- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- 1-1195-448/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis V. M. 2018 m. gegužės 19 d. apie 18 val. daugiabučio namo laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini) smurtavo prieš kaimynę R. M.: rankomis sudavė du smūgius į galvą bei, ranka sugriebęs R. M. dešinę ranką, ją suspaudė. Tokiais savo veiksmais V. M. sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, dešinio žasto sumušimo bei galvos sumušimo nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Apklaustas įtariamuoju, V. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino bei paaiškino, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventine R. B.. R. M. yra jo kaimynė, su ja jis nepalaiko jokių santykių. 2018 m. gegužės 19 d. jis visą dieną gėrė alų. Po pietų jis grįžo iš parduotuvės, parsivežė dar alkoholio ir sodelyje toliau vartojo alkoholį. Išgėręs visą alkoholį, jis nuėjo atsisėsti prie savo daugiabučio namo pirmos laiptinės, matė, kad prie antros laiptinės stovi jo kaimynės R. M. ir A. K.. Sėdėdamas ant suoliuko, jis laukė, kada šios kaimynės pasitrauks nuo laiptinės durų, kad jis galėtų pareiti į namus. Po kažkiek laiko prie jo priėjo jo sugyventinė R. B. ir liepė jam eiti su ja į namus, jis paklausė sugyventinės ir nusekė paskui ją. Jis buvo neblaivus, eidamas svirduliavo, prie R. M. automobilio jis susvyravo, tačiau į jį lyg ir neatsitrenkė. Tada kaimynė A. K. jam pasakė „eik atsargiai, kad nenulaužtum veidrodėlio“, tuomet jis šiai atsakė, jog jeigu ir nulauš, tai pats ir atsakys. Jis mano, kad tuo metu R. B. jau buvo įėjusi į namo laiptinę. Po savo pasakytų žodžių jis toliau ėjo link namo laiptinės. Kiek pamena, prie namo laiptinės stovėjusioms minėtoms kaimynėms jis nieko nesakė, tiesiog ėjo tolyn, nesakė jokių įžeidžiančių komentarų A. K. ar jos šeimos atžvilgiu. Tarp namo pirmų ir antrų laiptinės durų jo kaimynės A. K. ir R. M. pradėjo jį stumdyti, dėl stumdymo jis nukrito ant žemės. Jis nemušė R. M., nebent gindamasis galėjo ją pastumti, bet ir dėl to jis nėra tikras. Jis nepamena, kad būtų griebęs R. M. už rankos ar kumščiu jai trenkęs. Tuo metu prie gulinčio jo ir stovinčių minėtų kaimynių pribėgo jo sugyventinė R. B., ji bandė juos visus išskirti. Išgirdęs laiptinėje triukšmą, iš savo buto išbėgo G. M., bet konfliktas jau buvo pasibaigęs. Po konflikto R. B. parvedė jį į namus (bylos lapai (toliau – b. l.) 82 – 83).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis V. M. savo kaltės ir nepripažino, tačiau tai, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Nukentėjusioji R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 19 d. apie 18 val. 15 min. ji buvo savo daugiabučio namo kieme adresu (duomenys neskelbtini). Pastebėjo grįžtantį neblaivų kaimyną V. M., gyvenantį tame pačiame daugiabutyje name, bute Nr. (duomenys neskelbtini). V. M. pradėjo kieme šūkauti, dėl neblaivumo jis nukrito ant kieme stovėjusio automobilio. Kaimynė R. B. patraukė V. M. nuo to automobilio, kad šio neapgadintų. Tuomet staiga V. M. pradėjo ją pulti, kumščiu sudavė jai du smūgius į galvą ir rankomis suėmė jai už pečių. Mėgindama išsilaisvinti, ji V. M. pargriovė ant žemės ir, laikydama prispaudusi prie žemės, šaukė savo sutuoktinį. Atėjęs jos sutuoktinis patraukė ir nuvedė V. M. į namo laiptinę. Po V. M. suduotų smūgių jai skaudėjo galvos srityje bei dešinės rankos petyje. V. M. nuolat į namus grįžta neblaivus ir konfliktuoja. Papildomos apklausos metu 2018 m. birželio 6 d. nukentėjusioji R. M. parodė, kad V. M.