Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Sigita Vainauskiene, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, pareiškejui H. P. (H. P.), vertejai Boženai Seniut, išnagrinejusi H. P. (toliau – Pareiškejo) skunda del Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 26 d. nutarties, kuria panaikintas Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokuroro nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustate:

2009-08-29 Vilniaus apskrities VPK Švencioniu RPK buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 281 str. l d. del to, kad 2009-08-29, apie 15 val., Švencioniu r., kelio Balingradas - Cerenai, I-ame kilometre, automobilis „Ford Galaxy“, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausantis S. N., vairuojamas H. P., a.k. (duomenys neskelbtini) susidure su priešpriešai atvažiuojanciu automobiliu „Ford Mondeo“, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) del ko buvo sužalotas A. Š..

2010-05-31 Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokuroras J. P. prieme nutarima nutraukti ikiteismini tyrima, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 d.).

Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 26 d. nutartimi Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2010 m. gegužes 31 d. nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima panaikintas. Skundžiamos nutarties motyvuose nurodoma, jog prokuroras savo nutarime konstatuodamas, kad A. Š. padaryti KET pažeidimai buvo tiesiogine ir pagrindine salyga autoivykiui kilti, nepagristai šia išvada grinde vien liudytoju parodymais. Tokia prokuroro išvada prieštarauja byloje esanciai specialisto - autotechniko išvadai toje dalyje, kur nurodyta, kad negalima nustatyti, kurio iš vairuotoju KET pažeidimai buvo pagrindine salyga ivykiui kilti. Teismas konstatavo, kad prokuroras netinkamai vertino ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybe, jog abu vairuotojai važiavo dalinai priešpriešinio eismo juosta ir tokie ju veiksmai techniniu požiuriu salygojo eismo ivykio kilima, nes liko neištirti J. P. padaryti KET pažeidimai (nekonkretizuoti, nurodant konkrecius KET punktus) ir ju pasekmes, neivertintos nustatytos faktines aplinkybes, kad automobilio susidurimo metu H. P. automobilis nuo važiuojamosios dalies dešinio kelkrašcio pagal savo judejimo krypti buvo nutoles 1,9 m, o A. S. vairuojamas automobilis nuo važiuojamosios dalies dešinio kelkrašcio pagal savo judejimo krypti buvo nutoles tik 0,30 m, ir kad H. P. vairuojamas automobilis susidure priekine plokštuma ties viduriu, o A. S. automobilis tik priekiniu kairiuoju kampu. Atsižvelgiant i tai, teismas nutartyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išaiškintos visos aplinkybes, reikšmingos teisiniam ivykio ivertinimui.

Skunde nurodama, kad priimdamas sprendima, teismas neatsižvelge i specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog tiek A. S., tiek jo, t.y. H. P., veiksmai techniniu požiuriu salygojo eismo ivykio kilima, nes riboto matomumo salygomis del vingio vidineje puseje augusiu krumu automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojas A. Š. ir automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas J. P. važiavo dalinai priešpriešinio eismo juosta, tuo keldami gresme eismo saugumui. Specialistas konstatavo, kad tokie A. S. ir H. P. veiksmai techniniu požiuriu salygojo šio eismo ivykio kilima. Iš specialisto išvados taip pat seka, kad teoriškai automobiliai nurodytoje vietoje negalejo saugiai prasilenkti, nes kelio plotis eismo ivykio vietoje yra 3,8-4,1 m, automobilio „Ford Mondeo“ plotis 1,75 m, „Ford Galaxy“ plotis 1,81 m, saugus prasilenkimo tarpas 0,8 m (4,36 m). Esant tokiai Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto išvadai, prokuroras savo nutarime nutraukti ikiteismini tyrima visiškai pagristai konstatavo, jog siekiant nustatyti, kieno iš eismo ivykio dalyviu veiksmai buvo pagrindine salyga šiam eismo ivykiui kilti, butina vadovautis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanciais irodymais: eismo ivykio vietos apžiuros protokolu, ivykio schema, fotonuotraukomis, liudytoju parodymai. Priešingai nei nurodyta teismo nutartyje, nutarime nutraukti ikiteismini tyrima visi šie irodymai yra aptarti ir išsamiai išanalizuoti tiek atskirai, tiek visumoje.

