- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-18
- Bylos Nr.
- e2VP-14159-727/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09402-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- V. C., I. C.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys V. C., I. C., antstolis Irmantas Gaidelis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, prašydama nustatyti, kad skolininkei V. C. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu I. C. priklauso ½ dalis piniginių lėšų jos sutuoktinio I. C. vardu atidarytose visose bankų sąskaitose.
Atsiliepimas
Antstolis Irmantas Gaidelis pateikė atsiliepimą, kuriuo sutinka su pareiškėjos prašymu, prašo jį tenkinti, kadangi skolininkė V. C. geruoju skolos nemoka, vykdymo procesu nesidomi. Nurodė, kad atliekant vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo iš skolininkės buvo nustatyta, kad skolininkė yra santuokoje su I. C., kuris turi piniginių lėšų banko sąskaitoje, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Proceso metu areštuotos skolininkei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos, esančios skolininkės sutuoktinio banko sąskaitose. Pažymėjo, kad 2023 m. gegužės 25 d. priėmė patvarkymą dėl turto dalies nustatymo Nr. S-23-8-19808, kuriuo skolininkei ir jo sutuoktiniui pasiūlyta pasidalinti bendras pajamas.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė, apie posėdžio laiką ir vietą buvo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 str. 3 d. numatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas visiškai.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.
Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).
CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 6. 67 straipsnio 2 dalis).
Iš pareiškėjos pareiškimo ir jo priedų, taip pat antstolio Irmanto Gaidelio pateiktų rašytinių duomenų (vykdomosios bylos Nr. 0008/21/00690 ir 0008/22/01445) nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo minėtas vykdomąsias bylas pagal vykdomuosius dokumentus Nr. (23.31-08) 467-11396) ir Nr. (23.31-08) 467-145635). Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, 2023 m. gegužės 25 d. antstolio nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-23-8-19807, buvo areštuotos skolininkės sutuoktinio banko sąskaitose esančios piniginės lėšos.
Nustatyta, kad antstolis 2023 m. gegužės 25 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-8-19808 dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, kuriuo pasiūlė skolininkei V. C. ir jos sutuoktiniui I. C. per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolis, negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2023 m. birželio 21 d. patvarkymu Nr. S-23-8-23194 pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo.
Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkei pačiai nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkė (ir jos sutuoktinis) šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).
Nustatyta, kad santuoka tarp V. C. ir I. C. sudaryta 1989 m. spalio 26 d. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog skolininkės ir jos sutuoktinio I. C. santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, būtų įregistruota priešvedybinė ar povedybinė sutartis, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Turtas, kuriame galima nustatyti skolininkės dalį – skolininkės sutuoktinio gaunamos lėšos ir turimos lėšos, esančios kredito įstaigose, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad gaunamos ar turimos piniginės lėšos yra I. C. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.
Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.
CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkei V. C. priklauso ½ dalis piniginių lėšų jos sutuoktinio I. C. vardu atidarytose visose bankų sąskaitose (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais,
nutaria:
patenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Nustatyti, kad V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis piniginių lėšų jos sutuoktinio I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytose visose bankų sąskaitose.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.