-jos kaimynas, jie gyvena tame pačiame daugiabutyje name adresu (duomenys neskelbtini). Ji su savo šeima gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), o V. M. gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), jų butų durys yra vienos priešais kitas. Ji su savo šeima šiame bute gyvena apie 24 metus, o V. M. savo bute gyvena apie 4 metus. V. M. gyvena kartu su savo sugyventine R. B.. V. M. ji gali apibūdinti kaip priekabų žmogų, turintį problemų dėl alkoholio vartojimo, nes jis nuolat būna neblaivus, girtuokliauja su savo sugyventine. Ji yra girdėjusi iš kitų kaimynų apie V. M., kad šis yra agresyvaus būdo. Ji ne vieną kartą yra skambinusi pagalbos numeriu, kad atvyktų policijos pareigūnai, kadangi V. M. bute būdavo triukšmaujama, rėkaujama. Ji su V. M. nesutaria apie 3 metus laiko. Prie jų namo yra žemės sklypeliai, kuriuose visi kaimynai sodina gėles ir panašiai. Anksčiau V. M. bute gyvenusi šeimininkė jai priklausantį žemės sklypelį, esantį po namo langais, atidavė jai ir leido naudotis tuo sklypeliu, tai yra 4 m x 4 m žemės sklypelis, kuriame ji pasisodino gėles. V. M. norėjo, kad šį žemės sklypelį ji atiduotų jam, kad šis galėtų ten sodinti vaismedžius, tačiau ji pasiūlė V. M. naudotis šalia esančiu tuščiu, niekieno nenaudojamu žemės sklypeliu, bet V. M. atsisakė, pareikšdamas, kad tai yra principo reikalas ir dabar jie nuolat dėl to žemės sklypelio pykstasi. Žemė, esanti aplink jų namą, priklauso savivaldybei, tačiau visi kaimynai naudojasi ta žeme – vieni pasidarę gėlynus po langais, kiti – susikasę daržus. V. M. buvo ne kartą kieme ją išvadinęs necenzūriniais žodžiais. Ji nesutaria ir su V. M. sugyventine R. B., kadangi ši taip pat prie jos nuolat kabinėjasi, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, o kai pavartoja alkoholinių gėrimų, tampa agresyvi, jos elgesys dažnai atrodo keistas, neadekvatus. 2018 m. gegužės 19 d. apie 18 val. prie namo adresu (duomenys neskelbtini), tiksliau prie šio namo įėjimo durų stovėjo ji, o kiek toliau stovėjo ir kaimynė A. K. Atėjo kaimynas V. M., akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus. Į namą įeiti yra viena pakopa, nedidelė aikštelė ir dvejos durys, durys kairėje pusėje veda į rūsį, o durys dešinėje – į namo laiptinę. Ji stovėjo prie rūsio durų, o A. K. – prie namo laiptinės įėjimo pirmų durų, nes, įėjus į laiptinę, yra koridorius, o už jo yra dar antros durys į namo laiptinę. V. M. pradėjo žodžiais kabinėtis prie A. K., tarp jų kilo žodinis konfliktas, vienas kito atžvilgiu jie vartojo necenzūrinius žodžius, tuomet A. K. griebė V. M. už drabužių ties krūtine ir įstūmė jį į namo laiptinę, kurios durys buvo atidarytos. Kuomet A. K. įstūmė V. M. į laiptinę, ji uždarė laiptinėje esančias antras duris. Tuomet V. M. labai supyko, stipriai spyrė į duris, šios atsidarė ir V. M. sudavė kumščiu jai vieną smūgį į pakaušį, dėl to jai skaudėjo. Rankose ji laikė šepetį, kurio kotas yra apie 1 m ilgio, plono metalo. Ji tuo šepečiu nestipriai sudavė V. M. vieną smūgį