Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Geosprendimai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2764-585/2010 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Geosprendimai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „PGNT“ dėl sutartinės prievolės vykdymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Tarp šalių kilo ginčas dėl sutartyje nustatytos atliktinų darbų apimties. Ieškovas teigė, kad nors pagal priedą prie Sutarties darbai turėjo būti atlikti matuojant apie 2500 m ilgio ir apie 50 m pločio (apie 12.5 ha) trasą ir identifikuojamą pagal kadastrinių matavimų duomenis 6.12 ha žemės sklypą (viso - 18.62 ha), už vieną hektarą atsakovui mokant po 800 Lt plius PVM, realiai darbų buvo atlikta matuojant 31.29 ha plotą, todėl atsakovas privalo sumokėti už visą atliktą darbą. Ieškovas įrodinėjo, kad padidėjusį darbų kiekį atsakovas užsakė žodžiu ir tą patvirtina jo veiksmai po darbų atlikimo - visiškas, nereiškiant pretenzijų, darbų priėmimas pasirašant darbų priėmimo perdavimo aktą, PVM sąskaitos faktūros visai faktiškai atliktų darbų sumai priėmimas ir, priėmus sąskaitą faktūrą, atliktas apmokėjimas virš sutartyje nurodytos sumos, nors ir neįvykdant visos sutartinės prievolės. Be to, atsakovui mokant už ieškovo atliktus darbus, kasos pajamų orderyje nurodyta, kad pagal sąskaitą faktūrą GEO 0000332 atliktas tik dalinis apmokėjimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Šios sutarties vykdymo metu šalys pakeitė sutarties sąlygas - matavimų apimtį (31,29 ha). Sutarties sąlygų formai taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir pačiai sutarčiai. Teisės aktai nenumato privalomos rašytinės formos rangos sutarties sudarymui, todėl, jos pakeitimai, vadovaujantis CK 1.72 straipsnio 1 dalimi, gali būti sudaromi žodžiu. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-999/2003).

2. Siekiant nustatyti, ar atsakovas išreiškė valią dėl didesnės darbų apimties užsakymo, būtina įvertinti atsakovo elgesį vykdant sutartį. Vienas iš sutarties vykdymo elementų yra apmokėjimas. Iš viso atsakovas ieškovui už darbus pagal sutartį yra sumokėjęs 22 649,34 Lt, nors pagal sutartį buvo numatyta mokėti tik 17 726,24 Lt (paskaičiavimas: 18,62 ha x 800 Lt + PVM).

Aplinkybė, kad atsakovas sumokėjo daugiau, vertintina kaip atsakovo pripažinimas, kad buvo užsakyta papildomų darbu.

3. Nors teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad buvo suderinta šalių valia dėl papildomų darbų, byloje pateiktų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia teigti esant labiau tikėtina, kad atsakovas užsakė didesnės apimties darbus nei kad jų neužsakė.

Pirma, atsakovas, savo prieštaravime nurodęs 29 788,08 Lt sumą, kaip sutartą su ieškovu, pripažino aplinkybę, kad suderino savo valią su ieškovu dėl tokios darbų kainos (didesnės negu nurodyta rašytinėse sutarties sąlygose). Atsakovas tuo pripažino, kad užsakė daugiau darbų (t. y. 31,29 ha).

Antra, atsakovas prieštaravime taip pat pripažino, kad darbai (už 29 788.08 Lt suma) atlikti ir perduoti 2009 m. kovo 31 d. atliktų darbų perdavimo priėmimo aktu. Šiuo aktu atsakovas sutarties įvykdymą priėmė, jokių pretenzijų nekėlė, dėl terminų ir dėl kiekio nusiskundimų neturėjo.

