- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- e2S-1271-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15367-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- S. B., J. D. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. B. ir J. D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir J. D. B. prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų S. B. ir J. D. B. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai nurodė, kad S. B. ir J. D. B. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje 1988 m. liepos 9 d. sudarė santuoką. Santuokoje gimę vaikai yra pilnamečiai, nepilnamečių vaikų pareiškėjai neturi.
3. Pažymėjo, kad nors iš pradžių sutuoktinių santykiai buvo geri, tačiau netrukus nesutarimų vis daugėjo ir santykiai tarp sutuoktinių per labai trumpą laiką pablogėjo nepataisomai. Gyvenant santuokoje netruko išryškėti didelis sutuoktinių charakterių nesuderinamumas, skirtingas požiūris į šeimą, vaikus, materialines ir dvasines vertybes, kas labai apsunkino bendrą sutuoktinių gyvenimą. Pareiškėjai gyvena skyriumi, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo ir nėra jokių aplinkybių, kuriomis remiantis, būtų galima manyti, kad pareiškėjai vėl pradės gyventi kartu kaip šeima.
4. Pareiškėjai nurodė, kad nusprendė taikiai nutraukti santuoką ir susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjams S. B. ir J. D. B. nustatė 20 (dvidešimties) kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai Sutarties 4.2.4 punkte nurodė transporto priemonę motociklą KMZ DNIEPR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, remiantis kelių transporto registro 2019 m. gegužės 22 d. duomenimis, yra įsigyta iki pareiškėjų santuokos sudarymo, todėl laikytina asmenine pareiškėjo S. B. nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjai nepagrindė, kodėl šį iki santuokos sudarymo įgytą turtą priskiria prie dalintino turto, todėl pirmosios instancijos teismas pasiūlė tikslinti procesinius dokumentus arba atsisakyti Sutarties 4.2.4 punkto.
7. Teismas pažymėjo, kad remiantis nekilnojamojo turto registro 2019 m. gegužės 22 d. duomenimis nustatyta, kad pareiškėja pirkimo-pardavimo sutarties Nr. AR-9642 pagrindu santuokoje yra įgijusi 451/901 dalį žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas tos pačios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra įgijęs 450/901 dalių žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kiekvienas iš nurodytų turto objektų (žemės sklypo dalys), nepaisant to, kad sutuoktiniai juos pirko kiekvienas savo vardu, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš Vedybų sutarčių registro 2019 m. gegužės 20 d. duomenų matyti, kad pareiškėjai nėra sudarę sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties ar povedybinės sutarties. Teismui taip pat nepateikta aukščiau nurodyta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AR-9642. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad žemės sklypo dalys priklauso pareiškėjams asmeninės nuosavybės teise. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai turėtų papildyti Sutarties nuostatas ir nurodyti, kokiu būdu pasidalija žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Arba pateikti teismui įrodymus, kad žemės sklypo dalys priklauso pareiškėjams asmeninės nuosavybės teise.
8. Teismas konstatavo, kad sutarties 4.1.5 ir 4.1.7 punktuose pareiškėjai įtvirtino sąlygas, susijusias su nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo ribojimais. Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai yra registruotini Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11-15 straipsniai). Pažymėtina, kad bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismas nagrinėja ypatingos teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 10 punktas, CPK 538-541 straipsniai), už prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu padavimą nėra mokamas žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismas nurodė, kad šiuo atveju nesprendžiami klausimai, tiesiogiai nenumatyti 3.53 straipsnio 3 dalyje, CPK 541 straipsnio 2 dalyje. Tai reiškia, kad nėra tenkinami papildomi pareiškėjų prašymai, šiuo atveju prašymas riboti vienam ar kitam pareiškėjui teisę po santuokos nutraukimo disponuoti nurodytu turtu tam tikromis sąlygomis.
