Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-04-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-384-825/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-384-825/2014Nutarimas · 2014-04-11Kauno apylinkės teismas
  2. A2.13.-5584-358/2014Nutartis · 2014-07-03Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-04-11
Bylos Nr.
A2.6.-384-825/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00098-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Pažeidėjas
G. G.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-384-825/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00098-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G., Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. Ž., išnagrinėjęs G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. traukiama administracinėn atsakomybėn dėl to, kad galimai 2013 m. gruodžio 16 d., apie 17.00 val., prie Studentų g. 71, Kaune, vairavo automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nesiėmė visų atsargumo priemonių, jo nesuvaldžiusi kliudė kitą stovintį automobilį ir jį apgadino. Nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, apie įvykį nepranešė policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais G. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 234, 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

G. G. nurodė, kad nepilnai pripažįsta pažeidimą. Paaiškino, kad keisčiausias dalykas tas, kad jos mašina visiškai neapgadinta, jų mašina tarsi būtų buldozeriu pervažiuota. Gruodžio 16 dieną, 17 valandą važiavo automobiliu Studentų gatvėje, aikštelėje prie bendrabučio. Iš ten pasiėmė dukrą. Išvažinėjo iš aikštelės. Smūgio nejuto, nieko negirdėjo. Ta mašina stovėjo priparkuota labai negražiai. Išlipo pažiūrėti ar pravažiuos. Nežino ar ją kliudė. Kai buvo posūkyje, po manevro, išlipo pažiūrėti.

Liudytoja K. G. paaiškino, kad gruodžio 16 dieną važiavo su mama. Mama pasiėmė iš KTU kursų, Studentų gatvėje. Vairavo mama. Ji įsėdo į mašiną, atsisėdo gale, už vairuotojo. Visą laiką klausė muzikos, buvau užsidėjusi ausines. Buvo pavargusi, atsipalaidavusi ir nieko negirdėjo. Mama buvo sustojusi, išlipusi. Ko išlipo nežino. Nežiūrėjo ką mama darė išlipusi iš mašinos.

Liudytojas D. M. paaiškino, kad gruodžio 16 dieną, apie 17 valandą parėjo iš miesto ir sustojau prie bendrabučio laiptų, Studentų gt. 71, rūkė. Iš aikštelės išvažiavo mergina su Volvo mašina. Išvažinėjo iš aikštelės, kuri yra prieš bendrabutį, kitoje gatvės pusėje. Mašina, važiuodama iš aikštelės pristabdė, nes važiavo labai arti kitos mašinos. Pasižiūrėjo į veidrodėlį ar gal per langą ir toliau važiuoja, kliudo kitą mašiną. Ji darydama posūkį į kairę, kliudė stovinčią mašiną. Savo mašinos kaire puse kliudė kitos mašinos kairės pusės šoną. Neatkreipė dėmesio ar garsas buvo, bet mašina, į kurią trenkėsi, buvo mažesnė, dėl to ji sujudėjo. Volvo automobilis sustojo, išlipo vairuotoja, pasižiūri situaciją, dureles, įlipa atgal į automobilį ir nuvažiuoja. Apžiūrėjimas užtruko iki 10 sekundžių. Ji pažiūrėjo tik iš savo pusės. Negali pasakyti ar apžiūrėjo tik savo automobilį, ar apžiūrėjo ir kliudytą. Nuo įvyko vietos buvo 15 - 20 metrų atstumu.

Liudytoja R. T. paaiškino, kad gruodžio 16 dieną buvau KTU, pamokoje. Atvyko automobiliu Nissan Sunny. Atvyko apie ketvirtą valandą. Pamokos vyko Studentų gatvėje. Automobilį pasistatė automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia bendrabučio, Studentų gatvėje. Automobilį pasistačiau prie įvažiavimo. Iš kairės pusės buvo įvažiavimas, o iš dešinės mašina. Įvažiavimo neužstatė. Grįžo iš pamokos apie pusę septynių, įsėdo į mašiną, priėjo šis vaikinas (M.) ir pasakė, kad prieš porą valandų nubraukė mašiną. Išlipau pasižiūrėti. Buvo nubrauktas priekinis buferis, vairuotojo pusėje. Į draudimą kreipėsi.

Liudytojas V. S. paaiškino, kad stovėjo su D. M. ant laiptų ir rūkė. Pamatė Vovlo džipą, kuris bandydamas išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, esančios priešais bendrabutį, kliudė kitą automobilį. Nuo įvykio buvo gal 20 metrų atstumu. Išvažiuodamas Volvo kliudė automobilį, kuris stovėjo prie pat išvažiavimo. Kliudytas automobilis stovėjo priekiu į išvažiavimo pusę. Tai buvo mažas automobilis. Volvo kliudė stovinčio Nissan automobilio keleivio pusės galinę dalį. Volvo atsitrenkė kairės pusės durelėmis. Garsas buvo. Išlipo vairuotoja (rodo Į G.). Po susidūrimo automobilis pavažiavo į priekį ir sustojo. Pavažiavo nedaug. Išlipo tik vairuotoja, daugiau nieks neišlipo. Vairuotoja išlipo, pasižiūrėjo kas atsitiko. Priėjo prie savo mašinos, priėjo prie nukentėjusios mašinos, apžiūrėjo. Užtruko neilgai, iki minutės ir išvažiavo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio „Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas“ penktoji dalis numato, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu, užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų.

Bylos duomenimis (b. l. 16) automobilis „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra draustas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena prieš G. G. dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., nutraukiama.

Teismas pripažįsta, kad G. G. 2013 m. gruodžio 16 d., apie 17.00 val., prie Studentų g. 71, Kaune, vairuodama automobilį „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, jo nesuvaldžiusi kliudė kitą stovintį automobilį ir jį apgadino. Nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, apie įvykį nepranešė policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais G. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Pažeidimų faktas ir G. G. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), fotolentelėmis (b. l. 4, 10), asmenų paaiškinimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 11), pažyma apie baustumą (b. l. 12), kita bylos medžiaga, todėl ji baustina.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

G. G. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).

Atsižvelgiant į tai, jai skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų ribose, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas formuoja teisminę praktika nurodydamas, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba tokios nuobaudos neskyrimas galimas atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnyje, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6-2014. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/800029) [2014-04-07].

G. G. padaryti administracinės teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis laikytinas mažareikšmiu, jo metu, kaip nurodyta, nors ir apgadintas nukentėjusiojo automobilis, tačiau dėl įvykio metu padarytos žalos niekas nesikreipė net į draudimą (b. l. 42), nukentėjusysis nereikalavo atlyginti žalos, nėra nustatytų G. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad G. G. ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 100 (vieno šimto) litų bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d., nubausti 500 (penkių šimtų) litų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 500 (penkių šimtų) litų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną prieš G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyje dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d. numatyto pažeidimo, nutraukti.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius VarsackisPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).