į petį. Tuomet V. M. kaire ranka griebė už šepečio ir jį perlenkė, o dešiniu delnu sudavė jai vieną smūgį į dešinę veido pusę, dėl to jai irgi skaudėjo. Po V. M. suduoto smūgio ji griebė jam už drabužių ties krūtine ir taip vertė jį ant grindų. Kadangi V. M. buvo neblaivus, jo judesių koordinacija buvo sutrikusi, todėl po jos sugriebimo ir vertimo jis iš karto nugriuvo ant grindų, jis nugriuvo visu kūnu – nugara ir kojomis atsitrenkė į grindis, tačiau ji nematė, ar krisdamas jis susižalojo. Kai V. M. nukrito ant grindų, ji paleido jo drabužius, tuomet šis sugriebė kaire ranka jai už dešinės rankos ir stipriai ją spaudė, dėl to jai taip pat skaudėjo. Tuomet ji sugriebė V. M. už dešinės rankos ir laikė jo ranką norėdama apsisaugoti, kad mojuodamas rankomis V. M. nesuduotų jai smūgių. Gulėdamas ant grindų, V. M. kilnojo kojas norėdamas jai įspirti. Ji stovėjo prie V. M. ir tik buvo pasilenkusi, kai laikė jam suėmusi už dešinės rankos. Taip jai bestovint, atbėgo V. M. sugyventinė R. B., kuri sudavė rankomis jai tris smūgius į nugarą, kadangi tuo metu ji buvo užsisukusi, o R. B. buvo jai už nugaros. Dėl R. B. suduotų smūgių jai neskaudėjo, todėl šiai neturi jokių pretenzijų. Triukšmą laiptinėje išgirdo jos sutuoktinis G. M., jis greitai atėjo iš buto į laiptinę, nustūmė R. B. toliau nuo jos, kad ši nesuduotų jai daugiau smūgių. Tuomet sutuoktinis pakėlė V. M. nuo grindų ir užvedė per kelias laiptų pakopas į namo pirmą aukštą. Visas jų konfliktas su V. M. truko apie 2 minutes, laiptinės „koridoriuke“, kuris yra tarp namo įėjimo durų ir laiptinės durų. Tuo metu A. K. stovėjo prie namo laiptinės išėjimo pirmų durų ir nieko nedarė, tik rėkė, kad baigtume. Po įvykusio konflikto V. M. su sugyventine nuėjo į savo namus, o ji paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, ji parašė pareiškimą dėl V. M. smurtavimo. Vakare ji pasijuto blogai-jai skaudėjo galvą, pakaušio srityje buvo patinimas, ant rankos matėsi patinimas, paraudimas, ant skruosto matėsi paraudimas, todėl apie 20 val. ji nuvyko į Alytaus ligoninę, kur ją apžiūrėjo medikai, ji buvo išleista gydytis į namus. Papildomos apklausos metu 2018 m. rugsėjo 19 d. nukentėjusioji R. M. parodė, jog 2018 m. gegužės 19 d. ji su kaimyne A. K. stovėjo kieme, prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), antros laiptinės. A. K. stovėjo prie atidarytos durų varčios, o ji – šalia, prie įėjimo durų. Neblaivus jų kaimynas V. M. ėjo link jų namo laiptinės. V. M. vartojo daug necenzūrinių žodžių A. K. atžvilgiu, todėl ji, neapsikentusi tokio V. M. elgesio, įstūmė jį į namo laiptinę, tai yra ne už pirmų laiptinės durų, bet už antrų. Tuomet ji greitai priėjo prie antrų laiptinės durų ir jas uždarė, palikdama V. M. laiptinėje. Duris uždarė tam, kad neblaivus V. M. eitų į namus ir nesikabinėtų prie jų. Po durų uždarymo ji iš karto apsisuko nugara į antras laiptinės duris, tačiau staiga atsidarė antros laiptinės durys ir V. M. kumščiu sudavė jai vieną smūgį į pakaušį, dėl šio smūgio ji iš karto pajuto fizinį skausmą. Kadangi rankose ji laikė šepetį, kuriuo prieš tai, iki ateinant V. M., šlavė namo laiptinę, todėl gindamasi ji pasisuko veidu į V. M. ir vieną kartą trenkė jam tuo šepečiu, pataikė V. M. į petį. Po šio jos suduoto smūgio V. M. sudavė delnu jai