Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nukentėjusiajam D. L., kaltinamajam E. V., jo gynėjui Albertui Trumpuliui, viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. V. 2013-10-27 apie 03 val. 00 min. viešoje vietoje – R. Petraitytės firmos bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, išplūdo necenzūriniais žodžiais UAB „G4S“ saugos darbuotoją D. L., bei ne mažiau keturių kartų smogė jam kumščiu į krūtinės sritį, bei spyrė į kojas, o pastarajam nukritus ant žemės ant jo užgriuvo, padarydamas jam dešinio blauzdikaulio išorinio, vidinio krumplių lūžius, dešinio blauzdikaulio tarpkrumplinės pakylos lūžį, t.y. sužalojimą sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.;

taip pat jis kaltinamas 2013-10-27 apie 03 val. 00 min. viešoje vietoje - R. Petraitytės firmos bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia iš chuliganiškų paskatų ne mažiau keturių kartų smogė jam kumščiu į krūtinės sritį, bei spyrė į kojas, o pastarajam nukritus ant žemės ant jo užgriuvo, padarydamas jam dešinio blauzdikaulio išorinio, vidinio krumplių lūžius, dešinio blauzdikaulio tarpkrumplinės pakylos lūžį, t.y. sužalojimą sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis E. V. apklaustas teisme pilnai prisipažino ir parodė, kad 2013-10-27 apie 00.10 val. jis kartu su dviem iš matymo pažįstamais vaikinais, atėjo į barą, esantį Kaune(duomenys neskelbtini). Jis buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio. Apie 03.00 val. į barą atvyko du apsaugos darbuotojai. Juos iškvietė barmenė dėl kitų klientų, nes jų elgesys jai pasirodė netinkamas. Tuomet baro barmenė jų taip pat paprašė išeiti į lauką, nes jie taip pat kėlė triukšmą. Jiems išėjus į lauką kelių minučių bėgyje atvyko du apsaugos darbuotojai. Tarp jų ir jo kilo žodinis konfliktas, tačiau ne dėl jo kaltės. Jis juos išvadino necenzūriniais žodžiais, dabar jau nebeatsimena kokiais, jis tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Jis pykdamas smogė vienam iš apsaugos darbuotojų – nukentėjusiajam D. L. ne mažiau 4 kartų į krūtinę, spyrė jam į kojas, tuomet D. L. nukrito ant žemės, o tuomet jis neišlaikęs pusiausvyros, to nenorėdamas ant jo užgriuvo. Tada D. L. pradėjo šaukti, kad jam skauda. Jis dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jis netinkamai įvertino situaciją ir priėmė neteisingą sprendimą. Ateityje pasižada daugiau nebenusikalsti., po to atsiprašė nukentėjusiojo, savo poelgį vertina neigiamai, gailisi nusikaltęs, ateityje žada nedaryti nusikaltimų. Dėl civilinio ieškinio parodė, kad su nukentėjusiojo prašoma atlyginti turtine žala pilnai sutinka, tik nesutinka dėl neturtinės žalos dydžio, prašo mažinti neturtinės žalos dydį, nes jis dar jaunas ir neturi tokio turto, kad galėtų tokio dydžio žalą atlyginti, sutiktų atlyginti iki 10 tūkst. litų dydžio neturtinę žalą. Pripažįsta Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Jis neigia slėpęsis nuo teismo, nes buvo išvykęs į užsienį užsidirbti pinigų pragyvenimui. (t.2, b.l. 36-37).

Po kaltinamojo apklausos visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str).

Nukentėjusysis D. L., kuriam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, tačiau jis neatvyko į paskutinį teismo posėdį ir neprašė bylos nagrinėti jam dalyvaujant apklaustas, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu dirbo UAB „G4S“ apsaugos darbuotoju. 2013-10-27 apie 03.00 val. gavo iškvietimą į barą, esantį (duomenys neskelbtini). Atvykę kartu su kolega T. P. aiškinosi konfliktą ir tuomet į minėtą barą užėjo dar keturi jaunuoliai. Vienas jų apie 20 metų amžiaus, apie 176 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, pradėjo prie jų kabinėtis, išvadino necenzūriniais žodžiais. Išėjus į lauką, maždaug 10 m. nuo baro šis vaikinas ne mažiau keturių kartų kumščiu trenkė į krūtinės sritį, koja spyrė jam į kojas, bandant jaunuolį sulaikyt, šis būdamas girtas, krito ant jo, dėl ko jis nugriuvo ant žemės, o pastarasis ant jo. Vaikiną laikė sulaikęs. Minėtas vaikinas buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo elgesys buvo neadekvatus, judesiai nekoordinuoti. Šis konfliktas vyko viešoje vietoje ir konfliktą matė bare buvę lankytojai, pravažiuojančių automobilių vairuotojai. Kaip tik tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė minėta agresyvų jaunuolį. Nukentėjusiajam ligoninėje buvo suteikta medicininė pagalba, atlikta operacija, nes jam buvo stipriai sužalota koja. Jis buvo vieną kartą su E. V. susitikęs jo iniciatyva, susitikimo metu E. V. jos neatsiprašė, tik skundėsi savo sunkiu gyvenimu, aiškino, kad toks įvykis jam nutiko pirmą kartą. Šiuo metu jos finansinė padėtis yra labai sunki, nes dėl įvykio metu patirto sužalojimo jis daugiau kaip pusę metų buvo nedarbingas. (t. 1, b.l. 14, 15, 16)

