Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1700-178/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-06
Bylos Nr.
2A-1700-178/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-14727-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
Ieškovas
I. D. K.
Atsakovas
T. J.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2A-1700-178/2011
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-14727-2009-9Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1, 99.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. K. ieškinį atsakovui T. J. dėl išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti sūnaus K. J. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 600 Lt nuo bylos iškėlimo teisme, kol jam sueis 18 metų, priteisti iš atsakovo 14 400 Lt nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 36 mėnesius, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo šalims nesant santuokoje 2000 m. spalio 22 d. gimė sūnus K. Atsakovas nuo vaiko gimimo neteikė jam išlaikymo. Vaiko poreikiai, įskaitant mokymosi reikmenis, papildomą ugdymą bei priemones, aprangą, maistą, vaistus per mėnesį sudarė 1811,76 Lt. Todėl ieškovei vienai sunku teikti tokio dydžio išlaikymą vaikui. Kadangi atsakovas neteikė išlaikymo nuo vaiko gimimo, prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus per mėnesį skaičiuojant po 400 Lt teiktiną išlaikymo įsiskolinimą, viso 14 400 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas ieškinį pripažino iš dalies. Nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas visada prisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Išlaikymas buvo teikiamas nereguliariais įvairaus dydžio mokėjimais, dažniausiai pačios ieškovės nurodytomis sumomis. Jis sumokėdavo ir už ieškinyje nurodytus sūnaus papildomo lavinimo užsiėmimus, karate būrelį, apmokėdavo kitas išlaidas vaiko būtiniems poreikiams tenkinti, ugdymui, pramogoms. Toks materialinio išlaikymo sūnui teikimas šalis tenkino, ieškovė niekada neteikė pretenzijų dėl teikiamo išlaikymo tvarkos ir formos. Atsakovas sutiko ir toliau teikti išlaikymą po 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau nesutiko su ieškovės siūlomu dydžiu, nes 600 Lt dydžio išlaikymo poreikio vaikui ieškovė neįrodė, o pateikta lentelė su išlaidomis būtiniausiems vaiko poreikiams buvo tik teorinio pobūdžio ir nedetalizuota. Ieškovė nepagrindė ir prailgintos darbo dienos grupės lankymo būtinumo, nepateikė duomenų apie specialius sūnaus sveikatos poreikius. Atsakovas pastaruoju metu uždirbo mažiau nei 900 Lt, todėl reikalaujamas 600 Lt sūnaus išlaikymas neproporcingas jo gaunamoms pajamoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Nepilnamečio K. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. D. K., iš atsakovo sūnui priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį po 500 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos (2011 m. sausio 21 d.) iki K. J. pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iš atsakovo priteistas 2 300 Lt išlaikymo įsiskolinimas, paskiriant ieškovę uzufrukto teise valdyti gaunamas išlaikymo lėšas. Kitoje dalyje ieškinys atmestas. Iš atsakovo ieškovės naudai priteista 1008 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 323 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas pažymėjo, kad dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių ginčo nebuvo, todėl įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Teismas įvertino nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, atsižvelgė į šalių turtinę padėtį: ieškovės gaunamą darbo užmokestį (apie 2 000 Lt), nuosavybės teise valdomą butą adresu (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., atsakovo gaunamas pajamas (apie 800 Lt per mėnesį), pajamas iš valdomų UAB „Efekt Baltic“ akcijų (už 2010 metus - 150000 Lt dividendų), nuosavybės teise valdomą 1/5 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių (10 metų) ir tokio amžiaus vaikams būdingus būtinuosius kasdienius poreikius, į tai, kad specialiųjų poreikių vaikas neturi, nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 1000 Lt suma. Išlaikymą lygiomis dalimis po 500 Lt įpareigoti teikti abu tėvai. Dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas nustatė, kad ginčo šalys bendrą ūkį vedė iki 2009 metų rugsėjo mėnesio, atsakovas prisidėdavo prie teikiamo išlaikymo – pirko vaikui dovanas, baldus ir kitus reikalingus daiktus, todėl pagrindo teigti, kad atsakovas išlaikymo neteikė nebuvo. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas į sūnaus vardu atidarytą banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 4 d. iki 2010 m. balandžio 15 d. nepervedė jokių lėšų, neįrodo, jog atsakovas neteikė išlaikymo sūnui. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas, atsižvelgdamas, jog už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio mėnesio iki 2011 m. sausio mėnesio atsakovas mokėjo po 400 Lt išlaikymą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir už 2009 m. rugsėjo ir spalio mėnesius iš atsakovo jau priteistas 800 Lt išlaikymo įsiskolinimas (2 mėn. x 400 Lt), už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio mėnesio (ieškinio pateikimo teismui) iki teismo sprendimo priėmimo priteisė 1500 Lt (15 mėn. x 100 Lt) išlaikymo įsiskolinimą, viso 2300 Lt. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtino patirtas bylinėjimosi išlaidas: 131 Lt žyminio mokesčio ir 1 397 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 1528 Lt. Tenkinus ieškinį iš dalies (66 proc., nes reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 83 proc., reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo patenkintas 16 proc.) iš atsakovo ieškovės naudai priteista 1 008 Lt bylinėjimosi išlaidų (1528 Lt x 66 proc.), o valstybės naudai 69 Lt (2300 Lt x 3 proc.) ir 180 Lt ((500 Lt x 12 mėn.) x. 3 proc.) žyminio mokesčio bei 74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, ir priteisti iš atsakovo papildomai 13 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui, 771,50 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą už 36 mėnesius iki bylos iškėlimo, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei teismo išlaidų paskirstymą tarp šalių. Atsakovas negyvena kartu su ieškove, todėl jai tenka pagrindinė našta išlaikant nepilnametį vaiką. Vaikas auga, lanko būrelius bei papildomo ugdymo užsiėmimus, jam reikalingi vaistai, lėšos maistui, ir lėšų poreikis, siekiant užtikrinti normalų vaiko vystymąsi, nuolat auga. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nuo 2009 m. lapkričio 6 d. yra bedarbė ir registruota Trakų darbo biržoje, tačiau pašalpos negauna. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įprastiems vaiko poreikiams priteista išlaikymo suma turėtų būti ne mažesnė kaip ½ dalis vaiko tėvo minimalios mėnesinės algos, todėl teismas turėjo pagrindą priteisti vaikui teikiamą išlaikymą ne mažesnį kaip po 600 Lt per mėnesį. Spręsdamas dėl įsiskolinimo priteisimo, teismas nepagrįstai vadovavosi tik vienos liudytojos (atsakovo motinos) parodymais apie atsakovo vaikui teiktą išlaikymą, nors motina ir sūnus gyvena atskirai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie jo tinkamai vykdytą pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, tuo tarpu ieškovė įrodė vaiko išlaikymui būtinų lėšų poreikį. Teismas ignoravo ieškovės parodymus dėl tarp šalių nuolat kylančių barnių dėl atsakovo vengimo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovui į sūnaus vardu atidarytą sąskaitą nepervedant lėšų laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 4 d. iki 2010 m. balandžio 15 d. jis neteikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Sąskaitos banke sūnaus vardu atidarymą sąlygojo nuolatiniai šalių barniai dėl atsakovo vengimo teikti išlaikymą vaikui. Po vieno barnio atsakovas paprašė banke sūnaus vardu atidaryti sąskaitą ir į ją prižadėjo įnešti lėšas vaiko išlaikymui, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė. Netinkamai įvertindamas bylos aplinkybes, teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Todėl iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už praėjusi laikotarpį 13 600 Lt (34×400). Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnį, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad sprendžiant išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimus ieškinio patenkinimas procentiškai neskaičiuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis 3K-3-293/2010). Šias išlaidas teismas netinkamai apskaičiavo ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovė patyrė 1 397,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Realios ieškovės išlaidos sudarė 1 633, 50 Lt + 131,00 Lt žyminis mokestis + 15,00 Lt už banko pažymos išdavimą, viso 1779,50 Lt. Todėl iš atsakovo papildomai turi būti priteista 771,50 Lt ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas skundžiamos teismo sprendimo dalies atžvilgiu.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pirmosios instancijos teisingai nurodė, kad teisės į išlaikymą atsiradimo diena laikytina laikas, kai atsakovas nustojo vykdyti savo pareigą išlaikyti sūnų. Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius tris metus. Pažymėtina, kad ieškinyje šio reikalavimo pagrindimas iš esmės nepateiktas.

CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tai taikytina ir ieškovės reikalavimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bylos aplinkybės ir pateikti įrodymai neduoda pagrindo pripažinti, jog šis reikalavimas yra įrodytas, naujų įrodymų nėra pateikta ir apeliacinės instancijos teismui.

Savo reikalavimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrįsti ieškovė apeliaciniame skunde nurodo faktiškai tik vieną aplinkybę – į sūnaus vardu 2008 m. gruodžio 4 d. atidarytą banke sąskaitą atsakovas nėra pervedęs jokių sumų. Tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, jis ją vertino kitų byloje esančių įrodymų ir faktinių aplinkybių kontekste, skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad minėta aplinkybė per se nėra pakankama konstatuoti išlaikymo vaikui neteikimą. Byloje nustatyta, kad šalys iki 2009 m.rugsėjo mėn. gyveno kartu. Šios aplinkybės nekvestionuoja ir ieškovė. Atsakovo prisidėjimą prie vaiko išlaikymo patvirtino liudytoja A.Jasevičienė. Net ir sutinkant su apeliacinio skundo argumentu, kad ši liudytoja (atsakovo motina) gali būti tam tikru laipsniu suinteresuota, tačiau ir pati ieškovė pripažino, jog atsakovas mokėjo už komunalines paslaugas, pirkdavo vaikui baldus (t. 1 b.l. 200). Į bylą nėra pateikta duomenų, o ir pati ieškovė nenurodo, kad kartu gyvenusios šalys ūkį dėl kokių nors priežasčių būtų tvarkiusios visiškai atskirai. Taigi, galima manyti, kad bendro ūkio tvarkymu atsakovas teikė tam tikrą išlaikymo dalį vaikui. Be to, ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo neteikimo praėjus tik beveik metams nuo sąskaitos banke atidarymo, kai šalys jau nustojo gyventi kartu.

Teisminėje praktikoje pripažįstama taisyklė, kad įrodinėjime taikoma tikimybių pusiausvyros principas – teismas pripažįsta nustatytais faktus tais atvejais, kai pateikti teismui įrodymai leidžia daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo. Taigi, jei pateikti įrodymai tokios išvados padaryti neleidžia, pripažinti faktus įrodytais negalima. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal į bylą pateiktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šią reikalavimo dalį, nei materialinės, nei procesinės normų taikymo ar aiškinimo pažeidimų nepadarė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 66 proc. bylinėjimosi išlaidų – 1008 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad tokios kategorijos bylose, kai vieni reikalavimai yra turtinio, kiti neturtinio pobūdžio, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas procentine išraiška nuo patenkintų turtinių reikalavimų dalies neskaičiuotina. Tačiau nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės reikalavimu priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi, nes tai prieštarautų CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai ieškinys tenkinamas iš dalies, taisyklei – tokiu atveju ieškovui jos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovė buvo sumokėjusi 131 Lt žyminį mokestį, taip pat 15 Lt už banko pažymą (b.l. 59). Į bylą yra pateikti įrodymai apie išlaidas advokato pagalbai: 423,50 Lt už dokumento surašymą ir patarimą bei po 242 Lt už keturis teismo posėdžius (t. 1 b.l. 16, 60, 78, 156, 195), - viso 1 391,50 Lt už advokato pagalbą. Tokiu būdu ieškovė patyrė viso 1 537,50 Lt išlaidų. Ieškovė buvo pareiškusi tris reikalavimus – vieną neturtinį ir du turtinius. Iš jų vienas – neturtinis- patenkintas visiškai, kiti du turtiniai reikalavimai tenkinti iš dalies. Esant tokioms aplinkybėms ir turint galvoje, kad išlaidos už advokato pagalbą, tenkinus ieškinį iš dalies, gali būti priteistos tik proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei priteistos 2/3 dalys jos turėtų bylinėjimosi išlaidų yra iš esmės proporcingas patenkintų ieškinio reikalavimų daliai šių išlaidų atlyginimo dydis.

Atsižvelgiant į virš minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad į bylą pirmosios instancijos teismas persiuntė atsakovo prašymą atidėti sprendimo vykdymą (t. 2 b.l. 17-25). Tačiau šis klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtas, jis nėra apeliacijos dalykas, todėl jis spręstinas pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais,

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ona GasiulytėLaima GerasičkinienėAlvydas Poškus