Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-447-148/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-13
Bylos Nr.
1A-447-148/2015
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00651-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Elena Vainienė, Regina Gaudutienė (pran.), Daiva Pranytė-Zalieckienė
Nuteistasis
R. K.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-447-148/2015Proceso Nr. 1-86-1-00651-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.1. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos),teisėjų: Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Justinai Aidukaitei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui,nuteistajam R. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį (2012 m. lapkričio 27 d. nusikalstama veika) 150 MGL dydžio (5 649 Eur) bauda, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2013 m. rugsėjo 18 d. nusikalstama veika) 170 MGL dydžio (6 402 Eur) bauda, pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2013 m. rugpjūčio 15 d. nusikalstama veika) 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 9 000 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuota valstybės nuosavybėn iš nusikalstamų veikų gautas turtas – 869 Eur (3 000 Lt).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad reikalavo ir priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

R. K., būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, 2012 m. lapkričio 27 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 14 val. 30 min, garažo masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai reikalavo iš K. N. privačioje veikloje dirbančio J. K. už galbūt padarytą teisės pažeidimą ir J. K. nepristatymą į policijos įstaigą administracinio teisės pažeidimo protokolui dėl galbūt J. K. padaryto teisės pažeidimo, susijusio su neteisėta prekyba tabako gaminiais, surašyti ir maždaug po 10–15 minučių prie prekybos centro „I“, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vyšninės spalvos automobilyje „Audi“, kurio priklausomybė tiksliai nenustatyta, tiesiogiai savo naudai priėmė 2 000 litų.

R. K., būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju 2013 m. liepos 29 d., tarp 12 val. ir 13 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, tiesiogiai savo naudai provokavo K. N. duoti kyšį už savo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – už nepranešimą policijos įstaigai apie K. N. privačioje veikloje dirbančio J. K. galbūt padarytą teisės pažeidimą, susijusį su neteisėta prekyba tabako gaminiais, bei kitų K. N. privačioje veikloje dirbančių asmenų galbūt daromus teisės pažeidimus, susijusius su neteisėta prekyba tabako gaminiais, alkoholio produktais, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. rugsėjo 18 d., nuo 10 val. 18 min iki 10 val. 28 min, prie garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – nepranešimą policijos įstaigai apie K. N. privačioje veikloje dirbančio J. K. galbūt padarytą teisės pažeidimą, susijusį su neteisėta prekyba tabako gaminiais, bei kitų K. N. privačioje veikloje dirbančių asmenų galbūt daromus teisės pažeidimus, susijusius su neteisėta prekyba tabako gaminiais, alkoholio produktais, iš K. N. savo naudai priėmė 1 600 litų kyšį;

R. K., būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, 2013 m. rugpjūčio 15 d., laikotarpiu nuo 11 val. 20 min iki 11 val. 43 min, turgelyje, adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai pareikalavo iš R. J. kyšio už savo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – nepranešimą policijos įstaigai apie R. J. galbūt padarytą teisės pažeidimą ir R. J. nepristatymą į policijos įstaigą administracinio teisės pažeidimo, susijusio su neteisėta prekyba tabako gaminiais, protokolui surašyti, tačiau iš R. J. kyšio nepriėmė, kadangi R. J. reikalaujamų pinigų neturėjo, o po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. rugpjūčio 15 d. 18 val.20 min turgelyje, adresu: (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos automobilyje, kurio priklausomybė nenustatyta, kuriuo atvažiavo, tiesiogiai savo naudai iš R. J. priėmė reikalautą 1 000 litų kyšį už neteistą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas nesutinka su dėl jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Nurodo, kad bylą teismas išnagrinėjo nepilnai, neišsiaiškino visų įvykio aplinkybių, neįvertino jo duotų nuoseklių parodymų ir tai, kad jis buvo išprovokuotas nusikalsti, byloje nėra pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad pirmas jam 2013 m. rugsėjo 18 d. paskambino būtent K. N., o jis šiam perskambino, nes iš pradžių neturėjo laiko atsiliepti į K. N. skambutį, o K. N. šio pokalbio metu jį pakvietė susitikti. Teismas nuosprendyje rėmėsi tik liudytojų parodymais, kurių teisingumu ir patikimumu yra pagrindo abejoti, nes liudytojų parodymai nenuoseklūs (ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi nuo teisme duotų parodymų), suklastoti (teisme liudytojai prisipažino, kad apklausos protokolus pasirašė jų neskaitydami ir nekartą), be to, liudytojai yra K. N. darbuotojai, kuriems K. N. galėjo daryti įtaką duodant parodymus teisme. Be to, anot apelianto, vertinant liudytojų parodymus buvo neįvertinta ir tai, kad liudytoja R. J. galėjo būti ir suinteresuota tuo, jog jis būtų nuteistas, nes dėl to buvo suinteresuoti kiti asmenys dirbantys (duomenys neskelbtini) turgelyje ir užsiimantys nelegalia veikla, kurią jis užkardydavo. Apelianto įsitikinimu, išvadą, kad jis jokių pinigų neėmė, o buvo liudytojų apkalbėtas, anot apelianto, patvirtina tas faktas, kad niekas nereikalavo, kad jis grąžintų pinigus.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašo tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo iš esmės yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai ir teismo nuosprendžio turiniui, o vien tai, kad teismo padarytos išvados netenkina apelianto, nėra pagrindas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismo nuosprendžio, apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo kaltės nebuvimo, išanalizuotos ir paneigtos, kaip neatitinkančios tikrovės. Spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė bylos įrodymus, jų turinį ir visus juos motyvuotai įvertino, išsamiai pasisakydamas dėl turinčių reikšmės bylai aplinkybių.