9. Teismas pažymėjo, kad sutarties 4.1.4 ir 4.1.6 punktuose pareiškėjai įtvirtino sąlygas, susijusias su jų įsipareigojimais pareiškėjų pilnametei dukrai. Pareiškėjai procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad jų pilnametė dukra būtų jų kreditorė ir kokiu pagrindu, todėl teismas neturi pagrindo jos traukti į bylą suinteresuotu asmeniu. Sutarties 4.1.4 punkte esanti nuostata, kad J. B. atliks tam tikrus veiksmus, kai visiškai atsiskaitys su kreditoriumi AB Swedbank, yra tokia sąlyginė nuostata, nes šiuo metu nėra žinoma ar ši sąlyga įvyks, ar ne (ar pareiškėja atsiskaitys su kreditoriumi, ar ne). Analogiškai ir dėl Sutarties 4.1.6 punkto. Teismas nurodė, kad negali tvirtinti Sutarties, jei joje yra tokios nuostatos, kaip 4.1.4 ir 4.1.6 punktuose, todėl Sutartis koreguotina.
10. Teismas nurodė, kad į bylą betarpiškai turi būti pateiktas santuokos liudijimo (santuokos sudarymo įrašą liudijančio išrašo) originalas (CPK 382 straipsnio 8 punktas). Teiktinos pareiškėjų asmens tapatybę ir parašą patvirtinančių dokumentų elektroninės kopijos, pirmiausia pareiškėjos J. D. B., kuri nėra atstovaujama advokato, tokio dokumento kopija (CPK 114 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu apeliantai (pareiškėjai) S. B. ir J. D. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-21116-1102/2019 dalį, kurioje S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigoti pakeisti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš jos pašalinant 4.1.4.-4.1.7. punktus, bei dalį, kuria pareiškėjai buvo įpareigoti pateikti santuokos liudijimo (santuokos sudarymo įrašą liudijančio išrašo) originalą, ir šiuos įpareigojimus panaikinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1 teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tik tais atvejais, kai, teismo įsitikinimu, sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, vieno sutuoktinio ar trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai riboja Pareiškėjų teisę laisvai susitarti dėl savo teisių ir pareigų, ir tokiu būdu pažeidžia sutarties laisvės principą. Šiuo atveju Pareiškėjai susitarė apriboti tarpusavio teisę disponuoti turtu iki Pareiškėja visiškai atsiskaitys su kreditoriumi ir įsipareigojo šį turtą perleisti savo pilnametei dukrai. Pažymėjo, kad tiek Pareiškėjai, tiek jų dukra sutinka su tokiu susitarimu, ir šis susitarimas neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei Pareiškėjų, jų pilnametės Dukros, ar trečiųjų asmenų teisėms ir interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjai itin ilgai derėjosi dėl Sutarties nuostatų ir tik tokiu būdu sugebėjo santuoką nutraukti taikiai, taigi teismas, atsisakydamas tvirtinti sutartį, iš esmės užkerta Pareiškėjams kelią nutraukti santuoką. Pareiškėjai padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg išplėtė CK 3.53 straipsnio 3 dalyje ir CPK 541 straipsnio 2 dalyje nustatytus ribojimus, ir dėl to nepagrįstai ir neteisėtai pažeidė Pareiškėjų laisvę susitarti dėl jų tarpusavio teisių ir pareigų.
11.2 Sutarties 4.1.4. ir 4.1.6. punktuose Pareiškėjai susitarė ne dėl sąlyginių nuostatų, o dėl atidedamojo termino, kadangi priešingai nei sąlyginės prievolės atveju, šiuo atveju Pareiškėjų prievolė perleisti turtą Dukrai atsiranda nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo, o jos vykdymas tėra atidedamas iki Pareiškėja visiškai atsiskaitys su kreditoriumi. Pažymėtina, kad Pareiškėjos prievolė kreditoriui yra reali ir egzistuojanti, todėl yra aišku, kad atidedamasis terminas sueis, t. y. Pareiškėja yra įpareigota atsiskaityti su kreditoriumi, todėl yra žinoma, kad juridinis faktas, nuo kurio Pareiškėjai privalės įvykdyti jiems tarpusavio susitarimu Sutartyje sulygtas prievoles, tikrai įvyks. Šiuo atveju Pareiškėjai susitarė ne dėl sąlygos, o dėl atidedamojo prievolės įvykdymo termino, todėl teismas gali tvirtinti Sutarties 4.1.4. ir 4.1.6. punktuose įtvirtintas nuostatas.
