Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, vienasmeniškai, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą dėl antstolės J. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, antstolė J. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė J. B. 2014-03-21 patvarkymu pareiškėjos skundą atmetė. Nurodė, kad ji vykdo du vykdomuosius raštus (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-17 vykdomąjį raštą Nr. 1-93-859/2011 dėl 1 300 Lt baudos išieškojimo valstybės naudai ir Vilniaus apygardos teismo 2014-01-08 vykdomąjį raštą Nr. 2-5308-798/2011 dėl 49,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išieškojimo valstybės naudai), kurių priėmimui vykdyti akivaizdžių kliūčių nebuvo. Pareiškėjai buvo išsiųstas raginimas geruoju sumokėti skolą. Pareiškėjai skolos nesumokėjus, pradėti priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai. Nurodė, jog pagrindo nutraukti vykdymo veiksmus nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Antstolė J. B. atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad antstolė J. B. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-17 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-93-859/2011 dėl 1 300 Lt baudos išieškojimo valstybės naudai (prijungta vykdomoji byla Nr. 18-1094/2012) ir Vilniaus apygardos teismo 2014-01-08 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5308-798/2011 dėl 49,85 Lt išieškojimo valstybės naudai (prijungtos vykdomosios bylos Nr. 18-181/2014 1 b.l.).

Antstolė J. B. 2014-02-26 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą dėl skolos mažesnės nei 200 Lt, išieškojimo, priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014-01-08 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5308-798/2011 dėl 49,85 Lt išieškojimo valstybės naudai (v.b. 3 b.l.). 2014-02-26 raginimu Nr. 1746 įvykdyti sprendimą, kai skola mažesnė nei 200 Lt antstolė paragino Ž. V. per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 49,85 Lt skolos ir 76 Lt būtinų vykdymo išlaidų, iš viso 125,85 Lt (prijungtos vykdomosios bylos Nr. 18-181/2014 5 b.l.). Minėtas raginimas skolininkei įteiktas tinkamai (prijungtos vykdomosios bylos Nr. 18-181/2014 6 b.l.).

Taip pat antstolė J. B. 2012-09-19 patvarkymu Nr. 7191 vykdomojoje byloje Nr. 18-1094/2012 priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-17 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-93-859/2011 dėl 1 300 Lt baudos išieškojimo valstybės naudai. 2012-09-19 raginimu Nr. 7189 įvykdyti sprendimą, antstolė paragino Ž. V. per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 1300 Lt skolą ir 118 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 1418 Lt. Antstolė J. B. 2012-11-14 patvarkymu Nr. 8638 dėl skolos išieškojimo pareikalavo, jog VSDFV Naujosios Vilnios skyrius iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Skolininkė Ž. V. 2014-03-17 antstolei pateikė skundą, kuriuo prašė:1) sustabdyti išieškojimus iš jos senatvės pensijos vykdomojoje byloje Nr. 0018/12/01094, 2) panaikinti antstolės 2014-02-26 patvarkymą Nr. 0018/14/00181 priimti Vilniaus apygardos teismo neegzistuojantį ir niekinį vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5308-798 ir visus kitus dokumentus, susijusius su 2014-02-26 patvarkymu, 3) grąžinti Vilniaus apygardos teismui niekinį vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5308-798 (be datos), 4) grąžinti skolininkei visus išieškotus iš jos senatvės ir našlės pensijų pinigus vykdomosiose bylose Nr. 0018/12/01094 ir Nr. 0018/14/00181, 5) prašė dėl teisėjų nusikalstamų veiksmų, valstybinio reketo ir keršto kreiptis į atitinkamą instituciją. Antstolė J. B. 2014-03-21 patvarkymu pareiškėjos skundą atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjos Ž. V. skundą dėl antstolės J. B. veiksmų taip pat atmetė.

Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas jos skundo nenagrinėjo ir kad jos skundo iš vis nėra byloje.

Kaip nustatyta byloje, antstolė J. B. kartu su 2014-03-21 patvarkymu išsiuntė pirmosios instancijos teismui dvi vykdomąsias bylas, t.y. Nr. 18-1094/2012 ir Nr. 18-181/2014. Lydraštyje pirmosios instancijos teismui antstolė nurodė, kad yra pridedamos minėtos vykdomosios bylos (1-2 b.l.). Taigi, prie nagrinėjamos bylos yra prijungtos vykdomosios bylos, kuriose yra pareiškėjos skundas. Todėl nesutiktina su pareiškėjos argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjos skundo, nes jo byloje apskritai nebuvo.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, jog jos atžvilgiu buvo neteisėtai pradėta civilinė byla, o antstolė J. B. vykdė Vilniaus apygardos teismo 2010-10-05 išduotą niekinį vykdomąjį raštą Nr. 2-5308-798 (be datos). Todėl skundu dėl antstolės veiksmų ji prašė panaikinti antstolės 2014-02-26 patvarkymą Nr. 0018/14/00181 priimti Vilniaus apygardos teismo neegzistuojantį ir niekinį vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5308-798 ir visus kitus dokumentus, susijusius su 2014-02-26 patvarkymu bei sustabdyti išieškojimus iš jos senatvės pensijos vykdomojoje byloje Nr. 0018/12/01094.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl to, kad jog antstolė vykdė niekinį Vilniaus apygardos teismo 2010-10-05 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5308-798. Kaip minėta anksčiau, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik skundžiami antstolio veiksmai, tiksliau antstolio 2014-03-21 patvarkymas. Tai reiškia, kad teismai negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų ir iš naujo vertinti civilinės bylos medžiagą bei priimti dėl jos atitinkamus sprendimus. Teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.).

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, kol teismo sprendimo vykdymas nėra sustabdytas įstatymų nustatyta tvarka, tol jis privalo būti vykdomas. Antstoliui nesuteikti įgaliojimai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo arba keisti jo vykdymo tvarką. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Taigi, antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Ž. V. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 232 straipsnyje ir jai buvo paskirta 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (vykdomoji byla Nr. 18-1094/2012). Šio nuosprendžio pagrindu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-17 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-93-859/2011 dėl 1 300 Lt baudos išieškojimo. Taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2014-01-08 išdavė vykdomąjį raštą dėl 49,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu išieškojimo iš Ž. V. valstybės naudai. Taigi, antstolei buvo pateikti vykdyti įsiteisėjusių teismo sprendimo ir nuosprendžio pagrindu išduoti vykdomieji dokumentai. Konstatuotina, jog vykdomieji dokumentai vykdymui priimti nepažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad antstolė, priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, neatliko neteisėtų veiksmų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos skunde nėra nurodyti antstolės neteisėti veiksmai, kuriuos ji skundžia.

CPK 629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vieno CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo vykdomosios bylos nutraukimui. Pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti teiginiai dėl to, kad vykdomasis raštas yra niekinis, neteisėtas yra deklaratyvūs, nesusiję su antstolės veiksmų teisėtumu, todėl atmestini.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai be motyvų. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nors ir nepakankamai išsamiai, tačiau motyvavo nutartį netenkindamas pareiškėjos skundo.

Atskirojo skundo argumentai, jog suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimą praleidus teismo nustatytą terminą, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Iš teismo nutarties motyvuojančios dalies nustatyta, kad atsiliepimas buvo teismo priimtas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.