Patikrinus pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, konstatuotina, kad naikinti nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Jie išdėstyti nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, iš jų analizės logiškai nustatyta nuteistojo R. K. kaltė: 2012-11-27 tiesiogiai savo naudai reikalavo ir priėmė iš K. N. 2000 Lt kyšį; 2013-07-29 tiesiogiai savo naudai provokavo ir 2013-09-18 priėmė iš K. N. 1600 Lt kyšį; 2013-08-15 nuo 11 val. 20 min. iki 11 val. 43 min. tiesiogiai savo naudai reikalavo ir 2013-08-15 18 val. 20 min. priėmė pareikalautą 1000 Lt kyšį iš R. J. už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimas už neteisėtą veikimą yra tada, kai kaltininkas kyšio davėjo interesus patenkina arba žada patenkinti neatlikdamas savo veiksmų. Pagal nagrinėjamoje byloje surinktus ir teismo ištirtus duomenis kiekvienu atveju duoti kyšius buvo provokuojama ar reikalaujama ir kyšiai buvo priimami už įtariama galimą padarytų administracinių teisės pažeidimų neužfiksavimą. Apeliantas pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nereagavimo įstatymo nustatyta tvarka į tikėtina padarytus pažeidimus – visais kyšio priėmimo atvejais kyšius davusiems asmenims buvo paaiškinta, kad padarė pažeidimus (K. N. atveju – jo individualioje įmonėje dirbantis J. K. ir kt., R. J. atveju – ji pati) ir kad išvengti administracinės atsakomybės galima už atlygį pareigūnui, t. y. nuteistasis leido suprasti, kad jis veiks neteisėtai nefiksuodamas padarytų pažeidimų, jei už pareigos nevykdymą bus duotas kyšis. BK 225 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytas neteisėto neveikimo požymis nagrinėjamoje byloje nustatytas pagrįstai. Kyšio ne tik tiesiogiai buvo reikalaujama, bet ir provokuojama duoti kyšį. Provokavimas duoti kyšį pasireiškė nuteistojo veiksmais ir kalbomis, kuriomis K. N. aiškiai leista suprasti, kad jeigu nebus duotas kyšis, bus teisėtai veikiama, bet priešingai jo interesams. Tai, kad nuteistasis padarė BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, buvo nustatyta įvertinus surinktų įrodymų visumą. Iš pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad išvadas teismas pirmiausiai grindė liudytojų parodymais ir kitais BPK nustatyta tvarka gautais įrodymais, kurie buvo siejami su operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotais duomenimis. Liudytojo K. N. parodymai buvo įvertinti su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais: liudytojų J. K., R. R., R. O. parodymais. Ta aplinkybė, jog pastarieji yra K. N. individualios įmonės darbuotojai, savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad tokioje situacijoje K. N. galėjo paveikti juos duoti neteisingus parodymus teisme. Liudytojai davė parodymus apie įvykius, kuriuose jie patys dalyvavo, apklausų metu kalbėjo apie savo, K. N. ir R. K. veiksmus tiek, kiek jie matė, ką girdėjo. Jų parodymai apie nurodytas aplinkybes sutampa tarpusavyje, juos iš dalies patvirtina kiti bylos duomenys, tarp jų garažo dirbtuvių patalpos vaizdo įrašas (t.1, b. l. 46-48), iš dalies R. K. parodymai. Nėra pagrindo kelti abejones dėl minėtų liudytojų parodymų patikimumo. Nuosprendyje pateikti išsamūs motyvai, kodėl teismas atmeta nuteistojo R. K. parodymus apie tariamą skolos atgavimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas R. K. parodymus ir nustatydamas jo kaltumą, įrodymus vertino netinkamai ir vienašališkai, nustatytas aplinkybes pagrindė prielaidomis ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos reikalavimus.

Apelianto teiginiai, jog buvo įvykdyta provokacija, pirmiausiai nepagrįsti. Nusikalstama veika negalėjo būti ir nebuvo išprovokuota, kadangi prieš gaunant teismo leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, R. K. jau buvo pradėjęs daryti nusikaltimą – 2013-07-29 provokavo savo naudai K. N. duoti kyšį. Tuo tarpu provokacija yra spaudimas, skatinimas ar kurstymas daryti nusikaltimą, kurio prieš tai asmuo neketino daryti. Teismo sankcionuotais ir pareigūnų kontroliuojamais veiksmais (pokalbio įrašymu) buvo prisijungta prie jau daromo nusikaltimo. Kita vertus, teiginiai apie provokacijos buvimą jo gynybos kontekste nėra logiški, nes pats apeliantas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl 2013-09-18 dienos nusikalstamos veikos pripažino, jog prieš tai ieškojo K. N. dėl pinigų, tik tai interpretuodamas kaip 2 000 Lt skolos atgavimą. 2013 m. rugpjūčio mėnesį pats paskambino K. N., prieš tai buvo nuvažiavęs pas jį į garažą keletą kartų, bet jo nerasdavo, jo darbininkų paprašė telefono numerio, kai prisiskambino, K. N. pasakė, kad yra namie, nuvažiavo pas jį, susitiko lauke. K. N. pasakė, kad neturi pinigų. Po kelių savaičių jam skambino gal keturis ar penkis kartus, tačiau K. N. neatsiliepė, paskui atsiliepė, susitarė susitikti, pasakė, kad šiuo metu neturi pinigų. 2013-09-18 K. N. tarp 10 ir 11 val. ryte paskambino nelaukdamas, kad atsilieptų. Jis jam iš karto perskambino. Maždaug po penkių minučių tarnybiniu automobiliu atvyko į degalinę šalia K. N. garažo. K. N. pasakojo apie jo automobilio padegimą, ką įtaria. Tada pasakė, kad jam yra sunku, kad dabar gali grąžinti ne visus pinigus, kad likusius atiduos vėliau. Pinigus atidavė pokalbio pabaigoje, atidavė 1 600 Lt, paprašė, kad nespaustų, suprato, kad jis turėjo mintyje skolos grąžinimą iki lapkričio mėn., po susitikimo grįžo į policijos komisariatą, ten buvo sulaikytas Imuniteto pareigūnų, atlikta asmens krata, piniginėje rasti tie patys 1 600 litų (t. 3, b. l. 33-36). Matyti, kad nuteistasis patvirtino K. N. bei liudytojo J. K. nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis intensyviai ieškojo K. N. (jo darbo vietoje garaže, kai nesurado, iš ten dirbančių asmenų paėmė jo telefono numerį, skambino, kvietė susitikti ir susitikdavo be pašalinių asmenų, atokiau nuo K. N. darbo vietos, tuo siekdamas, kad nematytų darbuotojai, atvykdavo tarnybiniu automobiliu). K. N. parodė, kad iš jo buvo reikalaujama pinigų, R. K. to irgi neneigia, tačiau pinigus įvardina kaip skolą. Tvirtina, kad buvo paskolinęs K. N. 2 000 Lt, prireikus pinigų, pareikalavo grąžinti skolą, ir šis dalį skolos 1 600 Lt grąžino. Taigi, nuteistasis teigia, kad tarp jų buvo paskoliniai santykiai, tačiau K. N. tai paneigė ir nuosekliai apibūdino reikšmingas bylai aplinkybes, R. K. veiksmus, laiką ir būdą reikalaujant ir provokuojant duoti kyšį. Teismas ištyrė nuteistojo parodymus ir atmetė, kaip prieštaraujančius ne tik liudytojų parodymams, bet ir peržiūrėtų ir perklausytų teismo posėdyje vaizdo, garso įrašų turiniui, ir išdėstė išsamius motyvus, kuriais paaiškino, kad K. N. paskolos iš tikrųjų negavo, buvo ne skolos grąžinimo, o kyšio priėmimo faktas. Jų kartoti šiuo atveju, kai apeliantas nenurodo nei ginčijamų, nei jokių kitų naujų aplinkybių, nėra tikslinga. Vis dėlto pažymėtina, kad leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir jų atlikimo metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais teisėtumo principas nepažeistas. Teismo nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus BPK 159 straipsnio nustatyta tvarka. Jų atlikimo metu gauti ir teismo ištirti duomenys visiškai paneigia apelianto neargumentuotą teiginį, jog buvo provokacija. K. N. teisėsaugos institucijos užduotį atliko neprovokuodamas R. K. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog jis pats pripažino, kad K. N. ieškojo ir su juo turėjo susitikti bei susitiko dėl pinigų ir iš K. N. priėmė pinigus. Neturi esminės reikšmės, kas iš jų pirmas paskambino. Gi iš R. K. parodymų matyti, jis laukė susitikimo ir pinigų. R. K. skirtingai nuo K. N. pinigų perdavimo faktą įvardina kaip skolos grąžinimą. Pagal teismų praktiką provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukurstant (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52/2001). Iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad R. K. buvo palenktas ar sukurstytas priimti minėtus pinigus, kuriuos jis įvardija kaip skolą, be to ir jis pats to nenurodo. Taigi, byloje nenustatyta jokių esminių pažeidimų, dėl kurių kiltų abejonių dėl apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumo ir teisingumo.

