Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde nurodoma, jog Fondas buvo įsteigtas (duomenys neskelbtini) m. Nuo pat Fondo įsteigimo yra įgyvendinami šie esminiai Fondo veiklos tikslai: (i) sukurti dailės ir meno muziejų, skirtą su Lietuva susijusių dailės ir meno kūrinių bei rinkinių surinkimui, kaupimui, saugojimui, restauravimui, ištyrimui, konservavimui ir eksponavimui; (ii) skatinti visuomenės domėjimąsi menu; (iii) remti ir skatinti iniciatyvas, tiesiogiai ir netiesiogiai prisidedančias prie dailės ir kito meno populiarinimo; (iv) skatinti, remti ir populiarinti tapytojus, dailininkus, muziejus ir kitus menininkus bei subjektus, veikiančius su daile ir kitu menu susijusiose srityse, ir jų kūrinius; (v) prisidėti prie dailininkų bei kitų menininkų veiklos sąlygų gerinimo.

Fondas yra sukaupęs Lietuvos visuomenei ir jos pažinimui ypač svarbią Lietuvos meno kūrinių kolekciją, kurios išskirtiniai bruožai yra orientacija tik į su Lietuvos istorija susijusius meno kūrinius, tematinis daugiaplaniškumas ir mastas. Šiuo metu kolekcijoje sukaupta apie 1 tūkstantis tapybos darbų, per 360 skulptūrų, per 490 žemėlapių, per 1100 istorinės grafikos darbų (seniausi rinkinyje esantys pavyzdžiai siekia XV amžių), per 2 tūksančius lituanistinių knygų ir kitų spaudinių, išleistų iki 1905 m. Taip pat yra kaupiami lituanistinės medalistikos, sidabro kalybos bei kitų artefaktų pavyzdžiai (senoviniai Lietuvoje naudoti šarvai, ginklai, pinigai, papuošalai ir kt.). Iš viso kolekcijoje yra per 7 tūkstančius eksponatų, dauguma jų - surinktas po visą pasaulį išsibarstęs lituanistinis paveldas.

Fondas būtent ir buvo įkurtas tam, kad šią išskirtinę su Lietuvos istorija susijusių meno kūrinių kolekciją, surinktą išimtinai tik privačiomis lėšomis, būtų galima atverti Lietuvos visuomenei. Taip siekta ir siekiama prisidėti prie viešojo Lietuvos intereso - kelti žmonių kultūrinį sąmoningumą, skatinti domėjimąsi menu ir kokybišką užimtumą.

Fondo veiklos tiksluose numatytam muziejui įkurti buvo pasirinktas Kultūros vertybių registre esantis valstybės saugomas pastatas visuomenei lengvai pastebimoje ir prieinamoje vietoje - (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Fondui pradedant savo veiklą Pastatas buvo avarinės būklės ir netinkamas ne tik muziejaus, bet ir apskritai jokios veiklos vykdymui. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagrindiniame name, įvyko gaisras. Sudegė pastogės ir antrojo aukšto patalpos, medinės buto įrangos dalys (durys, langų konstrukcijos, perdangos ir kitos konstrukcijos). Pastatas buvo avarinės būklės, be stogo dangos ir iki 2014 m. buvo tinkamai neprižiūrimas, t. y. ardomas atmosferinių kritulių. Todėl dar 2012-2014 m., siekiant atkurti tinkamą kultūros vertybės - Pastato būklę ir jį įveiklinti, be kita ko, įkuriant muziejų (dailės galeriją) Fondo sukauptai kolekcijai eksponuoti buvo atlikti šie projektų parengimo / reikiamų leidimų gavimo darbai - 2012 m. spalio mėn. buvo parengti Pastato rekonstravimo projektiniai pasiūlymai (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai). „Negyvenamųjų, gyvenamųjų, kavinės, kūrybinių dirbtuvių patalpų, pastatų grupėje adresu (duomenys neskelbtini) <...>, rekonstravimo į dvibutį gyvenamąjį namą su dailės galerijos patalpomis“ projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte, be kita ko, numatyta, kad: „dalyje namo patalpų, įrengiamos dailės galerijos patalpos, į kurias patenkama esamu atskiru įėjimu, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės“. Taip pat nurodytas konkretus planuojamas visuomeninės paskirties pastatų - Dailės galerijos plotas.

Projektiniuose pasiūlymuose pateiktuose rūsio ir pirmojo aukšto planuose konkrečiai pavaizduota, kur yra planuojamos dailės galerijos patalpos, ir dar detaliau išskiriamas jų plotas atskiruose aukštuose (rūsyje ir pirmajame aukšte).

2014-04-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) rekomenduota pritarti Projektiniams pasiūlymams dėl Pastato rekonstravimo į dviejų butų gyvenamąjį namą su dailės galerijos patalpomis. Kultūros paveldo departamentas 2014-05-22 išdavė atitinkamas projektavimo sąlygas. Taigi derinant Projektinius pasiūlymus ir rengiant projekto sprendinius statybą leidžiančiam dokumentui gauti, projekto sprendiniuose, projekto bendruosiuose rodikliuose buvo suprojektuotos dailės galerijos patalpos ir gauti reikiami atitinkamų institucijų patvirtinimai.

