- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-1031-190-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas (pirm.), Arūnas Kisielius, Ryšardas Skirtunas
- Advokatai
- Vidmantas Omilevičius
Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 1031/2010
2.4.5., 2.4.7.
2010 m. spalio 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:
jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2010-07-21 apie 13.25 val. iš UAB ,,Kristiana“ priklausančios parduotuvės, Gedimino pr. 44, Vilniuje, paimdamas iš prekybos salės ir pranešdamas pro kasas nesumokėjęs, pasikėsino pagrobti 603 litų sumai prekes: tualetinį vandenį ,,Zegna EDT“, 50 ml 175 Lt vertės, tualetinį vandenį ,,Versace pour homme“, 50 ml 199 Lt vertės ir tualetinį vandenį ,,Versace Man Eau Fraiche, 100 ml 229 Lt vertės, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes už kasų, prie pat išėjimo iš parduotuvės, buvo sustabdytas parduotuvės vedėjos G. R., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. M. prašo sušvelninti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis nusikaltimo nebaigė, todėl, apelianto manymu, jam paskirta per griežta bausmė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo P. M. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
P. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam P. M., Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kitas padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę.
Nors P. M. pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog jis jau yra teistas aštuonis kartus, iš kurių šešis kartus už nusikaltimus nuosavybei (b.l. 50-54), o 2010-02-11 paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, 2010-07-21, t.y. praėjus šiek tiek daugiau nei penkiems mėnesiams, pasikėsino padaryti nusikaltimą nuosavybei. Nuteistasis P. M. niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o tai, kad jis, kaip jau minėta aukščiau, šešis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, leidžia daryti išvadą, kad toks apelianto nusikalstamo veikimo būdas yra jo pragyvenimo šaltinis.
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš ankstesnių teistumų P. M. teigiamų išvadų nepadarė, nėra linkęs ir nesistengia taisytis. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog apeliantas yra recidyvistas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad P. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. P. M. prašo sušvelninti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes jis nusikaltimo nebaigė, tačiau kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę nuosprendyje konstatavo ir skirdamas bausmę į ją atsižvelgė. Apeliacinė instancija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu P. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, todėl ši bausmė negali būti pripažinta per griežta.
Kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei sankcijoje nurodytą laisvės atėmimo bausmės dydį, P. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta arba neteisinga. Bausmė paskirta tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
P. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.