11.3 Pareiškėjai teismui yra pateikę santuokos sudarymo įrašą liudijančio išrašo originalą, ir šis išrašo originalas yra prijungtas prie bylos dar 2019 m. gegužės 28 d. Pareiškėjai padarė išvadą, kad Pareiškėjams jau pateikus santuokos sudarymo įrašą liudijančio išrašo originalą, šis pirmosios instancijos teismo įpareigojimas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
3. Šioje byloje apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimais pašalinti procesinių dokumentų trūkumus, t. y. patikslinti Sutarties 4.1.4.; 4.1.5.; 4.1.6.; 4.1.7. punktus dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas.
4. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Pažymėtina, kad santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPKXXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.
5. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaraujant viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžiant sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
6. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, tai yra neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismui nustačius, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai S. B. ir J. D. B., prašydami nutraukti santuoką, pateikė tvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tvirtinimui pateikta sutartis neatitinka jai keliamų reikalavimų, t. y. sutarties 4.1.4.; 4.1.5.; 4.1.6.; 4.1.7. punktuose yra sąlyginės nuostatos, bei ribojimai vienam ar kitam pareiškėjui laisvai disponuoti po santuokos nutraukimo disponuoti nurodytu turtu. Nurodė, kad tokios sutarties teismas negali tvirtinti ir įpareigojo pareiškėjus pašalinti nustatytus trūkumus. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad pareiškėjai, tiek jų dukra sutinka su tokiu susitarimu, ir šis susitarimas neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei pareiškėjų, jų pilnametės dukros, ar trečiųjų asmenų teisėms ir interesams. Nurodė, kad sutarties 4.1.4. ir 4.1.6. punktuose Pareiškėjai susitarė ne dėl sąlyginių nuostatų, o dėl atidedamojo termino, kadangi priešingai nei sąlyginės prievolės atveju, šiuo atveju Pareiškėjų prievolė perleisti turtą Dukrai atsiranda nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo, o jos vykdymas tėra atidedamas iki Pareiškėja visiškai atsiskaitys su kreditoriumi.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti sutarties punktai yra susieti su tam tikrų sąlygų atsiradimu ar neatsiradimu ateityje, be to minėtos nuostatos vertinamos kaip sąlyginės nuostatos, kadangi nėra numatyta konkrečių datų t. y. kada tiksliai pareiškėja turi atsiskaityti su kreditoriumi ir kada tiksliai minėtą turtą padovanoti dukrai bei kada pareiškėjas turi įvykdyti savo įsipareigojimus dukrai. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartys yra tvirtinamos teismo sprendimu ir tampa sprendimo dalimi, o, kadangi CPK 267 straipsnis draudžia priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo ar neatsiradimo, teismas negali tvirtinti sutarties su sąlyginiais punktais, be to, tokios sąlyginės sutarties nuostatos numatymas užprogramuoja naujų ginčų kilimą ateityje. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad sutartis yra sąlyginė ir negalėtų būti tvirtinama.
10. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų, nesusijusių su pareiškėjų pateiktos sutarties turiniu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimą dėl santuokos nutraukimo teismui pateikiant per EPP t. y. elektroniniu būdu, nėra galimybės pateikti santuokos liudijimo originalo. Tokiu būdu, šis teisės aktų įpareigojimas santuokos liudijimo originalas / santuokos sudarymo įrašas gali būti realizuojamas minėtą dokumentą pateikiant ir vėliau, t. y. jau iškėlus civilinę bylą. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, nepagrįstai nustatytas pareiškimo trūkumas – pateikti santuokos liudijimo originalą. Be to teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai teismui yra pateikė santuokos liudijimo originalo patvirtintą kopiją.
11. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo santuokai nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento ir jo priedų priėmimo ir trūkumų šalinimo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjų S. B. ir J. D. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.