Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir nukentėjusiosios K. T. įstatyminei atstovei D. T., nukentėjusiajai I. Ž., institucijos atstovui G. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. T. skundą Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nukentėjusiosioms – I. Ž. ir K. T. dėl Šilutės rajono policijos komisariato 2008-04-01 nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažymėtina, kad 2008-06-13 teismo nutartimi D. T. skundas netenkintas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas (b.l. 58-60). 2008-07-10 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) priėmė D. T. apeliacinį skundą dėl 2008-06-13 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 69). 2009-09-24 nutartimi LVAT D. T. apeliacinį skundą patenkino iš dalies - Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-06-13 nutartį panaikino ir perdavė administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti teismui iš naujo (b.l. 73-77). LVAT nustatė, kad byloje būtina rinkti papildomus įrodymus apie 2008-01-20 įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padarytų kūno sužalojimų sunkumą ir mechanizmą, nes byloje nėra tokiu atveju privalomos eksperto išvados apie kūno sužalojimų laipsnį.

Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatui, nukentėjusiajai K. T. apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pranešta tinkamai (b.l. 85, LR ABTĮ 123 straipsnio 1 dalis).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. T. skundą palaiko ir prašo tenkinti. Paaiškino, kad: dėl tiriamo eismo sveikata niekam nebuvo sutrikdyta; į medicinos įstaigas važiavo ir kraują tyrė savo iniciatyva, nebuvo jokių kraujosruvų, tik apsvaigo galva.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu skundo prašo netenkinti. Nurodo, kad šiuo atveju nebuvo paskirta reikalinga ekspertizė, todėl mano, kad bylą policijai reikia tirti iš naujo.

Nukentėjusioji I. Ž. teismo posėdžio metu su skundu sutinka. Paaiškino, kad dėl eismo įvykio ji jokių neigiamų pasekmių savo sveikatai nepatyrė, į ligoninę kreipėsi savo iniciatyva.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir LR ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, video įrašu nustatyta, kad 2008-03-15 Klaipėdos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio specialistas inspektorius G. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad: D. T., vairuodama automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė; eismo įvykio metu nežymiai sužaloti žmonės; tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 172 punkto reikalavimus ir pažeidė LR ATPK 127 straipsnio 1 dalį (b.l. 15).

2008-04-01 Šilutės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininkas G. A. priėmė nutarimą administracinėje byloje Nr. F 057887, kuriuo nustatė, kad: D. T. 2008-01-20 09.05 val. Klaipėdos r., kelio Kaunas - Jurbarkas - Šilutė - Klaipėda, 218 kilometre, vairuodama nuosavą automobilį „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą automobilį, dėl to jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė; eismo įvykio metu apgadino vairuojamą automobilį bei susižalojo pati, taip pat sužalota kartu važiavusi keleivė I. Ž., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; tokiais veiksmais D. T. pažeidė KET 172 punkto reikalavimą ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis LR ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, D. T. paskirta administracinė nuobauda - 600 Lt bauda (b.l. 16).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka LR ATPK 260 straipsnio reikalavimus, jį surašęs pareigūnas tokią teisę turėjo (LR ATPK 259¹ straipsnio 2 dalis). Nutarimas atitinka LR ATPK 286 straipsnio reikalavimus, jį priėmęs pareigūnas tokią teisę turėjo (LR ATPK 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

Tačiau pagal 2008-03-15 Protokole, policijos pareigūnų - K. B. ir Vygando Vitkausko tarnybiniuose pranešimuose, D. T. paaiškinime, viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės, viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės raštuose užfiksuotus duomenis (b.l. 15, 17, 18, 21, 28, 29) darytina išvada, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo sužaloti asmenys – I. Ž., K. T. bei susižalojo pati D. T., ir šie duomenys prieštarauja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiosios paaiškinimams bylos nagrinėjimo metu.

