesiu darytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems. Priešingai, nuteistasis siekia būti visuomenės dalimi ir laikytis visuotinai priimtinų moralinių nuostatų. Skunde apeliantas teigia, kad teismas neįvertino nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteistojo teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema ar vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Ilgalaikis kalinimas gali turėti įvairių padarinių, pažeidžiančių nuteistojo santykį su visuomene.

5.5. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 metų rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) 22 deklaruoja, kad “lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę.“ Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas pagal šias rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoją reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Skunde nurodoma, kad 2016 m. balandžio 16 d. Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą savo 25 – ojoje bendroje ataskaitoje pažymėjo, kad laisvės atėmimo reglamentavimas turi užtikrinti nuteistųjų ryšius su išoriniu pasauliu, suteikti jiems galimybę grįžti į visuomenę pagal specialų valdžios leidimą ir užtikrinti, kad po tam tikro laiko juos būtų galima saugiai paleisti į laisvę. Skundžiamama nutartimi teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Skundžiama nutartimi atmetus Komisijos nutarimą dėl nuteistojo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.

5.6. Skunde teigiama, kad nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių. Teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje yra itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo S. R. skundas atmestinas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė.

11. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad S. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau tam, kad S. R. galėtų būti paleistas lygtinai vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant, t. y. asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik tuomet, jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Šiuo atveju S. R. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 32 balai, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Nors iš jų 30 balų (25 statinius balus sudaro ankstesni teistumai) sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma, tačiau 2 balus sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos apeliantas savo teigiamu elgesiu dar gali pakoreguoti.

12. Iš tiesų S. R. pataisos įstaigoje pastaruoju metu yra charakterizuojamas teigiamai. Pataisos namuose jis dirba, įgijo mūrininko specialybę, dalyvavo privalomose programose naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose. Skatintas 9 kartus, tačiau jis yra ir 3 kartus pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles, 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimą S. R. padarė alkoholio įtakoje, o atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis vėl buvo sulaikytas neblaivus. Pažymėtina, kad teikime siūlant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalyje, nurodoma nuteistajam nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nesilankyti vietose, kur vartojamas alkoholis. Tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pastangomis mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei ar lygtinai paleidžiamas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, juolab, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis atpažįsta ne visas problemines sritis ir ne visada apgalvoja savo veiksmų pasekmes. Be to, nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jam buvo taikyta amnestija, taip pat lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė naujus nusikaltimus, kas rodo, jog nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir nusikalsti, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Kolegija atkreipia dėmesį, jog nuobaudos ir paskatinimai nuteistajam skiriami nenuosekliai, t. y. po gautų paskatinimų S. R. du kartus pažeidė įstaigos tarką, už ką jam buvo paskirtos nuobaudos, po to vėl buvo skatinimas. Visos išvardintos aplinkybės rodo, jog bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste negalima daryti išvados, jog nuteistasis nuosekliai laikosi pataisos namuose nustatytos tvarkos, kas suteikia pagrindą daryti išvadai, jog jis jau yra pasiruošęs gyventi be priežiūros ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

13. Skunde nuteistasis teigia, kad nebuvo įvertintos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės. Tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja apeliantas. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad visos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertintos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę.

14. Vertindama visumą aptartų S. R. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. S. R. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) padarymą, ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę ir kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas bei likusi bausmės dalis sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, į ką pagrįstai atsižvelgė apylinkės teismas.

15. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis šiuo metu charakterizuojamas iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, pakartotinio nusikaltimo rizika yra žema, tačiau, kolegijos vertinimu, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.

16. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus S. R., jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

17. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis S. R. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo S. R. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanutė GiačaitėDaiva Jankauskienė