Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-382-319-2014

Teisėja Leonora Jakubauskienė Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00054-2013-4

2014 m. gegužės 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei, nuteistajam K. B., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo

K. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ str., šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2013-04-17 Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas vieniems metams šešiems mėnesiams ir 30 MGL (3900 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. kovo 07 d. apie 00 val. 30 min., pakėlęs medinę uždangą, esančią virš durų, įsibrovė į patalpą – ūkinį pastatą, esantį Druskininkų savivaldybėje, Viečiūnų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), priklausantį J. B. ir pagrobė svetimą turtą – J. B. priklausančias 2 plastikines talpas 35 litrų talpos, 1 plastikinės talpos kaina 15 Lt, iš viso 30 Lt vertės, su jose esančiu 70 litrų žymėtu dyzeliniu kuru, 1 litro žymėto dyzelinio kuro kaina 3,39 Lt, iš viso 237,30 Lt vertės, 2 plastikines talpas 20 litrų talpos, 1 plastikinės talpos kaina 10 Lt, iš viso 20 Lt vertės, su jose esančiu 40 litrų žymėtu dyzeliniu kuru, 1 litro žymėto dyzelinio kuro kaina 3,39 Lt, iš viso 135,60 Lt vertės ir rankinį elektrinį diskinį pjūklą „Rebir“, 300 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. B. iš viso 722,90 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nu­si­kals­tamos veikos kvali­fi­ka­vi­mas. Nuteistasis K. B. prašo paskirti jam švel­nes­nę bausmę. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

K. B. nusikalto ir teisiamas nebe pirmą kartą, anksčiau teistas už apysunkius tyčinius susikaltimus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nepateisimo ir per šį laikotarpį jis ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą, kas rodo jo nenorą mokytis iš savo klaidų, linkusį nusikalsti, pavojingą visuomenei asmenį.

BK 178 str. 2 d. sankcijoje be terminuoto laisvės atėmimo yra numatytos ir kitos alternatyvios bausmės – bauda, areštas ar laisvės apribojimas. Įvertinus aplin­ky­bes, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teis­mas nu­teis­tajam K. B. už padarytą nusikaltimą pa­grįstai skyrė griežčiausią iš bausmių - laisvės atė­mimo bausmę, nes tik realios laisvės atėmimo bausmės pasky­ri­mas gali užtikrinti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą – ne tik nu­bausti nusi­kal­ti­mą padariusį asmenį, siek­ti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti jam gali­my­bę da­ryti naujas nusikalstamas veikas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo amžių, jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, kad sunkinančių apelianto atsakomybę aplinkybių byloje nėra, pagrįstai pastarajam paskyrė straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, dėl ko teismas K. B. taikė BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtąją bausmę sumažino vienu trečdaliu. Subendrindamas paskirtąją bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme apylinkės teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė (BK 63 str. 4 d. 9 d.).

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog jis su nukentėjusiuoju susitaikė, žalą atlygino, tačiau teismas jį nuteisė neatsižvelgęs į šias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino skunde nurodytas aplinkybes - kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, žala atlyginta, tačiau vien to taikyti BK 38 str. 1d. ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės neužtenka, nes be to dar turi būti pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo padarė išvadą, nesant pagrindo manyti, kad K. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra pagrįsta ir teisinga.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. K. B. apelia­ci­niu skun­du nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų tinkamai išnagrinėjęs ir įvertinęs pirmosios instan­ci­jos teis­mas. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad paskirta bausmė nėra per griežta ir neprieš­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo dar labiau ją švelninti.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (t. 2, b. l. 171), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos K. B., išlaidas iki 2014 m. balandžio 16 d. sudaro 80 litų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktoje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo K. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.