Liudytojo T. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai apie kaltinamojo E. V. konfliktiškus veiksmus, kaip buvo sužalotas nukentėjusysis jis nematė. Kol atvyko pareigūnai, vaikinai toliau elgėsi agresyviai, elgėsi įžūliai, vaikinas, kuris buvo surakintas antrankiais, atsiprašinėjo, gailėjosi, kad taip elgėsi. (t. 1, b.l. 20)

Liudytoja G. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-10-26 d. nuo 20.00 val. iki 2013-10-27 8.00 val. ji dirbo R. Petraitytės įmonėje, naktiniame bare pardavėja, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 03.00 val. į naktinį barą atėjo trys grupės vaikinų po 3-4 asmenis nusipirkti alaus, tarpusavyje pradėjo jie pyktis, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, kad jie neišdaužytų baro langų, ji paspaudė apsaugos mygtuką, jų barą aptarnauja „G4S“ apsauga. Kol atvyko apsaugos darbuotojų ekipažas, gauja vaikinų nuėjo prie bažnyčios tvoros, esančios apie 20 metrų nuo minėto baro, kuriame ji dirba, visas konfliktas tęsėsi ten. Ji matė, kad atvyko du apsaugos ekipažai, vienas paskui kitą, berods atvyko ir dar vienas ekipažas. Kadangi bare degė šviesa, be to buvo savaitgalis, ir bare buvo daug lankytojų, ji paties įvykio, konflikto nematė, nebuvo galimybės. Apsaugos darbuotojai, po jos iškvietimo atvyko po kokių 5 minučių. Taip pat matė ant gatvės stovintį policijos pareigūnų automobilį ir greitosios medicinos pagalbos automobilį. Visi jaunuoliai, kurie buvo susirinkę prie baro ir kėlė šurmulį jai buvo neįsidėmėtini, kažkokio išskirtinio jaunuolio įvardinti negali tikrai. Apie sužalotą apsaugos darbuotoją jos niekas neinformavo, tik apsaugos darbuotojas buvo atnešęs pasirašyti lapą, kad jų ekipažai buvo atvykę į iškvietimą. (t. 1, b.l. 19)

Liudytojas N. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-10-27 patruliuojant kartu su vyr. Patruliu R. Z. r.š 442, apie 03.00 val. buvo gautas pranešimas, kad bare adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojai konfliktuoja su klientais. Nuvykus į įvykio vietą buvo išsiaiškinta, kad į minėtą barą buvo iškviesta apsauga dėl triukšmaujančių klientų. Apsaugos darbuotojams aiškinantis aplinkybes priėjo pro šalį ėjęs girtas vaikinas, kurs pradėjo kabinėtis prie apsaugos darbuotojų, nusiėmęs striukę provokavo muštynes. Apsaugos darbuotojui bandant sulaikyti vaikiną, jis pradėjo priešintis, bei sužalojo jam koją. Apsaugos darbuotoją D. L. GMP brigada išvežė į Raudonojo kryžiaus ligoninę. Konfliktą sukėlęs vaikinas E. V. pristatytas į Dainavos policijos komisariatą. (t. 1, b.l. 22)

Iš nukentėjusiojo D. L. pareiškimo matyti, kad 2013-10-27 apie 03.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas jaunuolis pradėjo vadinti jį necenzūriniais žodžiais, tuomet ne mažiau keturių kartų smūgiavo kumščiu į krūtinės sritį, bei koja spyrė į jo kojas. Bandant pastarąjį sulaikyti šis griuvo ant jo, dėl ko pareiškėjas griuvo ant žemės, o jaunuolis nukrito ant jo. Jis pajuto skausmą dešinėje kojoje. (t. 1, b.l. 1)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), nustatyta tiksli vieta kur įvyko įvykis. Prie apžiūros protokolo pridėtas planas schema. (t. 1, b.l. 11-13)

Iš Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr.G2940/13(02) matyti, kad D. L. nustatyta dešinio blauzdikaulio išorinio, vidinio krumplių lūžis, dešinio blauzdikaulio tarpkrumplinės pakylos lūžis. Sužalojimai padaryti buku daiktu, galimai vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. (t. 1, b.l. 24)

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 4226 matyti, kad 2013:10:27 03:23:44 val., prietaisu Nr. 2262, E. V. nustatyta 2,57% (promilių) girtumas . (t. 1, b.l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų.

Ištyrus šioje byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis E. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, šios nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant kaltinamajam E. V. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 straipsnis), tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamąjį E. V. charakterizuojantys duomenys: neteistas (t. 1, b.l. 42); administracinėmis nuobaudomis baustas (t. 1, b.l. 38-41); VŠĮ Raseinių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (t. 1, b.l. 37).

Nustatydamas bausmės dydį ir rūšį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis viešoje vietoje, būdama neblaivus iš chuliganiškų paskatų sumušė nukentėjusįjį, vykdantį savo tarnybines pareigas, padarydamas jam nors ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, ko pasekoje nukentėjusysis dėl sužalojimų pasekmių negali toliau dirbti saugos tarnybose, atsižvelgtina į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Įvertinus bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam, už padarytą nusikalstamas veikas skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, nes tik šios bausmės užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti E. V., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kartu bausmė paveiks jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. (BK 50 straipsnis.)

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad dar yra galimybė kaltinamojo E. V. atžvilgiu taikyti BK 75 str., nes jis anksčiau neteistas (BK 75 straipsnio 1 dalis), paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir taikant BK 75 straipsnyje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminą, tikslu, kad kaltinamasis per tą laikotarpį nebenusikalstų ir pradėtų gyventi laikydamasis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra taip pat ne kartą pažymėjęs, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, iškilus pagrįstai abejonei, šis institutas neturi būti taikomas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-405/2012). Tačiau teismas mano, kad dar yra pakankamas pagrindas manyti, kad vis dėlto E. V. skirtinos bausmės tikslai galimai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo D. L. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo atlyginti 11511,99 Lt (3334,10 EUR) turtinę žalą ir 25000 Lt (7240,50 EUR) neturtinę žalą (t. 1, b.l. 103-108), jame nurodo, kad nuo 2013-10-27 iki 2014-05-05-08 dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas, reikėjo gydytis, negalėjo eiti į darbą, todėl negavo atlyginimo, gavo tik Sodros išmokas. Šiuo laikotarpiu piniginis skirtumas tarp jam mokamo atlyginimo, kurį būtų gavęs, jei E. V. nebūtų jo sužalojęs, ir iš Sodros gautų išmokų sudarė 6500 Lt (1882,53 EUR), kas yra jo negautos pajamos dėl padarytos nusikalstamos veikos. Šia aplinkybes patvirtina pažyma dėl priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio bei SoDra informacija apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nuo 2013-10-01 iki 2014-05-31 (t. 1, b.l.107, 112-113). Taip pat dėl negautų pajamų buvo priverstas skolintis iš tėvų 3500 Lt (1013,67 EUR) pragyvenimui ir maisto pirkimui, ką įrodo paskolos sutartis (t. 1, b.l. 108). Dėl vaistų ir kitų medicinos priemonių, būtinų patirtų sužalojimų gydymui pirkimo išleido 311,99 Lt (90,36 EUR). Šias aplinkybes patvirtina pirkimo kvitai (t. 1, b.l.105-106). Nuvykimui į reabilitacijos procedūras Raseinių ligoninėje išleido 200 Lt (57,92 EUR). Nuvykimui pas gydytojus į Raudonojo Kryžiaus ligoninę, pas šeimos gydytoją į Pilėnų sveikatos priežiūros centrą, į SoDra buvo priverstas naudotis taksi paslaugomis dėl patirtų sužalojimų ir tam išleido 1000 Lt (289,62 EUR). Dėl neturtinės žalos nurodo, kad dėl E. V. suduotų smūgių patyrė skausmingus sužalojimus, nuolat kentė skausmą, jų gydymas buvo varginantis: kojoje po operacijos yra įdėti 8 metaliniai varžtai, kuriuos po maždaug po 2 metų reikės išimti ir jo laukia dar viena chirurginė operacija. E. V. buvo sumuštas viešoje vietoje, atlikdamas tarnybines pareigas, be jokios priežasties dėl to patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Dėl sužalojimų taip pat patyrė daug nepatogumų, kadangi beveik pusę metų negalėjo vaikščioti, turėjo naudoti ramentus, negalėjo užsiimti mėgstama veikla: sportuoti ir kitaip aktyviai leisti laisvalaikį, dėl to nukentėjo šeima. Taipogi dėl patirtų sužalojimų sumažėjo jo bendravimo galimybės, kadangi negalėjo lankytis pas draugus ir gimines bei su jais bendrauti, negalėjo išeiti į viešas vietas pasilinksminti, buvo priverstas leisti laiką namuose.