vieną smūgį į dešinę veido pusę, dėl šio smūgio ji pajautė fizinį skausmą, tačiau mano, kad tai galėjo būti V. M. atsakas į jos šepečiu suduotą smūgį, kuris, jos manymu, nebuvo stiprus. Po šio V. M. smūgio ji, pagriebusi šį už drabužių, pastūmė ir jis, kadangi buvo neblaivus, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito visu ūgiu ant grindų prie pirmų išėjimo į kiemą durų. Krisdamas V. M. pačiupo jai už dešinės rankos žasto, jo nepaleido ir gulėdamas ant žemės, šį suspaudė, tada ji pagalvojo, kad V. M. gali dar jai trenkti, todėl ji paėmė V. M. dešinę ranką ir suspaustą ją laikė. V. M. dar mosikavosi kojomis, bandydamas jai įspirti, tačiau nepataikė. Tada atėjo V. M. sugyventinė R. B., kuri bandė juos išskirti. R. B. sudavė jai kelis smūgius į nugarą, tačiau dėl to ji nepajautė fizinio skausmo ir jokių pretenzijų šiai neturi. Išgirdęs triukšmą, iš buto atbėgo ir jos pačios sutuoktinis G. M.. Šepečio, kuriuo ji trenkė kaimynui V. M., jau nebeturi, jį išmetė, kadangi jo kotas buvo sulinkęs (b. l. 23 – 24, 25 – 28, 29 – 30).
Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis-R. M. sutuoktinis. Jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o jų kaimynas V. M. su savo sugyventine gyvena tame pačiame name, bute Nr. (duomenys neskelbtini). Jų butų durys yra vienos priešais kitas. V. M. ir jo sugyventinė turi problemų dėl alkoholio vartojimo. V. M. jis gali apibūdinti kaip blogą kaimyną, nes šis nuolat vaikšto neblaivus, kabinėjasi dėl įvairių smulkmenų ne tik prie jo šeimos narių, bet ir prie kitų kaimynų. V. M. ir jo sugyventinė nuolat kabinėjasi prie jo sutuoktinės dėl žemės sklypelio, kuriame jo sutuoktinė pasodino gėles. Žemės sklypelis priklauso savivaldybei, tačiau visi jų namo gyventojai naudojasi aplink namą esančia žeme, kurioje sodinasi daržus, gėlynus ir panašiai. 2018 m. gegužės 19 d. apie 18 val. jis buvo savo namuose. Jis išgirdo triukšmą laiptinėje, garsiai kalbančius balsus ir garsą, panašų į kritimą ar griuvimą, todėl suprato, kad laiptinėje kažkas atsitiko, nes pro langą jis matė, kad prie laiptinės stovėjo jo sutuoktinė, kaimynė A. K., o neblaivus V. M. ėjo link namo laiptinės. Išėjęs iš savo buto, laiptinės „koridoriuke“, kuris yra tarp laiptinės įėjimo dviejų durų, jis pamatė ant grindų visu kūnu gulintį V. M., o šalia jo buvo pasilenkusi jo (liudytojo) sutuoktinė R. M.. V. M. buvo sugriebęs ranka R. M. už rankos. Už R. M. nugaros stovėjo V. M. sugyventinė. Jis iš karto sugriebė V. M. už drabužių ties sprandu ir taip jį pakėlė nuo grindų ir tokiu būdu užvedė laiptais. Ten jis paleido V. M. ir jis su savo sutuoktine nuėjo į savo namus. Ant R. M. veido matėsi paraudimas, ant abiejų jos rankų matėsi paraudimai, patinimai, galvos srityje jautėsi „guzas“. R. M. skundėsi ir dešinio peties skausmu. Po šio konflikto su kaimynu V. M. R. M. paskambino pagalbos numeriu ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Po šio konflikto ant V. M. veido ar kūno jis nematė jokių išorinių sužalojimų. Atvykę policijos pareigūnai pasiūlė greitąją medicinos pagalbą, bet R. M. atsisakė medikų pagalbos, tačiau apie 20 val. jo sutuoktinė R. M. pasijuto blogai, todėl jie nuvyko į Alytaus ligoninę, kur jo sutuoktinę apžiūrėjo medikai. R. M. buvo išleista gydytis į namus (b. l. 63 – 66).
Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog R. B. ir V. M.-jos kaimynai, jie visi gyvena daugiabutyje name adresu (duomenys neskelbtini). V. M. nuolat vartoja alkoholį, neblaivus jis visada būna agresyvus. Su šiais kaimynais ji nesutaria nuo pat jų atsikraustymo dienos. 2018 m. gegužės 19 d. V. M. visą dieną buvo neblaivus ir visą dieną kabinėjosi tiek prie jos, tiek ir prie nepilnamečių jos bei kitų gyventojų vaikų. V. M. prieš ją niekada nesmurtavo, jis kabinėjasi tik necenzūriniais žodžiais. Vakare, apie 18 valandą ji ir R. M. stovėjo prie antros daugiabučio namo laiptinės, o V. M. sėdėjo ant suolo prie pirmos namo laiptinės. Tada prie V. M. priėjo jo sugyventinė R. B., ji liepė jam eiti į namus ir nesėdėti kieme. R. B. nuėjo pirma į laiptinę, o V. M. sekė jai iš paskos. Prie laiptinės stovėjo R. M. automobilis Kadangi V. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje, todėl ji V. M. pasakė „atsargiai, nenulaužk veidrodėlio“. Jis pasakė „jeigu nulaušiu tai pats ir sutvarkysiu“. Tokie jos pasakyti žodžiai nepatiko V. M., jis priėjo prie jos, stovinčios prie pirmų laiptinės durų, ir pradėjo mosikuotis rankomis bei vartoti jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, keikė ne tik ją, bet ir jos sunkiai sergantį nepilnametį sūnų. V. M. išsakyti komentarai apie jos sergantį sūnų ją labai įžeidė, todėl ji paėmė V. M. už drabužių ir įstūmė jį į laiptinę, o R. M. uždarė antras laiptinės duris, kad V. M. eitų į namus miegoti. Tuo metu V. M. atidarė duris ir iš karto kumščiu trenkė R. M. į galvą. Ji tuo metu stovėjo prie laiptinės durų iš kiemo pusės ir šaukė pagalbą, bet kieme buvo tik vaikai, kurie arčiau nėjo. Ji matė, kad R. M. rankose laikė šepetį, bet ar ši tuo šepečiu sudavė V. M., ji negali pasakyti. Tuomet V. M. ir R. M. pradėjo laiptinėje grumtis, ji net nespėjo pamatyti, ar R. M. pargriovė V. M. ant žemės, ar V. M. pargriovė R. M.. Išgirdusi laiptinėje triukšmą, atėjo R. B., ji bandė išskirti V. M. ir R. M. bei parvesti V. M. į namus. Tada atėjo R. M. sutuoktinis G. M. ir išskyrė R. M. ir V. M. bei liepė šiam eiti į namus. Po šio konflikto ji nematė ant V. M. veido jokių sužalojimų. Po konflikto R. M. iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 68 – 69).
Liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 m. gegužės 19 d. jis dirbo policijos ekipaže kartu su tyrėja V. S.. Apie 18 val. 3 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prieš 10 min. pranešėjai sudavė neblaivus kaimynas. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja R. M., ji rankose laikė šaltą kompresą ir juo šaldė galvą. Pranešėja paaiškino, kad kieme sukonfliktavo su savo kaimynu V. M., dėl ko kilo konfliktas, ji nepaaiškino. R. M. teigė, kad tarp jos ir kaimyno V. M. kilo konfliktas, kurio metu V. M. sudavė jai du smūgius į galvą bei, suėmęs už rankos, ją laikė. R. M. medikų pagalbos atsisakė. V. M. neigė, kad smurtavo prieš kaimynę, teigė, kad kaimynės pačios prie jo prisikabino, kuomet jis ėjo į namus. Jie nusivedė V. M. prie tarnybinio automobilio ir alkoholio kiekio matuokliu jam nustatė 3,58 promilės neblaivumą. Pranešėjai R. M. buvo nustatytas 0 promilių blaivumas. Kadangi šis įvykis nebuvo smurtas artimoje aplinkoje, o konfliktas tarp kaimynų, todėl nebuvo naudojama specialioji priemonė – vaizdo kamera (b. l. 71 – 72).
Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 m. gegužės 19 d. apie 18 val. ji pamatė neblaivų savo sugyventinį V. M., sėdintį prie jų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės, dėl to ji nuėjo prie jo, kad parsivestų jį į namus. V. M. jos paklausė ir ėjo paskui ją. Prie antros namo laiptinės durų stovėjo jų kaimynės R. M. ir A. K.. Ji pirma įėjo į laiptinę ir išgirdo, kad A. K. liepė jos sugyventiniui nesiramstyti į automobilį, nes šis nulauš veidrodėlį. V. M. atsakė, kad jeigu jis ir nulauš, tai pats ir atsakys. Kai ji atsisuko atgal, pamatė, kad A. K., suėmusi V. M. už pakarpos, įstūmė jį į laiptinę sakydama, kad šis eitų į namus. V. M. atsistojo ir agresyviai ėjo link A. K. ir R. M. klausdamas, ko jos čia stumdosi. Kad V. M. muštų R. M., ji nematė. Tada ji matė, kaip V. M. pargriovė ant žemės, R. M. šepečiu sudavė smūgį jam į pečius. Tada ji pribėgo prie V. M., A. K. ir R. M., tarp jų įsiterpė ir visus išskyrė. Kai konfliktas baigėsi, iš savo buto išėjo G. M.. Po konflikto V. M. užlipo laiptais pirmas, o ji ėjo jam iš paskos. Parėjus V. M. į namus, jį paguldė, užrakino buto duris ir išėjo į kiemą. Vėliau atvažiavo policija (b. l. 74 – 75).