Pažymi, kad iš 2009-08-29 eismo ivykio schemos matyti, jog jo, t.y. H. P., automobilis „Ford Galaxy“ po autoivykio (bet ne susidurimo metu, kaip kad nurodyta teismo nutartyje) sustojo 3,60 m (galinis kairys ratas) ir 1,90 m (priekinis kairys ratas) atstume nuo kairiojo (o ne dešinio, kaip kad nurodyta teismo nutartyje) kelkrašcio. Kelio plotis nuodytoje vietoje yra 3,80 m, t.y. salyginai kaire ir dešine eismo juosta sudaro 1,90 m. Todel net po susidurimo jo, t.y. H. P., automobilis buvo savo eismo juostoje. Ivertinus specialisto išvadoje nurodyta aplinkybe, kad po susidurimo jo automobilis dar pasisuko prieš laikrodžio rodykle (arciau kelio vidurio), darytina išvada, jog jis, t.y. H. P., iki susidurimo ir susidurimo metu važiavo savo dešine kelio eismo juosta, kuo arciau dešinio kelkrašcio, kaip to reikalauja KET. Be to, iš ivykio schemoje užfiksuotu jo ir A. Š. automobilio ratu pedsaku matyti, kad jo kairiojo rato pedsakas yra 3 m ir 3,60 m atstumu nuo kairiojo kelkrašcio pagal važiavimo krypti, o A. Š. automobilio kairiojo rato pedsakai yra 1,20 m ir 1,30 m nuo kairiojo kelkrašcio pagal važiavimo krypti. Del šios priežasties akivaizdu, kad betarpiškai prieš susidurima A. Š. vairuojamas automobilis važiavo žymiai kairiau kelio menamos ašines linijos, t.y. A. Š. vairuojamas automobilis buvo kaireje (priešingoje) eismo juostoje apie 75 cm., tuo metu kai jo vairuojamas automobilis buvo visiškai savo eismo juostoje. Mano, kad ši aplinkybe paaiškina, kodel susidurimo metu jo automobilio priekis buvo apgadintas ties viduriu, o A. Š. automobilyje pažeistas tik priekinis kairysis kampas. Šias aplinkybes taip pat patvirtina nepilnamecio liudytojo P. Š. duoti parodymai, kad prieš pat susidurima jis pajuto, jog tevo (A. Š.) vairuojamas automobilis pradejo suktis i dešine puse. Toki eismo ivykio mechanizma liudija ir eismo ivykio vietos apžiuros metu padarytos nuotraukos. Iš nuotraukos Nr. 5 matyti, kad smugis i jo vairuojama automobili „Ford Galaxy“ buvo iš kaires i dešine (žr. iš priekio). Tai patvirtina, kad A. Š. vairuojamas automobilis, betarpiškai prieš susidurima bande grižti i savo eismo juosta. Tuo tarpu, iš nuotraukos Nr. 6 matyti, kad jo automobilio galinis dešinys ratas yra ant kelio ir kelkrašcio sudurimo, o priekinis dešinys ratas yra nuo smugio pasislinkes prieš laikrodžio rodykle, t.y. i kaire puse. Kitaip tariant, A. Š., važiuodamas dalinai (apie 0,75 m.) priešpriešine eismo juosta ir pamates atvažiuojanti jo automobili, staigiai suko i dešine ir stabde, taip megindamas išvengti susidurimo. Butent tokiu A. Š. veiksmu eiliškuma ir turini atitinka objektyviai nustatytos transporto priemoniu padetys autoavarijos vietos schemoje bei ju sugadinimai. Todel darytina išvada, kad automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojas A. Š., važiuodamas arciau kairiojo kelio krašto, pažeide KET 105, 125 p. reikalavimus, o jo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmemis - autoivykio kilimu.

Teismo posedyje pareiškejas praše skunda tenkinti.

Skundo nagrinejimui gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškejo H. P. skundas netenkinamas.

Susipažinus su skundu bei teismui pateikta medžiaga, darytina išvada, kad priešingai nei teigia pareiškejas, Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 26 d. nutartis, kuria tenkintas A. Š. atstovo A. T. skundas del Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2010-07-12 nutarimo panaikinimo, yra teiseta ir pagrista, priimta nešališkai ištiriant esmines skundo aplinkybes, nepažeidžiant baudžiamojo proceso istatymu nuostatu.

Aukštesnes instancijos teismas pritaria Švencioniu rajono apylinkes teismo nutartyje padarytai išvadai, kad priimdama sprendima nutraukti ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prokuroras padare išvadas prieštaraujancias autotechninio tyrimo išvadoms, be to, nemotyvuotai visus byloje esancius duomenis ivertino vien H. P. naudinga linkme.