2013 m. kovo mėn. buvo atliktas tvarkybos darbų (remonto) projektas tvarkomiesiems paveldosaugos darbams Pastate atlikti ir pagal jį gautas Kultūros paveldo departamento 2013-05-17 leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus (2013 m. tvarkybos leidimas). Papildomai 2013 m. lapkričio mėn. buvo parengtas dalies dailės galerijos (pastato paveldosaugos požiūriu saugotinoje dalyje) tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas „Pastato - gyvenamojo namo dalies patalpų, rūsio ir 1 aukšto patalpų pritaikymo dailės galerijai, II etapo tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir kapitalinio remonto projektas“. Šiame projekte vėlgi expressis verbis numatyta, kad tvarkomieji paveldosaugos darbai atliekami, be kita ko, siekiant dalį pastato patalpų pritaikyti dailės galerijos veiklai:

Pagal 2013 m. pritaikymo dailės galerijai projektą gautas Kultūros paveldo departamento 2014-02-06 leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus.

(duomenys neskelbtini) buvo parengtas projektas „Dvibučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriame aiškiai, nedviprasmiškai ir pakartotinai įtvirtinta, kad didelė dalis rekonstruojamo pastato yra skirta dailės galerijai bei numatyti atskiri rekonstravimo sprendiniai būtent dailės galerijos patalpoms.

Pagal 2014 m. rekonstrukcijos projektą Kultūros paveldo departamentas 2014-05-22 išdavė atitinkamas projektavimo sąlygas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-09-30 leidimą rekonstruoti pastatą.

2017 m. lapkritį, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad buvo atliktas žemės sklypų, ant kurių yra Pastatas, formavimas ir pertvarkymas, ko pasėkoje pagal teisės aktus yra reikalaujama atlikti naują techninio projekto laidą ir gauti naują statybas leidžiantį dokumentą, parengtas (duomenys neskelbtini) m. rekonstrukcijos projektą patikslinantis projektas (duomenys neskelbtini) m. „(duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini). Rekonstravimo projektas“ „B“ laida. (duomenys neskelbtini) m. patikslintame rekonstrukcijos projekte atlikti nedideli sklypo plano dalies pakeitimai, nežymus nenešančių vidaus sienų perplanavimai, balkono įstiklinimas, stoglangių formos pakeitimai ir kiti neesminiai sprendinių pakeitimai; taip pat numatyta dailės galerijai skirtų patalpų paskirtį pakeisti į kultūros paskirtį.

Pagal (duomenys neskelbtini) m. patikslintą rekonstrukcijos projektą 2018-09-12 gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimas, kuriame taip pat numatyta dailės galerijos patalpų paskirtį pakeisti į kultūros paskirtį.

Šiuo metu (kaip ir pateikiant Fondo paraišką) Pastato atnaujinimo baigtumas siekia 75-80 proc, todėl toks dalinis kultūros infrastruktūros užbaigimas nesudaro sąlygų užsiimti kultūros (muziejaus) veikla.

Atlikdamas papildomų finansavimo šaltinių paiešką, Fondas nustatė, kad jo siekiamas įgyvendinti projektas - meno pažinimo centro atnaujinimas ir pritaikymas kultūrinėms reikmėms - atitinka Europos Komisijos 2014-09-08 sprendimu patvirtintos 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos (Programa) 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-K-306 priemonės „Modernizuoti viešąją ir privačią infrastruktūrą“ (Priemonė) tikslus ir yra tinkamas finansuoti šiai priemonei iš ES fondų skirtomis lėšomis. Nepraleisdamas antrojo kvietimo skelbime numatyto termino, Fondas 2018-08-09 pateikė Paraišką finansuoti Projektą „(duomenys neskelbtini)“ ir reikiamus Paraiškos priedus. Be to, Paraiškos vertinimo metu CPVA atstovai lankėsi Projekto įgyvendinimo vietoje, teikė Fondui paklausimus ir prašymus pateikti dokumentus. Fondas visuomet geranoriškai bendradarbiavo su CPVA ir pateikė reikalautus paaiškinimus bei dokumentus.

Pareiškėjos nuomone, CPVA sprendimu Fondo Paraiška buvo atmesta išimtinai tik dėl to, kad Fondo pateiktame 2014 m. rekonstrukcijos leidime nebuvo numatytas dailės galerijos patalpų paskirties pakeitimas į kultūros paskirtį. Pareiškėja atsižvelgdama, be kita ko, į tai, kad nei Programoje, nei Apraše nei kituose taikytinuose teisės aktuose nėra ir nebuvo numatytas reikalavimas, kad kultūros infrastruktūros objekto, kuriam prašoma skirti paramą pagal Priemonę, paskirtis iki paraiškų pateikimo momento būtų pakeista į kultūros paskirtį, Fondas dėl CPVA sprendimo 2018-12-17 pateikė skundą Ministerijai, kuri 2019-02-15 sprendimu skundą atmetė.

Fondas su aukščiau nurodytais ir kitais Skundžiamuose sprendimuose išdėstytais motyvais, kuriais remiantis buvo atmesta Paraiška, nesutinka. Anot pareiškėjos, Fondo Paraiška atitinka visus Apraše ir kituose taikytinuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Paraiška buvo atmesta tiek CPVA, tiek ir Ministerijai netinkamai išaiškinus ir pritaikius tokių teisės aktų nuostatas, esminius viešojo administravimo principus, bendruosius Programos tikslus ir taip pažeidžiant ne tik Fondo, bet ir bendrąjį visuomenės (kuri, Fondui gavus paramą, galėtų susipažinti su Fondo sukaupta vertinga kolekcija) interesą.

