Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2026 m. balandžio 3 d. paduotu suinteresuoto asmens antstolės Svetlanos Kastanauskienės kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų; suinteresuoti asmenys antstolė Svetlana Kastanauskienė ir M. C.. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį, kuria pareiškėjo J. V. skundas patenkintas – panaikintas antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2024 m. rugsėjo 12 d. patvarkymas Nr. A-24-56-28351 dėl vykdomosios bylos užbaigimo bei elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

1. Teismai netinkamai aiškino CPK 650, 651 straipsnių, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R- 352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 5 punkto nuostatas. Bylos atveju antstolė, gavusi išieškotojo prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nustatė, kad išieškotojas siekia išieškoti tik dalį jo naudai priteistos sumos. Teisės aktais nenustatyta pareiga antstoliui domėtis, kokios priežastys lėmė tokį išieškotojo sprendimą. Antstolė, išieškojusi išieškotojo nurodytą sumą, pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 57² punktą privalėjo parengti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą užbaigti vykdomąją bylą, paaiškėjimo dienos, t. y. nuo visos išieškotojo prašyme nurodytos sumos išieškojimo.

2. 2021 m. rugpjūčio 11 d. skolininkui buvo išsiųstas raginimas sumokėti skolą, kurią sudarė išieškotojo 2021 m. rugpjūčio 11 d. prašyme nurodytos išieškotinos sumos. CPK 510 straipsnyje nustatyta skolininkui teisė ginčyti raginime įvykdyti sprendimą nurodytas išieškotinas sumas. Byloje patenkinus išieškotojo skundą iš skolininko turi būti išieškota didesnė nei 2021 m. rugpjūčio 11 d. raginime įvykdyti sprendimą nurodyta suma. Tokiu būdu bus pažeista skolininko teisė ginčyti priverstinį išieškojimą. Toje pačioje vykdomojoje byloje negali būti papildomai išieškoma neišieškota skolos dalis bei vykdymo išlaidos. Skolininkui turėtų būti vėl siunčiamas raginimas įvykdyti teismo sprendimą.

3. Šiuo atveju antstolė grąžino vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai kaip visiškai įvykdytą, išieškojus dalį sumos, t. y. išieškojus sumą, nurodytą išieškotojo prašyme, o ne vykdomajame dokumente. Vykdomojo dokumento grąžinimas jį išdavusiai institucijai turi būti vertinamas kaip jo grąžinimas išieškotojui po dalinio teismo sprendimo įvykdymo (CPK 631 straipsnio 3 dalis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.