Kaip matyti iš 2010-03-09 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), autotechnikas –specialistas nustate labiausiai tiketinus automobiliu važiavimo greicius ir autoivykio mechanizma, t.y. apskaiciavo, kad prieš pat stabdyma automobilis „Ford Galaxy“, vairuojamas H. P., važiavo apie 46 km/h greiciu, o A. Š. vairuojamas automobilis „Ford Mondeo“ važiavo 50 km/h greiciu. Tiketina, kad prieš susidurima automobilis „Ford Galaxy“ važiavo 15 km/h greiciu, automobilis „Ford Mondeo“ važiavo 17 km/h greiciu. Ir automobilio „Ford Galaxy“ ir automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojai prieš ivažiuodami i kelio vingi sumažindami greiti ir pasitraukdami kuo dešiniau i dešine butu tureje technine galimybe išvengti eismo ivykio. Tiketinas toks automobiliu susidurimo mechanizmas: H. P. vairuojamas ir intensyviai stabdomas automobilis „Ford Galaxy“ priekine plokštuma, ties jos viduriu turejo smuginio pobudžio salyti su priešinga kryptimi važiavusio ir intensyviai stabdomo A. Š. automobilio „Ford Mondeo“ priekiniu kairiu kampu. Pradinio tarpusavio kontakto metu momentu tarp automobiliu išilginiu simetrijos ašiu buvo apie 32 laipsniu kampas. Nuo smugio automobilis „Ford Mondeo“ buvo pastumtas i dešine, o automobilis „Ford Galaxy“ pasisuko apie vertikalia aši prieš laikrodžio rodykle Kelio vingiu, riboto matomumo salygomis del vingio vidineje puseje augusiu krumu automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojas A. Š. ir automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas J. P. važiavo dalinai priešpriešinio eismo juosta, tuo keldami gresme eismo saugumui. Tokie A. Š. ir H. P. veiksmai techniniu požiuriu salygojo šio eismo ivykio kilima. Taip pat autotechnikas-specialistas nustate, kad atsižvelgiant i tai, kad važiuojamosios dalies plotis yra 3,8-4,1 m, važiuodami nustatytais 46 km/h ir 50 km/h greiciais automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas H. P. ir automibilio „Ford Mondeo“ vairuotojas A. Š. ivykio vietoje negalejo saugiai prasilenkti, nes saugiai prasilenkti butinas kelio važiuojamosios dalies plotis (ne mažiau kaip 4,4 m) yra mažesnis nei kelio važiuojamosios dalies plotis ivykio vietoje (3,8-4,1 m). tokiomis aplinkybemis abieju automobiliu vairuotojai privalejo sumažinti važiavimo greicius ir saugiai prasilenkti, esant reikalui, dalinai nuvažiuodami nuo kelio važiuojamosios dalies i dešine (b.l. 38-44 ).

Ivertinant tai, priešingai nei kad nurodo Pareiškejas, prokurorui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pagrinde salyga eismo ivykiui kilti buvo A. Š. veiksmai, prieštaraujantys KET 125, 133 p. reikalavimams, nes iš aukšciau minetos specialisto išvados seka, jog abu vairuotojai važiavo dalinai priešpriešinio eismo juosta, tuo keldami gresme eismo saugumui, o tai, kad pagal susidurimo mechanizma prieš ivažiuodami i kelio vingi sumažindami greiti ir pasitraukdami kuo dešiniau pagal savo važiuojamaja krypti jie turejo technine galimybe išvengti eismo ivykio, rodo, kad abu vairuotojai padare KET reikalavimu pažeidimus. Del šios priežasties skundžiamoje nutartyje pagristai konstatuota, kad turejo buti ivertinta, ar abieju vairuotoju ar kiekvieno ju atskirai veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmemis – A. Š. sveikatos sutrikdymu, kas, kaip teisingai nurode teismas, nebuvo padaryta.

Atmestinas kaip nepagristas skundo argumentas, jog butent A. Š. veiksmai techniniu požiuriu buvo pagrindine eismo ivykio kilimo salyga. Tokia išvada taip pat nepagrista, nes, kaip jau buvo mineta, ji prieštarauja aukšciau minetai specialisto išvadai, kur konstatuota, kad i ši klausima nera galimybes atsakyti del duomenu byloje apie kelio ir jo elementu matomuma, artejant prie kelio vingio, nebuvimo.

Pritartina ikiteisminio tyrimo teisejos išvadoms, kad liko išsamiai neištirtos ir neivertintos J. P. KET pažeidimu pasekmes, pažeidimai nekonkretizuoti. Kadangi prokuroras nutarime padare išvada neatitinkancia specialisto išvados toje dalyje, kur nurodyta, kad negalima nustatyti, kurio iš vairuotoju KET pažeidimai buvo pagrindine salyga ivykiui kilti, o iš liudytoju parodymu nustate, kad A. Š. padaryti KET pažeidimai buvo tiesiogine salyga autoivykiui kilti, ir del to procesa nutrauke, toki sprendima prokuroras turejo išsamiai motyvuoti. Teismo nutartyje pagristai nurodyta, kad nutraukiant ikiteismini tyrima tik del A. Š. KET pažeidimu, kartu nurodant, kad ir H. P. pažeide KET, šiuos pažeidimus butina konkretizuoti, kad tinkamai išspresti atsakomybes del ju klausima.

Pritartina ir kitiems 2010 08 26 Švencioniu rajono apylinkes teismo nutartyje išdestytiems motyvams, del ko buvo panaikintas 2010 05 31 Švencioniu rajono apylinkes prokuraturos nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Pareiškejo H. P. skunda atmesti ir palikti galioti Švencioniu rajono apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 26 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.