Pareiškėja akcentuoja, jog reikalavimas, kuriuo remiantis buvo atmesta Paraiška, kad pateikiant Paraišką privalu turėti specialaus turinio, t. y. kultūros paskirtį, numatantį statybos leidimą - nėra įtvirtintas Apraše. Reikalavimas, kuriuo remiantis buvo atmesta Paraiška, kad pateikiant Paraišką privalu turėti specialaus turinio, t. y. kultūros paskirtį, numatantį statybos leidimą yra nesuderinamas tiek su Programos nuostatomis, tiek ir su nacionaliniais Programos įgyvendinimo priemones įtvirtinančiais teisės aktais; Paraiška atitinka Programos tikslus ir uždavinius, Aprašo ir kitų Programos įgyvendinimo priemones įtvirtinančių teisės aktų reikalavimus.

Priimant skundžiamus sprendimus jokia apimtimi neatsižvelgta į tai, kad Fondas turėjo ir CPVA buvo pateikęs (i) 2012 m. projektinius pasiūlymus, 2013 m. tvarkybos projektą, 2013 m. pritaikymo dailės galerijai projektą, 2014 m. rekonstrukcijos projektą, kuriuose buvo numatytos, aprašytos ir planuose aiškiai struktūriškai išskirtos dailės galerijos patalpos; (ii) šių projektų pagrindu išduotus 2013 m. ir 2014 m. tvarkybos leidimus bei 2014 m. rekonstrukcijos leidimą; taip pat (iii) 2017 m. patikslintą rekonstrukcijos projektą, kuriame buvo numatytas paskirties keitimas į kultūros bei (iv) pagal jį 2018-09-12, t. y. dar vykstant Paraiškų vertinimo procedūrai, gautą rekonstrukcijos leidimą su kultūros paskirtimi.

Skundžiamuose sprendimuose formuluojamas reikalavimas pateikti specialaus turinio (t. y. kultūros paskirtį) numatantį statybos leidimą jokia apimti nėra įtvirtintas Apraše. O CPVA ir Ministerijos pasirinkta Aprašo nuostatų interpretacija nėra suderinama su teisės aktais ir gero viešojo administravimo principais.

Aprašo 29.3.3 p., kuriuo remiamasi CPVA sprendime, jokie specialūs reikalavimai statybos leidimo turiniui (kokios paskirties objektui jis turi būti išduotas) nėra įvardinti. Aprašo 29.3.7 p. nuostata yra specialioji teisės norma taikoma tik specifiniais atvejais. Ji (i) yra taikoma tik kultūros paveldo objektams (t. y. kai suplanuoti atlikti tvarkomieji statybos ir (ar) tvarkybos darbai) ir, bet kuriuo atveju, (ii) ja yra reikalaujama pateikti ne leidimą, o būtent ir išimtinai tik projektą su nurodyta kultūros paskirtimi. Aprašo 29.3.7 p., reikalavimus Fondas įvykdė. Kadangi Pastatas yra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, Fondas CPVA pateikė 2017 m. patikslintą rekonstrukcijos projektą, kuriame numatytas dailės galerijos patalpų paskirties keitimas į kultūros paskirtį (ir nei CPVA, nei Ministerija to neginčija). Pažymi, kad būtent iš aukščiau nurodytų Aprašo 29.3.3 p. ir 29.3.7 p. nuostatų, kuriose jokia apimtimi netgi nėra užsimenama apie specialaus turinio statybos leidimą, neva „sisteminio“ aiškinimo skundžiamuose sprendimuose (būtent juose, o ne teisės aktuose) yra suformuluojamas Paraiškos atmetimo pagrindas - neva iki Paraiškos pateikimo Fondas privalėjo gauti statybos leidimą kultūros paskirties pastate arba statybos leidimą kitos paskirties pastate, keičiantį paskirtį į kultūros.

CVPA pasirinktas „sisteminis“ aiškinimas ne tik akivaizdžiai neatitinka pačių Aprašo 39.3.3 ir 29.3.7 punktų nuostatų, bet yra sistemiškai nesuderinamas su kitomis Aprašo nuostatomis. Būtų nelogiška ir su Aprašo 44.3.2 p. nesuderinama Aprašo 29.3 p. aiškinti taip, kaip tai yra daroma Skundžiamuose sprendimuose - neva jau pradiniame, t. y. paraiškų pateikimo etape, pareiškėjai turi turėti statybos leidimus, patvirtinančius kultūros paskirtį (nors Aprašo 44.3.2 p. aiškiai nurodoma, kad tokios paskirties reikalaujama tik galutiniame projekto įgyvendinimo etape).

Apraše keliamas tik reikalavimas pateikti bendro pobūdžio (nekonkretizuojant statinio paskirties) statybos leidimą ir statybos projektą (jeigu darbai vykdomi kultūros paveldo objekte - projektą, kuriame nurodyta kultūros paskirtis) ir užbaigus statybos darbus pakeisti pastato / patalpų paskirtį į kultūros iki projekto įgyvendinimo pabaigos. Šį reikalavimą Fondas visiškai įgyvendino.