Dėl kitų apelianto deklaratyvių skundo motyvų, jog liudytojų parodymai, kuriais teismas rėmėsi, nenuoseklūs (ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi nuo teisme duotų parodymų); suklastoti (teisme liudytojai prisipažino, kad apklausos protokolus pasirašė neskaitydami ir nekartą), pažymėtina, kad jis nenurodo jų pavardžių ir neargumentuoja, kokios jų parodymuose teisiškai reikšmingos aplinkybės skiriasi. Apeliantui konkrečiai nenurodant ginčijamų bylos aplinkybių, nėra galimybės nagrinėjamu atveju išdėstyti motyvuotų išvadų dėl šios apeliacinio skundo dalies. Pažymėtina, kad teismas visų asmenų parodymus išsamiai ištyrė. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotus parodymus, apklausė kaip liudytoją ikiteisminio tyrimo pareigūnę I. J. atlikusią apklausas.

Byloje nėra jokių duomenų, jog liudytojos R. J. parodymai apie R. K. pareikšto jai reikalavimo duoti kyšį ir pareikalauto 1 000 Lt kyšio priėmimo aplinkybes, buvo gauti neteisėtais būdais. Liudytoja R. J. bylai reikšmingus parodymus davė pirmosios instancijos teismo posėdyje. Jos parodymai iš esmės sutapo su liudytojos S. Š. parodymais, šiuos patvirtina kiti bylos duomenys: užfiksuoti pokalbiai telefonais. Šių liudytojų parodymai teismo buvo pagrįstai pripažinti įrodymais ir kaip teisėtais būdais gauti faktiniai duomenys galėjo būti vertinti kartu su kitais įrodymais, tame tarpe su liudytojos V. L. parodymais, nustatant apelianto kaltę. Faktas, jog R. J. dirba turguje ir galimai verčiasi neteisėta veikla, nesudaro pagrindo nesiremti jos parodymais, nes jie tiesiogiai yra patvirtinami, kaip minėta, ir kita bylos medžiaga. Todėl neįtikėtina apelianto prielaida, kad tokiu būdu kiti, dirbantys turguje, asmenys galėjo įvykdyti susidorojimą su juo.

Neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nuosprendis pripažintinas teisėtu.

Tačiau skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant R. K. skiriamos galutinės subendrintos bausmės – baudos dydį yra padaryta rašybos klaida, - nurodyta tik piniginė baudos išraiška, nenurodant kokį MGL dydį ši suma atitinka. Pagal šiuo metu taikomo MGL dydį eurais, paskirtos 9 000 Eur piniginės bausmės dydis atitiktų 239 MGL (1 MGL – 37,66 Eur, o 9 000 Eur apvalinant šią sumą 2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka – 239 MGL). Todėl ši skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje padaryta rašybos klaida taisytina, nurodant, kad R. K. galutinė subendrinta bausmė paskirta 239 MGL dydžio (9 000 Eur) bauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašybos klaidą ištaisyti nurodant:

R. K. galutinė subendrinta bausmė paskirta 239 MGL dydžio (9 000 Eur) bauda.

Kolegijos pirmininkė Regina GaudutienėTeisėjai Daiva Pranytė-ZalieckienėElena Vainienė