Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-05-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.8.-2712-358/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-05-13
Bylos Nr.
A2.8.-2712-358/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02231-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Levinskienė
Pažeidėjas
G. M.
Kategorijos
  • 47.4pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr.A2.8.-2712-358/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02231-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 47.4.; 52.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. M., jo atstovui advokatui A. V. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2014-03-21 apie 20.25 val. Kaune, M. Gimbutienės g., automobiliu Nissan Patfinder, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno UAB (duomenys neskelbtini), prekes be įsigijimo dokumentų, kurių vertė be PVM 2160 Lt. Šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad R. A. pirko prekes iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini). Jis prekes pakrovė į automobilį ir vežė pirkėjai, tačiau pamiršo iš buhalterijos paimti sąskaitą-faktūrą. Sustabdžius policijos pareigūnams, negalėjo pateikti krovinio dokumentų, tačiau po kiek laiko dokumentus pristatė.

Atstovas paaiškino, kad G. M. žalos valstybei nepadarė, tiesiog pamiršo krovinio dokumentus, kurie realiai buvo. Asmuo nuoširdžiai gailisi, anksčiau už šią veiką nebaustas, vežė nedidelį kiekį valymo priemonių, pažeidimas padarytas netyčia, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Mano, kad įvertinant šias aplinkybes bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, galima neskirti G. M. administracinės nuobaudos ar skirti mažesnę nei sankcijoje numatytas minimalus dydis. Prašo nekonfiskuoti prekių, o grąžinti jas jų savininkui, nes administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuosavybės teise ar kitokiu būdu jos nepriklauso. ATPK 163¹¹ str. 2 d. nustatyta, jog šiame straipsnyje numatyti veiksmai užtraukia asmenims ne tik baudą, bet ir konfiskavimą. Tačiau pažymėtina, kad pagal ATPK 26 str. 1 d. gali būti konfiskuojami tik daiktai ar pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus ir pajamas, kurie buvo AT pažeidimo padarymo įrankiais ar tiesioginiais objektais ir kurie buvo gauti teisės pažeidimo padarymu. Šio Kodekso atitinkamuose straipsniuose tarp išvardintų straipsnių ATPK 163¹¹ str. 2 d. nėra nurodytas, todėl darytina išvada, kad privaloma nuobauda - prekių konfiskavimas negali būti skiriamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris nėra šių prekių savininkas.

Liudytojas S. Š. parodė, kad įmonė pardavė R. A. prekių. Su R. A. buvo sudaryta sutartis ir pagal sąskaitą-faktūrą už savikainą pardavė jai prekes. G. M. atvažiavo jų paimti, iš sandėlio paėmė prekes, o sąskaitą-faktūra liko buhalterijoje. Prekės yra buitinė chemija.

Liudytoja R. A. parodė, kad ji nusipirko prekes ir paprašė G. M., kad prekes jai atvežtų. Už prekes nespėjo apmokėti, nes jos buvo sulaikytos. Prekių kiekis nėra didelis.

Motyvuojamoji dalis

G. M. kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos 163¹¹ str. 2 d. faktas įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 7), daiktų paėmimo protokolu (b. l. 5), G. M. paaiškinimu (b. l. 5), PVM sąskaita faktūra (b. l. 8), bei kita bylos medžiaga.

Iš šių įrodymų visumos darytina išvada, kad G. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ str. 2 d. – gabeno prekes be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, todėl yra baustinas.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

G. M. formaliai pažeidė ATPK 163¹¹ straipsnio normą. Kaip matyti iš pažymos apie baustumą, jis analogiškomis nuobaudomis nebaustas, prekes gabeno pirmą kartą, jos įgytos UAB (duomenys neskelbtini), tačiau per aplaidumą buhalterijoje paliko sąskaitą faktūrą, vėliau ją pateikė policijos nuovadai. Tokie paaiškinimai bylos duomenimis nepaneigti.

Iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros, serija KIF Nr. 00500 (b. l. 8), matyti, kad joje nurodytas prekių pervežėjas G. M., ji išrašyta 2014-03-21, tai yra tą dieną, kai pareigūnai patikrino jo gabenamas prekes. Atsakomybei pagal ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalį atsirasti tiesioginė tyčia nebūtina, nagrinėjamu atveju prekių konfiskavimas už formalų pažeidimo padarymą, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų.

G. M. veiksmais kokia nors reikšminga žala valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai padaryta nebuvo, prekių konfiskavimas valstybės naudai apčiuopiamos naudos neduotų, anksčiau už analogiškus administracinius teisės pažeidimus nebaustas, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nubaustojo kaltės laipsnį, teismas daro išvadą, kad papildomos nuobaudos – prekių konfiskavimo – G. M. paskyrimas padarytam teisės pažeidimui nebūtų proporcingas ir teisingas, kad tai proporcijai ir teisingumui išlaikyti būtina taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti prekių konfiskavimo. Teismo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus visiškai pasiekti G. M. paskiriant 1500 Lt baudą, bet nekonfiskuojant prekių, kurios išvardytos Daiktų paėmimo protokole.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ str. 2 d. sankcijos ribose, nekonfiskuojant prekių. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 31 str. 1 d. 1 p., 286, 287 str. teismas

nutaria:

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ str. 2 d. ir skirti administracinę nuobaudą – 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) baudą be prekių konfiskavimo.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas Saulėtekio policijos nuovadą (Kaunas, Taikos pr. 115).

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Levinskienė