CPVA, savo sprendime pateikdama tokį Aprašo nuostatų aiškinimą, kuris iš esmės reiškia naujo, Apraše nenurodyto Paraiškų tinkamumo finansuoti reikalavimo suformulavimą, šiurkščiai peržengė savo diskrecijos ribas ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ). CPVA sprendimu pažeidė įstatymo viršenybės bei proporcingumo principus, taip pat nesilaikė viešojoje teisėje taikomo principo, kad bet kokie neaiškumai turi būti aiškinami privačiu asmenų naudai, nesivadovavo teismų praktika.

Programoje jokia apimtimi nėra užsimenama apie investicijas į kultūros paskirties objektus. Tačiau Programa apima kitus objektus ir veikas, kurioms būtent ir yra skirtas Projektas, kurį Skundžiamais sprendimais, atsisakyta finansuoti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1090 „Dėl 2014­2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ 119 punktą, akivaizdu, kad būtent atitinkamos ministerijos parengtas Programos priemonių įgyvendinimo planas yra esminis teisės aktas, kuriame įtvirtinama, kokios konkrečios priemonės ir kokia apimtimi bus finansuojamos (t. y. nustatomos remiamos veiklos, galimi pareiškėjai ir partneriai).Finansavimo sąlygų aprašai (kaip ir nagrinėjamu atveju aktualus Aprašas) tėra įgyvendinantys teisės aktai, skirti Programos priemonių įgyvendinimo plane įtvirtintų priemonių konkrečių projektų atrankos kriterijų patvirtinimui. Vadovaujantis minėto Nutarimo 119 p. buvo priimtas nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016-05-12 įsakymas Nr. ĮV-380 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ (Priemonių įgyvendinimo planas). Iš šio Priemonės aprašymo akivaizdu, kad Priemone yra siekiama remti modernios, atitinkančios šiuolaikinės visuomenės poreikius kultūros infrastruktūros sukūrimas, be kita ko, skatinant papildomus lankytojų srautus. Priemonės aprašyme, kaip ir Programoje, jokia apimtimi neužsimenama apie tai, kad remiama kultūros infrastruktūra statybos leidimuose ir (ar) registruose turėtų būti nurodyta kaip tam tikros (konkrečios) paskirties. Esminis įtvirtintas remiamų veiklų kriterijus - kad būtų siekiama modernizuoti būtent kultūros infrastruktūrą. Kultūros objektų aktualizavimo programoje įtvirtintas kultūros infrastruktūros objekto apibrėžimas taip pat nėra siejamas su kokia nors (oficialiai įregistruota ir / ar dokumentuose nurodyta) paskirtimi: Nagrinėjamas Aprašas būtent ir buvo priimtas siekiant įgyvendinti Programą ir vadovaujantis, be kita ko, minėtais Nutarimu (į jį nuoroda daroma įsakymo, kuriuo patvirtintas Aprašas, preambulėje), Priemonių įgyvendinimo planu (nuoroda - Aprašo 2.3 p.) ir Kultūros objektų aktualizavimo programa (nuoroda - Aprašo 2.4 p.).

Bendrai vertinant Programos, Priemonių įgyvendinimo plano ir Kultūros objektų aktualizavimo programos nuostatas, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pagal Priemonę remiamos veiklos yra būtent prie modernios kultūros infrastruktūros sukūrimo prisidedančios veiklos. Tuo tarpu Aprašą aiškinat taip, kaip tai daro CPVA (kad tinkamos finansuoti yra tik tos veiklos, kurios atliekamos objektuose su oficialiai įregistruota ir/ ar leidimuose nurodyta kultūros paskirtimi) yra reikšmingai ir visiškai nepagrįstai susiaurinama ir iškreipiama tokia minėtuose teisės aktuose, kuriais vadovaujantis buvo priimtas Aprašas, įtvirtinta Priemone remiamų veiklų apimtis.