Išanalizavus bylos medžiagą darytina išvada, kad nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad D. T. pažeidė tik (ar tik) Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus ir (ar) pažeidė tik LR ATPK 127 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra surinkta privalomų tokiu atveju įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių nukentėjusiosioms – I. Ž. ir K. T. eismo įvykio metu padarytų kūno sužalojimų sunkumą ir mechanizmą, t.y. nėra eksperto išvadų apie šių asmenų kūno sužalojimo laipsnį. Esant prieštaravimui teismui nepakanka duomenų nustatyti, ar veika kvalifikuota teisingai. Taigi minėta aplinkybė liko policijos neįvertinta ir neištirta. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės ištyrimas gali suponuoti jau ne administracinės, o baudžiamosios teisės normų taikymą kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Akcentuotina, kad nėra ir jokių įrodymų, jog dėl nagrinėjamo eismo įvykio policijoje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas.

LR ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų lengvą kūno sužalojimą, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIX skyriuje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus kai dėl įvykusio eismo įvykio nesunkiai ar sunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata ir kt. (LR BK 281, 282 straipsniai). Pažymėtina, kad pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 2 punktą sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą (...) nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“.

2005-07-25 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintoje Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 57 punktas įpareigoja pareigūnus nagrinėjant bylą išsiaiškinti: ar buvo pažeidimas, ar asmuo kaltas dėl padaryto pažeidimo, ar šis asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Instrukcijos 67 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs pažeidimo bylą pareigūnas priima vieną iš šių sprendimų: skiria administracinę nuobaudą, nutraukia bylą arba motyvuotai perduoda bylą kitai įgaliotai nagrinėti bylą institucijai (pareigūnui); 43 punkte - jei pateiktoje medžiagoje yra akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės, medžiaga turėtų būti grąžinama institucijai, kurios pareigūnas surašė protokolą.

LR ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Išsamiam ir visapusiškam bylos aplinkybių išnagrinėjimui ir teisingam kvalifikavimui būtina atlikti papildomą bylos faktinių aplinkybių tyrimą, t.y. institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo nustatyti, ar eismo įvykio metu buvo padaryta žala asmens (asmenų) sveikatai, jei taip, tai koks asmens (asmenų) sveikatos sutrikdymo mastas ir mechanizmas, sužalojimo laipsnis ir, gavusi atitinkamus duomenis ir juos įvertinusi, pradėti ikiteisminį tyrimą (iškelti baudžiamąją bylą) arba tinkamai kvalifikuoti administracinės teisės pažeidimus.

Vertindamas bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad byloje esamų, nevisapusiškai ir neišsamiai ištirtų, įrodymų pagrindu teismas negali pats keisti nagrinėjamo pažeidimo kvalifikavimo, nes būtina atlikti teismo kompetencijai nepriskirtinus veiksmus, surinkti papildomus įrodymus. Akcentuotina, kad teismo iniciatyva surinkti duomenys iš medicinos įstaigų patvirtina, jog eismo įvykio metu buvo sužaloti asmenys, nes D. T., I. Ž. kreipėsi į viešąją įstaigą Klaipėdos universitetinę ligoninę dėl galvos sumušimų, patirtų eismo įvykio metu, joms buvo atliktos galvos rentgenogramos, nustatytos diagnozės ir skirtas ambulatorinis gydymas (b.l. 93); K. T. po tiriamo eismo įvykio buvo pristatyta į viešąją įstaigą Klaipėdos vaikų ligoninę, kurioje jai nustatytas nugaros sumušimas (b.l. 88, 89, 90, 91, 92). Be to, teismas iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus gavo duomenis, jog iš esmės šiuo atveju policija pateikė D. T., I. Ž. ir K. T. pažymas iš sveikatos priežiūros įstaigų, su tikslu įvertinti asmens patirtų traumų sunkumą – sveikatos sutrikdymo masto atitiktį (ne traumos mechanizmą), tačiau iš esmės skyriui nebuvo pavesta atlikti teismo medicininę ekspertizę ar teismo medicininį tyrimą (b.l. 86). Atsižvelgiant į tai, teismui neįmanoma nei patvirtinti, nei paneigti ar pagrįsti D. T. argumentus, kad tiriamo eismo įvykio metu jokių sužalojimų nei ji, nei kiti asmenys nepatyrė.

Vertinant tai, kas aukščiau išdėstyta, Institucijos nutarimas naikintinas, o byla grąžintina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui (protokolą surašiusios institucijos teisių ir pareigų perėmėjai) atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą (LR ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 - 124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas

nutaria:

Skundą patenkinti iš dalies, panaikinti 2008-04-01 Šilutės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko G. A. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 057887 ir D. T. administracinę bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Nutartį per 10 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.