Protokole-pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, R. M. pareiškė, jog 2018 m. gegužės 19 d. apie 18 val. 15 min. būdama savo daugiabučio namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo grįžtantį neblaivų jos kaimyną V. M., gyvenantį tame pačiame name, bute Nr. (duomenys neskelbtini). V. M. pradėjo konfliktuoti su jų namo gyventojais, kurie buvo kieme. Konflikto metu V. M. puolė ją, sudavė ranka jai du smūgius į galvą bei, paėmęs už rankų, ją laikė. Mėgindama ištrūkti, ji pargriovė V. M. ant žemės ir laikė prispaudusi, kol atėjo jos sutuoktinis ir patraukė V. M.. Po suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Prašė V. M. nubausti įstatymų nustatyta tvarka, kadangi, būdamas neblaivus, jis nuolat konfliktuoja (b. l. 1 – 3).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018 m. gegužės 19 d. jis dirbo policijos ekipaže kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja V. S.. 18 val. 3 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo jie gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš 10 min. pranešėjai trenkė neblaivus jos kaimynas. Jos pasitiko R. M., ji paaiškino, kad daugiabučio namo kieme sukonfliktavo su savo kaimynu V. M., konflikto metu V. M. ranka sudavė du smūgius R. M. į galvos sritį bei, suėmęs rankomis, ją laikė. R. M. atsisakė greitosios medicinos pagalbos. Po suduotų smūgių R. M. jautė fizinį skausmą galvos bei dešinės rankos peties srityse. R. M. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0237“, buvo nustatytas 0,00 promilės blaivumas, o V. M. –3,58 promilės neblaivumas. Dėl V. M. neblaivumo jo apklausti nepavyko (b. l. 7).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2018 m. rugsėjo 19 d. nuo 11 val. 33 min. iki 12 val. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo tarp lauko durų ir laiptinės durų esanti patalpa. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 15 – 19).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog 2018 m. birželio 6 d. nuo 11 val. 50 min. iki 12 val. 10 min. buvo atliktas nukentėjusiosios R. M. parodymų patikrinimas vietoje. Iš šio protokolo bei fotolentelės matyti, jog nukentėjusioji R. M. parodė daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), parodė laiptinę iš dešinės namo pusės; parodė vietą, kurioje ji stovėjo, kuomet susitiko su kaimynu V. M.; parodė vietą, kurioje ji stovėjo, kuomet V. M. sudavė jai smūgius į galvą; parodė vietą, kurioje ant grindų gulėjo jos kaimynas V. M., R. M. parodymai buvo užfiksuoti fotonuotraukose (b. l. 31 – 37).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 484/2018 (06) nurodyta, jog R. M. poodinė kraujosruva dešinio žasto srityje, galvos sumušimas, dešinio žasto sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikiu, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 41).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto D. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018 m. gegužės 19 d. 23 val. 5 min. buvo gautas Alytaus apskrities ligoninės priėmimo skyriaus medikės telefoninis pranešimas, kad 18 val. į ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi R. M., kurią sumušė jos kaimynas. R. M. buvo nustatytas dešinio peties išnirimas, gydytis ji buvo išleista į namus (b. l. 46).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. M. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino. Teismo vertinimu, V. M. kaltė byloje yra pilnai įrodyta. Kaltinamojo V. M. smurtavimą prieš nukentėjusiąją R. M. neginčytinai patvirtina pačios nukentėjusiosios išsamūs bei nuoseklūs parodymai, nagrinėjamo įvykio tiesioginės liudytojos A. K. parodymai bei teismo medicinos specialisto išvada, kurioje buvo nustatyti R. M. padaryti sužalojimai bei konstatuota, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Minėtus įrodymus patvirtina bei papildo ir kiti, aukščiau jau aptarti byloje esantys įrodymai, todėl teismui nėra jokio pagrindo abejoti dėl V. M. kaltės klausimo. Kaltinamojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai vertinami kritiškai, kadangi jie iš esmės prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai, yra prieštaringi, todėl tokie kaltinamojo parodymai traktuojami kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. M. mušdamas sukėlė R. M. fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Prokurorė teismui pateikė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis V. M., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. V. M. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 100 – 103).
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis V. M. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis V. M. neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir nesumokėtų baudų (b. l. 89, 92 – 95, 96). Kaltinamasis nevedęs, dirbantis (b. l. 87 – 88, 90, 91). Nagrinėjamu atveju V. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas; b. l. 50 – 53, 54). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; b. l. 7).
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes bei kaltinamojo V. M. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus įgyvendinta jam paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84 – 85).
Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė – Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 20,08 Eur dydžio turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiosios R. M. gydymu, atlyginimo (b. l. 50 – 52). Kaltinamasis V. M. pilnai atlygino šį civilinį ieškinį (b. l. 54), todėl šis civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu – 422 straipsniais,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinės ieškovės – Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 20,08 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Išaiškinti nuteistajam V. M., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam V. M.