Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-12-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-24552-905/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-27
Bylos Nr.
e2YT-24552-905/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19652-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Pareiškėjas
V. A.
Suinteresuotas asmuo
T. K. Reikalavimų, T. K.
Kategorijos
Bylos Nr. e2YT-24552-905/2022Proceso Nr. 2-68-3-19652-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.5; 3.4.5.2(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIM ASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjo V. A. (V. A.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo T. K.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) V. A. (V. A.), t. y. pareiškėjo senelis, priėmė po savo motinos A. A. mirties jos palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti; 2) pareiškėjas po senelio V. A. mirties jo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Anot pareiškėjo, šių faktų nustatymas reikalingas įgyvendinant pareiškėjo teises į palikimą.

Suinteresuotas asmuo T. K. prašė pareiškimą tenkinti.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Teismo vertinimu, į bylą pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad A. A. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – netekėjusi, vaikai: V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). V. A. šeiminė padėtis – miręs našliu, vaikai: A. A., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir L. A., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). L. A. šeiminė padėtis – netekėjusi, duomenų apie vaikus nėra. A. A. mirė ištuokoje, vaikai: pareiškėjas V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotas asmuo T. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. A. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kiemo rūsį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Po A. A. mirties paveldėjimo byla neužvesta.

Kadangi A. A. palikimas atsirado ir jo priėmimo procedūros prasidėjo iki įsigaliojant naujajam Civiliniam kodeksui, tai tokiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad V. A. po savo motinos A. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. nuolat gyveno gyvenamajame name, nuolat prižiūrėjo turėtą turtą, juo rūpinosi. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad V. A. po savo motinos A. A. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl jis laikomas priėmęs visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip V. A. įpėdinis, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad V. A. po savo motinos A. A. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatomas teismo tvarka.

Sprendžiant dėl pareiškėjo veiksmų priimant V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 31 d.) įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad jis po senelio V. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė seneliui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. A. mirties jo palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas po senelio mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl pareiškėjas laikomas priėmęs visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip V. A. įpėdinis, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po senelio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatomas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas pareiškimą tenkina.

Teismo išvada

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A. (V. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) jos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. A. (V. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), po senelio V. A. (V. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) jo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius