Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-06-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-5035-982/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-29
Bylos Nr.
A2.6.-5035-982/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04290-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
R. M.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5035-982/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04290-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.14.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant V. D., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 6 d., 11.12 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), R. M., vairuodamas transporto priemonę Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir kliudė stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Nesant nukentėjusio eismo įvykio vietoje, apie jį nepranešė policijai ir pasišalino. Šiais veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. nurodė, kad nejuto kontakto ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo neturėdamas ketinimų pasišalinti, skubėjo, buvo veikiamas streso.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų faktą ir R. M. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad 2016-05-06, 11.12 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), „Senukai“ prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino stovintį automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Apie eismo įvykį pranešė apsaugos darbuotojas, kuris eismo įvykį pastebėjo per vaizdo kameras. Automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nepastebėjęs apgadinimų iš eismo įvykio vietos taip pat išvažiavo, tačiau susisiekus su vairuotoju, jis patvirtino, kad matyti nauji apgadinimai ant užpakalinio bamperio pusės, jis pakritęs žemyn. Iš prekybos centro „Senukai“ buvo išimtas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad automobilį Škoda vairuoja vyriškis, kuris pastatęs automobilį nueina ir grįžta su moterimi. Išvažiuodamas vaikinas kliudo automobilį, stovinti automobilis nuo kontakto sujuda. Iš automobilio Škoda išlipo keleivė, kuri apžiūrėjo automobilių apgadinimus, sėdo už automobilio vairo ir pavažiavo į priekį. Pavažiavusi ir išlipusi iš automobilio dar kartą jį apžiūri, pavalo braukimo vietą. Vėliau matyti, kad Škoda automobilyje, vaikinas persėda už vairo. Pavaliusi apgadintą vietą, moteris sėda į keleivio vietą ir automobilis išvažiuoja (b. l. 2), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 3), R. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2016-05-06 apie 11,00 val., atvyko į prekybos centrą „Senukai“, automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje, kur ir buvo apgadintas jo automobilio galinis bamperis (b. l. 7), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai – užpakalinės kairės pusės durys nubrauktos, matyti juodos spalvos dažų likučiai, bei padaryta išvada, kad apgadinimai atitinka su transporto priemonės Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimais, kurie sukelti eismo įvykio metu (b. l. 16), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasti techniniai defektai – braukiamojo pobūdžio kontakto žymės ant užpakalinio bamperio kairėje pusėje, užpakalinis bamperis pakritęs žemynu, matytis pilkos spalvos dažų likučiai, bei padaryta išvada, kad apgadinimai sukelti eismo įvykio metu (b. l. 17), fotonuotraukos, iš kurių matyti automobilių Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 18-20), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 21, 22), CD su vaizdo įrašu (b. l. 23).

Kaip matyti, atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, nejutęs kontakto, tačiau byloje esantys duomenys leidžia teismui daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad stovintį automobilį R. M. kliudė vairuotojo puse, taigi, ir matė kontaktą, juo labiau, kad iš karto iš parkavimo vietos jam išvažiuoti nepavyko ir tarpas iš šono buvo itin mažas. Be to, po kontakto stovintis automobilis sujudėjo, o tai reiškia, kad kontaktas buvo pakankamai stiprus. Taip pat, ant automobilių esantys apgadinimai ženklūs, kurie neabejotinai buvo pastebėti keleivės G. M., kuri išlipusi, net tik išvairavo automobilį, bet prieš tai, apžiūrėjo apgadinimus, o vėliau juos nuo R. M. vairuojamo automobilio bandė pašalinti, jį valydama. Taigi, akivaizdu, kad R. M. suprato kliudęs bei apgadinęs kitą transporto priemonę, tačiau apie tai nepranešė nei nukentėjusiajam nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.

R. M. teismui pateikė R. M. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad pretenzijų nereiškia, o jokia reali žala jam nepadaryta. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. nenustatė jokių padarytos žalos vertinamųjų požymių, todėl veikos kvalifikavimui svarbus tik sugadinimų (apgadinimų) atsiradimo faktas, neatsižvelgiant į jų dydį ar materialų padarytos žalos įvertinimą. Žalos dydis ir jos vertinimas gali būti reikšmingas vertinant kitas su eismo įvykių susijusias aplinkybes, pvz., sprendžiant ar iš eismo įvykio kaltininkas pasišalino tyčia, individualizuojant atsakomybę ir pan., tačiau, kaip minėta, veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. įtakos neturi, todėl šis įvykis neabejotinai atitinka eismo įvykio sąvoką, nurodytą KET 3 punkte. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad po kontakto stovėjęs automobilis buvo apgadintas, t.y. nubrauktas kairės pusės galinis bamperis ir pakritęs žemyn, ką iš karto po eismo įvykio patvirtino ir nukentėjusysis, ir tai, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių jis pretenzijų kaltininkui nereiškia, veikos kvalifikavimui ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi. Taip pat pažymėtina, kad eismo įvykį padaręs asmuo negali vienašališkai nuspręsti apie turtinės žalos padarymą ir jos mąstą. Kelių eismo taisyklių nuostatos reikalauja, kad vertinant dėl eismo įvykio atsiradusią žalą turi dalyvauti nukentėjusysis, o kai jo eismo įvykio vietoje nėra, būtina pranešti policijai. Net ir manydamas, kad turtinė žala yra mažareikšmė, eismo įvykio kaltininkas privalo elgtis taip, kad nebūtų pažeistas nukentėjusiojo interesas sužinoti apie galimai padarytą žalą ir gauti jos atlyginimą. Darytina išvada, kad pareigos pranešti apie eismo įvykį atsiradimą konstatavimui pakanka, jog eismo įvykio padariniai leistų pagrįstai manyti, kad turtinė žala, nors ir nežymi, padaryta ir, kad turto savininkas gali pareikšti reikalavimą atlyginti tą žalą. Minėta, kad automobilio apgadinimai padaryti ir jie akivaizdūs, todėl neabejotinai R. M. atsirado pareiga apie tai pranešti nukentėjusiajam, o jo nesant – policijai, tačiau jis to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.

Taigi, iš teismo ištirtų įrodymų matyti, kad R. M., vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir kliudė stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Nesant nukentėjusio eismo įvykio vietoje, apie jį nepranešė policijai ir pasišalino. Šiais veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., todėl jis baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

R. M. pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad R. M. administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, transporto priemonių apgadinimai nėra dideli, nukentėjusysis pretenzijų dėl apgadinimų nereiškia, todėl mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti trumpinant ATPK 130 str. numatyto specialaus teisės atėmimo minimalų terminą, kuris yra itin griežtas ir atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, būtų neproporcingos padarytam pažeidimui, todėl nei teisingas ir protingas

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 31 str., 127 str., 130 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., skirti 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Darius UrbonasPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16058393634.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).