Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Uno“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tiek CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka (atsakovė prie paskyros EPP sistemoje buvo prisijungusi ir 2020 m. balandžio 30 d., tai yra paskyra yra aktyvi ir atsakovė ja naudojasi), tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 1 d. atsakovės darbuotojas, vykdydamas žemės kasimo darbus adresu, (duomenys neskelbtini), nesilaikė požeminio dujotiekio apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir pažeidė ieškovei nuosavybės teise priklausantį vidutinio slėgio požeminį dujotiekį PE d 200 mm (2017 m. gruodžio 1 d. pirminis gamtinių dujų sistemos avarijos, sutrikimo ar kito įvykio (gedimo) tyrimo aktas Nr. 30). Pažeidus vidutinio slėgio požeminį dujotiekį PE d 200 mm, į atmosferą išleista 1570 m³ dujų. Ieškovė, atstatydama sugadintą turtą į iki 2017 m. gruodžio 1 d. įvykio buvusios būklės,ir dėl į atmosferą išleistų 1570 m³ dujų patyrė 1 205,43 Eur žalą, kurią sudaro 744,28 Eur išlaidos už į atmosferą išleistas dujas ir 461,14 Eur išlaidos pažeidimo pašalinimui. Byloje duomenų, apie tai, kad prašoma suma sumokėta, nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės darbai buvo vykdomi požeminio dujotiekio apsaugos zonoje, todėl atsakovė privalėjo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir taisyklių, keliamų tokiose zonose vykdomiems darbams.

Vadovaujantis Gamtinių dujų skirstomųjų dujotiekio apsaugos taisyklių, patvirtintų 2012 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-228 (toliau – Taisyklės), 19 punktu, Žemės kasimo darbai, nurodyti statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, atliekami šiame reglamente nustatyta tvarka.Žemės kasimo darbai, kurie nepatenka į Taisyklių 23 punktą nurodyto reglamento reguliavimo sritį, atliekami gavus raštišką dujotiekius eksploatuojančios įmonės sutikimas ir kt. reikalavimai. Nagrinėjamu atveju statybos (žemės) darbai buvo atlikti nesuderinus jų su tame sklype esančių inžinierinių tinklų savininke, t. y. nesilaikant galiojančio teisinio reglamentavimo.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 4 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir žemės naudotojai privalo atlyginti žalą, atsiradusią pažeidus jiems Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus. Be to, vadovaujantis Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių 138 punktu, vartotojai ir tretieji asmenys privalo atlyginti dujų įmonei (skirstymo sistemos operatoriui) padarytą žalą dėl skirstymo sistemos dujotiekių, įrenginių, įtaisų pažeidimo bei dujų išleidimo į atmosferą dėl neteisėtos asmenų veiklos ar poveikio dujotiekiams, jų įrenginiams, įtaisams.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada kad atsakovė nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos kreiptis į ieškovę, tai yra nesuderino žemės kasimo darbų vykdymo dujotiekio apsaugos zonoje, nors kaip verslo subjektas, kuriam keliami aukštesni atidumo, protingumo, rūpestingumo kriterijai, privalėjo tai padaryti vien atsižvelgiant į galimas ne tik materialias šio pažeidimo padarymo pasekmes – požeminio dujotiekio pažeidimas galėjo sukelti rimtų ir nepataisomų neigiamų padarinių tiek atsakovės darbuotojų, vykdžiusių darbus, tiek aplinkinių asmenų sveikatai. Tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kuriuos draudžiama atlikti ir kurie yra pagrindas jos civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

Atsakovė elgėsi neapdariai ir nerūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, pažeidė galiojančių norminių teisės aktų reikalavimus. Atsakovės neteisėti veiksmai tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą, t. y. neteisėti veiksmai buvo atlikti anksčiau, nei atsirado žala, o atsiradusi žala tapo tų veiksmų rezultatu. Pažeidus dujotiekį, į atmosferą išleista 1570 m³ gamtinių dujų, todėl darytina išvada, kad atsakovė, neįvykdė teisės aktuose nustatytų pareigų (neteisėtas veikimas), nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga (CK 6.247 straipsnis).

Kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.Vadovaujantis CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų kaltę, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytą faktą, kad pažeidimą padarė atsakovės darbuotojas, kasimo darbai buvo vykdomi pagal atsakovės nurodymą, atsakovei kyla pareiga atlyginti dėl šio asmens veiksmų kilusią žalą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.251 straipsnio 1 dalis nustato, jog padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginami, o žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė, atstatydama sugadintą turtą iki 2017 m. gruodžio 1 d. įvykio buvusios būklės, ir dėl į atmosferą išleistų 1570 m³ dujų patyrė 1 205,43 Euržalą, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovės priteistinas 1 205,43 Eur žalos atlyginimas (CK6.245 straipsniai).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 27 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279, 285-287straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Uno“ 1 205,43 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkis eurus keturiasdešimt tris centus) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 205,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.