- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2S-1027-553/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17005-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-03 nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo A. S. 7 205,78 EUR, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-03 nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį, konstatavęs, jog byla teisminga Šiaulių miesto apylinkės teismui.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti 2011-01-03 nutartį. Nurodo, kad 2008-10-02 tarp atsakovo A. S. ir AB DNB banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis, pagal kurią atsakovas gavo 92 678,41 EUR kreditą buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Minėto kredito grąžinimą atsakovas apdraudė 2008-10-09 su ieškovu sudarydamas draudimo sutartį. Minėtos draudimo sutarties pagrindu tarp ieškovo ir atsakovo 2009-08-14 buvo sudarytas Mokėjimų draudimo susitarimas, kuriame atsakovas savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini). 2009-08-14 prašyme sudaryti Mokėjimų draudimo susitarimą atsakovas irgi nurodė adresą (duomenys neskelbtini). Ieškovas pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnį pagrindinė asmens gyvenamoji vieta yra ta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs. Atsakovo gyvenamoji vieta yra butas adresu (duomenys neskelbtini), nes tai vienintelis jo turimas turtas. Be to, atsakovas iki 2011-08-31 dirbo (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo dar 2002-08-20. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2011-02-17 ieškovo registruotu paštu atsakovui siųstą raginimą Nr. 172, pašto korespondencijos siuntų sąrašą ir patvirtinimą apie registruoto laiško įteikimą atsakovui 2011-02-22.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl ieškinio teismingumo. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.
Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis).
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog atsakovas savo gyvenamąją vietą Šiauliuose deklaravo dar 2002-08-20, tačiau 2008-10-02 kreditavimo sutartimi atsakovas iš AB DNB banko paėmė paskolą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti. Minėto kredito grąžinimą atsakovas apdraudė 2008-10-09 su ieškovu sudarydamas draudimo sutartį. Minėtos draudimo sutarties pagrindu tarp ieškovo ir atsakovo 2009-08-14 buvo sudarytas Mokėjimų draudimo susitarimas, kuriame atsakovas savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini). 2009-08-14 prašyme sudaryti Mokėjimų draudimo susitarimą atsakovas irgi nurodė adresą (duomenys neskelbtini).
Duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Taigi ieškovas, pateikdamas ieškinį, turi nurodyti nebūtinai asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, bet tą, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009). Kadangi naujausias ieškovui žinomas atsakovo gyvenamosios vietos adresas ((duomenys neskelbtini)) patenka į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo veiklos teritoriją, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl to, kad 2002-08-20 atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravo Šiauliuose. Teismas nepagrįstai pripažino, jog buvo pažeistos teritorinio teismingumo taisyklės bei nurodė, kad ieškinys turi būti paduotas Šiaulių miesto apylinkės teismui.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pernelyg formaliai taikė ir aiškino ieškinio teismingumo klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas bei nepagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti, todėl ieškovo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-03 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.