Byloje taip pat pareikštas Kauno teritorinės žalos ieškinys dėl žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 29-30), kuriame prašoma priteisti iš E. V. PSDF biudžetui padarytą žalą 2776,77 Lt (804,21 EUR) už nukentėjusiojo D. L. gydymą.

Turtinė žala yra asmens turto neteikimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko, kad nukentėjusiojo D. L. patirtos turtinės žalos dydis yra visiškai įrodytas, kaltinamasis jo neginčija, todėl nukentėjusiojo D. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Dėl neturtinės žalos teismas pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt (579,24 EUR) iki 20 000 Lt (5792,40 EUR) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011, 2K-35/2014).

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad nukentėjusysis D. L. neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą dėl sužalojimo, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, t.y. jam buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, nepatogumus kaltinamojo E. V. kaltę ir turtinę padėtį konstatuoja, kad neturtinė žala nukentėjusiajam D. L. turi būti atlyginta, tačiau jos dydis mažintinas iki 2900 EUR (10000Lt), tiek atsižvelgiant į neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes, jos pobūdį, tiek į teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą dėl to, kad buvo padaryta žala vienai svarbiausių žmogaus vertybių – sveikatai, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis buvo sužalotas darbo metu dirbdamas apsaugos darbuotoju, vien toks darbo pobūdis neišvengiamai yra susijęs su rizika sveikatai, todėl susiklosčiusios aplinkybės, dėl kurių patirti sužalojimai, nelaikytinos išskirtinėmis, dirbant tokį darbą.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos (804,21 EUR) civilinis ieškinys įrodytas ir tenkintinas, priteisiant jį iš kaltinamojo E. V., nes jis su juo sutinka

E. V. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos. (t. 2, b.l. 43-44). Jis buvo suimtas nuo 2015-02-03 iki 2015-04-03 (t. 1, b.l. 160-161).

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo E. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-10-27 03.05 val. iki 2013-10-28 14.30 val. (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnis). (t. 1, b.l. 46, 47).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamąjį sulaikius grįžusį iš užsienio ir patalpinus į Kauno tardymo izoliatorių, pas jį buvo išimti 190 svarų ir mobiliojo ryšio telefonas bei telefono SIM kortelė. Iki civilinių ieškinių pilno atlyginimo areštuotini iš E. V. Kauno tardymo izoliatoriuje išimti 190 svarų bei mobilųjį telefoną, o iš telefono išimta SIM kortelė gražintina E. V.. (t.2., b.l. 46, 47)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297-298 str., 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

E. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p ir 284 str. 1 d. ir nuteisti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - 1 metams laisvės atėmimo, pagal BK 284 str. 1 d. – 9 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmes subendrinti BK 63 str. 1 ir 5 d. pagrindu apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

1) neišeiti iš namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

2) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 100 (šimtą) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

3) įpareigoti atlyginti nukentėjusiajam D. L. padarytą turtinę žalą per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą– nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Grąžinti E. V. asmens dokumentą - Lietuvos Respublikos asmens grįžimo pažymėjimą (duomenys neskelbtini).

Į nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo E. V. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013-10-27 03.05 val. iki 2013-10-28 14.30 val. (1 para) ir suėmime nuo 2015-02-03 iki 2015-04-03 (BK 66 straipsnis)

Nukentėjusiojo D. L. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti E. V. 3334,10 EUR (11511,99 Lt) turtinės žalos atlyginimo ir 2900 EUR neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo D. L. naudai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo E. V. 804,21 EUR (2776,77 Lt) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Iki civilinių ieškinių pilno atlyginimo byloje, areštuoti iš E. V. Kauno tardymo izoliatoriuje išimtus 190 svarų bei mobilųjį telefoną, iš telefono išimtą SIM kortelę gražinti E. V..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.