Pažymi, kad skundžiamuose sprendimuose suformuluotas (ir Apraše jokia apimtimi neįtvirtintas) reikalavimas jau paraiškų pateikimo metu turėti kultūros paskirties statybos leidimą būtų nelogiškas ir žvelgiant iš statybų teisės reglamentavimo perspektyvos. Pagal galiojančius teisės aktus toks paskirties išskyrimas projektiniuose dokumentuose (pagal kuriuos gaunami atitinkami leidimai) yra teisėtas ir nėra reikalaujama atitinkamų negyvenamosios (visuomeninės) paskirties patalpų suformuoti kaip teisiškai atskiro turtinio vieneto. Net ir nesuformavus tokio atskiro turinio vieneto atitinkamose patalpose (šiuo atveju galerijos patalpose) leidžiama teikti kultūros paslaugas. Būtent todėl nuo pat Pastato atnaujinimo / rekonstrukcijos pradžios dailės galerijos patalpos Pastato projektiniuose dokumentuose (pagal kuriuos buvo gauti atitinkami leidimai) buvo nurodytos ir išskirtos atskirai kaip negyvenamosios (visuomeninės) paskirties patalpos, o įregistruoti kaip kultūros paskirties tiesiog nebuvo praktinio poreikio. Tam, kad atitinkamos patalpos teisės aktų registruose būtų įregistruotos kaip kultūros paskirties, jau yra būtina jas suformuoti kaip atskirą turtinį vienetą su atskiru unikaliuoju numeriu. O tai reikalauja parengti atitinkamus dokumentus ir atlikti atskiras juridines procedūras, kurios praktikoje neretai užtrunka ilgą laiką (kuris netgi gali būti ilgesnis nei laikas nuo kvietimo pagal tam tikrą finansavimo priemonę paskelbimo iki nustatyto paraiškų pateikimo termino). Akivaizdu, kad tokio atskiro turtinio vieneto suformavimas (pakeičiant paskirtį į kultūros) yra išimtinai tik formalus kriterijus, neturintis jokios įtakos atitinkamame pastate/ patalpose teikiamoms kultūros paslaugoms. Nėra aišku, kodėl Apraše finansavimas pagal Priemonę yra susietas su kultūros paskirties reikalavimu, akivaizdu tai, kad reikalavimas iki paraiškų pateikimo termino gauti kultūros paskirties statybos leidimą Apraše nėra ir negalėtų būti įtvirtintas, nes taip būtų (i) nepagrįstai susiaurinama pagal Priemonę remiamų veiklų apimtis ir, atitinkamai, tai būtų (ii) nesuderinama su Programa ir kitais teisės aktais, kuriais vadovaujantis Aprašas buvo priimtas. Fondo Paraiška atitinka Programos tikslus ir uždavinius, Aprašo bei kitų Programos įgyvendinimo priemones įtvirtinančių teisės aktų reikalavimus. Netgi nesulaukęs paraiškų vertinimo pabaigos Fondas įgijo ir pateikė CPVA dokumentą, patvirtinantį, kad Fondo ketinimas pakeisti patalpų paskirtį į kultūros iki Projekto įgyvendinimo pabaigos, kaip to reikalaujama Apraše, yra realus ir įgyvendinamas - 2018 m. rekonstrukcijos leidimą, kuris patvirtina, kad atlikus statybos darbus bus įrengtos kultūros paskirties patalpos.

Netgi gavus Europos Sąjungos paramą Fondo kuriamo meno pažinimo centro veikla bus nuostolinga, nuostolius didžiąją dalimi ketino dengti Fondo dalininkai. CPVA sprendimu atmetus Paraišką, Fondo padėtis tapo labai sudėtinga.

Projektas, dėl kurio Fondas teikė Paraišką, yra ne tik tinkamas, bet ir dėl savo pobūdžio ir apimties turėtų išskirtinę reikšmę ES fondų lėšomis finansuojamos Priemonės „Modernizuoti viešąją ir privačią kultūros infrastruktūrą“ visapusiškam ir realiam praktiniam įgyvendinimui Lietuvoje.

Anot atsakovo, sistemiškai įvertinus teisinį reguliavimą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintą Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį ir tvarkos aprašą, darytina išvada, kad daikto savininkas gali daryti su daiktu viską, kas nėra draudžiama įstatymo ir jei tai nepažeidžia kitų asmenų interesų, pavyzdžiui, savo gyvenamajame name įrengti galeriją, tačiau tai nereiškia, kad vien dėl šių veiksmų Paraiška turėtų būti traktuojama, kaip iš anksto atitinkanti Aprašo reikalavimus. Nekeičiant gyvenamosios paskirties pastate įrengtos dailės galerijos patalpų paskirties į kultūros, bendruoju atveju, muziejinė veikla galėjo vykti gyvenamosios paskirties patalpose, t. y. nepakeitus galerijos patalpų paskirties į kultūros paskirtį, tačiau, Apraše yra nustatyti griežtesni reikalavimai, susiję su finansavimo skyrimu ir, šiuo atveju, patalpų paskirtimi.

Apraše nustatyti reikalavimai įpareigoja pareiškėjus, prašančius finansavimo iš ES struktūrinių fondų lėšų pastatų/ patalpų statybos ir (ar) tvarkybos darbų išlaidoms apmokėti, pakeisti minėtų pastatų / patalpų paskirtį į kultūros paskirtį ir turėti iki kvietimo teikti paraiškas skelbime nustatyto termino paskutinės dienos (2018-08-09) išduotą statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu patalpų paskirtis bus pakeista į kultūros paskirtį iki projekto įgyvendinimo pabaigos. Šis reikalavimas yra išskirtinai susijęs Aprašo, pagal kurį skiriamas finansavimas iš Europos Struktūrinių fondų lėšų, reikalavimais.

CPVA sprendimu Paraiška buvo atmesta, kaip neatitinkanti Aprašo 29.3.3 papunkčio, 57.8 papunkčio ir 1 priedo 5.6 papunkčio reikalavimų.

CPVA nesutinka su pareiškėju kad Aprašo 29.3.7 papunktis yra speciali teisės norma, kuri taikoma tik specifiniais atvejais, o būtent, kai kalbama apie kultūros paveldo objektus, ir joje nėra pasisakoma apie leidimą dėl pastato/ patalpų paskirties pakeitimo. Atsakovo nuomone, pareiškėja netinkamai bei fragmentiškai aiškina Aprašą. Sistemiškai įvertinus Aprašo 10, 15, 44 punktus, 4.3 papunktį, atsakovas daro išvadą, kad priemonės tikslas - kultūros infrastruktūros modernizavimas, kurią sudaro kultūros paskirties pastatai/ patalpos, neatsižvelgiant į tai, ar kultūros paskirties pastatas / patalpos yra kultūros paveldo objektas / objekte, o teikiamos paraiškos parengtumui taikomi Aprašo 29.3 papunktyje nustatyti reikalavimai, t. y. pareiškėjas turi būti pasiruošęs (turi turėti visus Apraše nurodytus dokumentus) iki paraiškos pateikimo ir galimybės gauti būtinus leidimus paraiškos vertinimo metu ar įgyvendinant projektą Apraše nėra nustatyta.

Pažymi, kad kultūros paskirties pastatas nėra tapatu kultūros paveldo objektui. Kultūros paveldo objekto sąvoka yra pateikta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, o kultūros paveldo statinio sąvoka yra pateikta to paties įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje, nurodant, kad kultūros paveldo statinys - vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai. Jeigu kultūros paveldo statinys yra pastatas, jo paskirtis nustatoma ar keičiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nustatytais reikalavimais, o leidimas keisti pastato ar patalpų paskirtį išduodamas vadovaujantis Aprašo 29.3.3 papunktyje nurodytu teisės aktu.

Sistemiškai įvertinus Aprašo 29.3.7 papunkčio ir kitas Aprašo nuostatas, susijusias su projektų parengimu bei statybos leidimų gavimu (neatsižvelgiant į tai, ar pastatas yra kultūros paveldo objektas, ar nėra), daro išvada, kad pareiškėjas turėjo dvi alternatyvias galimybes teikdami paraiškas, t. y.: pateikti kultūros paskirties pastato projektą ir leidimą (-us) statybos darbams atlikti; pateikti pastato paskirties keitimo į kultūros projektą ir leidimą pastato paskirties keitimui. Trečios alternatyvos, kurią skunde nurodo pareiškėjas, Aprašas nenumato. Toks aiškinimas koreliuoja su Aprašo 44 punktu, kuriame detalizuojamos tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos. Pažymėtina, kad šiame punkte išskiriamos dvi grupės darbų, kurių išlaidos yra tinkamos finansuoti. Aprašo 44 punkte yra apibrėžiamos pagal Aprašą tinkamų arba netinkamu finansuoti išlaidu kategorijos. Tai, jog šioje normoje nurodyta „Tinkamomis finansuoti laikomos tik <...> 2) statybos ir (ar) tvarkybos darbų, atliekamų pastate/patalpose, kurių paskirtis bus pakeista į kultūros paskirties iki projekto įgyvendinimo pabaigos, išlaidos;“ absoliučiai nepaneigia aukščiau minimų Aprašo 29.3.3 ir 29.3.7 papunkčiuose nustatytų reikalavimų, taikomų projektų parengtumui.

Aprašas nenumato galimybės su paraiška arba paraiškos vertinimo metu teikti dokumentų, kuriais pareiškėjai įsipareigotų ateityje tenkinti reikalavimus, kurie yra taikomi projekto parengtumui, t. y. reikalavimai turi būti įgyvendinti iki paraiškos pateikimo CPVA. Toks reglamentavimas pažeistų kitų pareiškėjų, kurie pateikė paraiškas, atitinkančias parengtumo reikalavimus, interesus ir lygiateisiškumo principą. Svarbu pažymėti, kad Aprašo 7 punkte nurodoma, jog projektų atranka pagal Priemonę atliekama projektų konkurso būdu, todėl CPVA, vertindama pateiktas paraiškas, privalo vadovautis objektyvumo ir lygiateisiškumo principais, t. y. visos pateiktos paraiškos turi būti vertinamos išimtinai pagal Aprašo reikalavimus, tokiu būdu užtikrinant pareiškėjų teisėtą interesą dėl lygiaverčio ir objektyvaus paraiškų vertinimo, nei vienam iš jų nesuteikiant tokios teisės, kurios Aprašas nenumato (pvz., pateikti tinkamą statybos leidimą po paraiškų pateikimo). Pareiškėjo pateikta Paraiška neatitiko Aprašo 29.3.3 papunktyje nustatytų reikalavimų, todėl jos neatmetusi CPVA pažeistų įstatymo viršenybės principą, nes pareiškėjui, savo nuožiūra, netaikytų Aprašo 29.3.3 papunktyje nurodytų privalomų reikalavimų, kurie buvo taikomi visiems pareiškėjams, pateikusiems paraiškas. Aprašo 66 punkte nurodoma, kad paraiška atmetama, kai pareiškėjas nepateikia Aprašo 57.8 papunktyje nurodyto statybos leidimo, išduoto atsakingų institucijų iki kvietimo teikti paraiškas skelbime nustatyto termino paskutinės dienos. Kaip matyti iš Aprašo nuostatos, teisės akto leidėjas nustatė pasekmes, kurios atsiranda nepateikus konkretaus dokumento, gauto iki 2018-08-09.

Iki Paraiškos pateikimo pareiškėjo atstovai elektroniniais laiškais konsultavosi su CPVA dėl Aprašo 29.3.3 ir 29.3.7 papunkčiuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog su Paraiška privaloma pateikti tiek techninį projektą, kurio pagrindu keičiama pastato (patalpų) paskirtis į kultūros paskirtį, tiek šiam projektui - atitinkamą leidimą, t. y. leidimą, kurio pagrindu keičiama pastato (patalpų) paskirtis į kultūros. Teikiant Paraišką 2018-08-09 pareiškėjas per Duomenų mainų svetainę įkėlė priedų rinkinį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame kartu su 2014-09-30 statybos leidimu buvo pateiktas dokumentas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio nebuvo įmanoma atidaryti, t. y. iš susirašinėjimo su būsimu pareiškėju, atliktų pareiškėjo veiksmų ir pateiktų dokumentų, CPVA mano, kad pareiškėjas žinojo, jog su Paraiška tokį dokumentą buvo būtina pateikti.

CPVA sutinka su tuo, kad projekte, kuriam 2014-09-30 buvo išduotas statybos leidimas, buvo planuojama įrengti dailės galerijos patalpas, tačiau pažymi, kad šių patalpų paskirtis nebuvo keičiama į kultūros paskirtį ir 2014-09-30 statybos leidime nėra informacijos apie tai, kad dailės galerijos patalpų paskirtis būtų keičiama į kultūros paskirtį, ką patvirtinta ir pats pareiškėjas. Jeigu būtų buvusi keičiama dailės galerijos patalpų paskirtis iš gyvenamosios į kultūros paskirtį, 2014-09-30 statybos leidime tokia informacija būtų pateikta.

2018-09-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išdavus statybos leidimą, kuriuo keičiama dailės galerijos patalpų paskirtis, 2014-09-30 išduotas statybos leidimas (2018-09-12 statybos leidimo informacija), buvo panaikintas, o ne patikslintas, kaip teigia pareiškėjas. Taigi, 2014-09-30 statybos leidimas ne tik nesuteikė teisės keisti dailės galerijos patalpų paskirties, bet ir buvo panaikintas Paraiškos vertinimo metu. Pareiškėjas Paraiškos vertinimo metu turėjo tik 2018-09-12 galiojantį leidimą, išduotą po kvietimo teikti paraiškas skelbime nustatyto termino paskutinės dienos.

Atsakovas pažymi, kad atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014—2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių (toliau - Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklės) 2.33 papunktyje nurodoma, kad iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų finansavimo sąlygų aprašas - dokumentas, kuriame nustatomos projektų finansavimo sąlygos ir pateikiami metodiniai nurodymai projektų vertintojams, ir kuriuo vadovaujantis atliekamas tų projektų vertinimas pagal kiekvieną veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonę ar jungtinę priemonę. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklių 6.2.7 papunktyje nurodoma, kad ministerija rengia, derina su įgyvendinančiosiomis institucijomis (teisės aktų nustatyta tvarka - ir su kitomis suinteresuotomis institucijomis ir (ar) vadovaujančiąja institucija) ir tvirtina projektų finansavimo sąlygų aprašus ir jų pakeitimus, teikia paaiškinimus dėl projektų finansavimo sąlygų aprašų. Sistemiškai įvertinus teisinį reguliavimą daroma išvada, kad už aprašų parengimą ir paaiškinimą yra atsakinga ministerija. Šio ginčo atveju ministerija Apraše konkrečiai ir aiškiai nurodė, kad kultūros infrastruktūros objektas - kultūros paskirties pastatas (Aprašo 4.3 papunktis), t. y. ji Apraše individualizavo ir detalizavo kultūros infrastruktūros objekto sąvoką, kuri taikoma konkrečiai tik pagal šį Aprašą teikiamoms paraiškoms. Šią savo poziciją Ministerija iš esmės patvirtino ir nagrinėdama CPVA sprendimą bei pripažindama jį pagrįstu.

Ministerija taip pat nesutinka su skunde nurodytu pareiškėjos teiginiu, esą CPVA reikalavo specialaus turinio statybos leidimo. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 2 priede, kuriame pateikiama leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) ar remontuoti pastatą (-us) forma, yra pateikiami įrašai „Paskirtis“ ir „Būsima paskirtis“, ties kuriais turi būti nurodoma atitinkama informacija. Dėl šios priežasties minėtas pareiškėjos teiginys dėl CPVA reikalaujamo „specialaus turinio“ statybą leidžiančio dokumento yra nepagrįstas ir neatitinka teisinio reglamentavimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėja vadovaujasi Aprašo IV skyriuje „Tinkamų finansuoti projekto išlaidų ir finansavimo reikalavimai“ nustatytais projektų išlaidų tinkamumui keliamais reikalavimais, bet ne Aprašo III skyriuje „Projektams taikomi reikalavimai“ nustatytais projektų parengtumo reikalavimais, dėl kurių neatitikimo buvo atmesta Paraiška. Pareiškėjos siekis sumenkinti, paneigti ar aiškinti projektų parengtumo reikalavimų turinį vadovaujantis projektų išlaidų tinkamumui keliamais reikalavimais, nėra tinkamas Aprašo nuostatų aiškinimas, nes minėti reikalavimai turi skirtingus tikslus, t. y. vieni skirti įvertinti projektų parengtumą ir turi būti įgyvendinti iki paraiškų pateikimo, o kiti – išlaidų tinkamumą ir turi būti užtikrinami viso projekto įgyvendinimo metu. Atsižvelgiant į tai, Aprašo 44 punkte pateiktos lentelės 3 eilutės 2 punkte atitinkamai pabrėžiama, kad projekto įgyvendinimo pabaigoje tinkamomis išlaidomis bus pripažįstamos tik tokios išlaidos, kurios patirtos atliekant statybos ir (ar) tvarkybos darbus pastatuose/patalpose, kurių paskirtis bus pakeista į kultūros paskirties iki projekto įgyvendinimo pabaigos. Kitaip tariant, jeigu projekto įgyvendinimo pabaigoje dėl tam tikrų priežasčių nebus pakeista pastato/patalpų paskirtis į kultūros paskirtį, tokios statybos ir (ar) tvarkybos darbų išlaidos negalės būti pripažįstamomis trinkamomis finansuoti ir nebus apmokamos iš ES struktūrinių fondų lėšų.

Ministerija nesutinka su pareiškėjos teiginiu, esą reikalavimas, kuriuo remiantis buvo atmesta Paraiška – kad pateikiant Paraišką privalu turėti specialaus turinio, t. y. kultūros paskirtį, numatantį statybos leidimą – yra nesuderinamas tiek su Programos nuostatomis, tiek su nacionaliniais Programos įgyvendinimo priemones įtvirtinančiais teisės aktais. Konkrečius parengtumo reikalavimus nustato Aprašas. Aprašas yra ES finansavimą reglamentuojantis teisės aktas, kurio vietos teisės sistemoje nepakeičia nei Programos nuostatos, nei kiti nacionaliniai Programos įgyvendinimo priemones įtvirtinantys teisės aktai, t. y. Aprašo nuostatų taikymas yra būtina sąlyga Projekto parengtumui patikrinti.

Pažymi, kad CPVA priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą bei pagrįstai atmetė Paraišką, kaip neatitinkančią Aprašo 29.3.3 papunktyje nustatyto reikalavimo, t. y. kartu su Paraiška pateikti statybą leidžiantį dokumentą, kurį pareiškėja pateikė CPVA el. paštu tik 2018-09-13, t. y. praėjus mėnesiui po kvietimo teikti paraiškas skelbime nustatyto termino paskutinės dienos (2018-08-09). Kultūros ministerijos manymu, CPVA pagrįstai Sprendime nurodė, kad statybą leidžiantis dokumentas turi būti išduotas kartu su Paraiška pateiktam techniniam projektui, kuriame numatoma keisti atnaujinamo statinio paskirtį iš gyvenamosios – į kultūros. Priešingu atveju, bet kokį statybos leidimą CPVA turėtų vertinti kaip tinkamą, kas nėra suderinama su Aprašo 29 punkte nustatytais projektų parengtumo reikalavimų tikslu – įsitikinti, kad Paraiškoje nurodyto projekto įgyvendinimui yra gauti visi pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privalomi dokumentai Apraše nustatytais terminais (šiuo atveju techniniai projektai ir juose suprojektuotų statybos darbų įgyvendinimui reikalingi statybos leidimai), kitaip tariant, įsitikinti Paraiškoje nurodyto projekto parengtumu.

Ministerija taip pat sutinka su CPVA Sprendime išdėstytais kitais argumentais (dėl 2014 m. TP turinio vertinimo, sisteminio Aprašo nuostatų vertinimo, pareiškėjos tendencingo Aprašo nuostatų aiškinimo ir pan.).

Skunde pareiškėjas nurodo, jog Aprašo 29.3.3 papunktis negali būti aiškinamas kaip įtvirtinantis reikalavimą pateikiant paraišką turėti kultūros paskirties statybos leidimą, kadangi Aprašo 44 papunkčio lentelėje, kurioje įtvirtintos tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų kategorijos yra numatyta, jog pastato/ patalpų, kuriuose atliekami statybos ir (ar) tvarkybos darbai, paskirtis turi būti pakeista iki projekto įgyvendinimo pabaigos.

Aprašo 44 papunkčio lentelė nustato pagal šį Aprašą tinkamų arba netinkamų finansuoti išlaidų kategorijas. Išlaidų kategorijoje Nr. 3 “Statyba, rekonstravimas, remontas ir kiti darbai” yra numatyta, kad tinkamomis finansuoti laikomos tik (2) statybos ir (ar) tvarkybos darbų, atliekamų pastate, patalpose, kurių paskirtis bus pakeista į kultūros paskirties iki projekto įgyvendinimo pabaigos išlaidos.

Pažymėtina, jog tiek atsakovas teismo posėdžio metu pabrėžė, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė savo procesiniuose dokumentuose, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, jog Aprašo 44 papunkčio lentelė reglamentuoja ne paraiškų parengtumo, o išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus. Tačiau minėta Aprašo 44 papunkčio nuostata aiškiai reglamentuoja, jog šis tinkamumo finansuoti reikalavimas - pastato / patalpų paskirties pakeitimas į kultūros paskirtį iki projekto įgyvendinimo pabaigos - patvirtina Aprašo nuostatas, įtvirtinančias paraiškų parengtumo kriterijus, kad pastatai/ patalpos kultūros paskirtį įgytų iki projekto įgyvendinimo pabaigos.