Trečia, atsakovas apmokėjo ne pagal sutartį priklausantį avansą, o didesnį. 2009 m. vasario 27 atsakovas sumokėjo 5000 Lt, o 2009 m. kovo 12 d. dar 3500 Lt. Sumos sumokėtos iki darbų perdavimo, t. y. iki 2009 m. kovo 31 d., kas rodo, kad sumos buvo mokamos kaip avansas. Avanso apmokėjimas per du kartus rodo, kad iš pradžių buvo sutarta dėl mažesnio darbų kiekio, o vėliau, sutarus dėl didesnio kiekio, buvo pervesta dėl pagal sutartį priklausančio padidėjusio avanso trūkstama suma. Sutarties 4.1.1 punkte nurodyta dalinio apmokėjimo suma (3780 Lt + PVM) sudaro apytikriai 25 proc. sutarties sudarymo metu sulygtos kainos už darbus. Faktiškai sumokėta avanso suma taip pat sudaro 25 procentus po papildomo darbų užsakymo priklausančios mokėti kainos. Tai daro tikėtina prielaidą, kad sutarties vykdymo metu atsakovas užsakė daugiau darbų, nei nurodyta sutartyje.

Ketvirta, teismas aplinkybę, kad atsakovas yra sumokėjęs daugiau nei rašytinėse sutarties sąlygose nurodyta suma, aiškino tuo, kad atsakovas atsiskaitė už darbus pagal kitas sutartis, tačiau atsakovas nebuvo skolingas ieškovui pagal kitas sutartis, todėl nebuvo pagrindo pagal kitas sutartis atsiskaityti.

Paskutinis mokėjimas 14149,34 Lt sumai įformintas kasos pajamų orderiu. Šiame dokumente nurodyta, kad tai yra dalinis sąskaitos faktūros Geo 000332 apmokėjimas. Sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad sąskaita išrašyta už geodezinius matavimus pagal sutarti Nr. GDS-131.

Antra, atsakovas, bandydamas teismui paaiškinti, kodėl sumokėjo daugiau, nurodė, kad mokėjo už darbus pagal kitas sutartis, tačiau jokių įrodymu, pagrindžiančiu savo paaiškinimą atsakovas nepateikė, o byloje esantys įrodymai tik įrodo, kad visi mokėjimai buvo atlikti tik pagal sutarti Nr. GDS-131.

Trečia, atsakovas buvo akivaizdžiai nesąžiningas savo atsikirtimuose teigdamas, kad nėra gavęs ir matęs sąskaitos-faktūros Geo 000332. Iš byloje esančių teismo išreikalautų sąskaitų faktūrų registro ir PVM deklaracijos matyti, kad atsakovas šią ieškovo išrašytą sąskaitą faktūrą yra gavęs, priėmęs ir įtraukęs į buhalterinę apskaitą, taip pat šios sąskaitos pagrindu yra atlikęs PVM atskaitą. Toks atsakovo elgesys neteisingas ir mokestine prasme, kadangi PVM sąskaita faktūra įtraukta į PVM atskaitą ir atsakovas dėl to mokėjo mažesnį PVM mokestį, nors sąskaitos ir nėra viiškai apmokėjęs.

5. Teismas netinkamai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, byloje pateiktus įrodymus vertino neatsižvelgdamasį loginius įrodymų ryšius ir sąsajas.

Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktu tik buvo perduoti darbai, o pats darbų priėmimo - perdavimo faktas neįrodo susitarimo dėl sutarties sąlygų keitimo.

4. Kritiškai vertintinas apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovo sumokėtas didesnis avansas nei nurodyta sutartyje daro tikėtiną prielaidą, kad sutarties vykdymo metu atsakovas užsakė daugiau darbų nei nurodyta sutartyje.

Pažymėtina, kad sutartis neribojo avansu sumokėti didesnę pinigų sumą nei buvo sulygta.

5. Kasos pajamų orderyje įrašas „dalinis apmokėjimas” byloja, jog tai yra dalinis atsiskaitymas, kadangi kaip yra žinoma, buvo tarpiniai - avansiniai mokėjimai.

6. PVM sąskaitos faktūros Nr. GEO-000332 įtraukimo į apskaitą faktas neįrodo atsakovo sutikimo su PVM sąskaitoje faktūroje įvardytomis sumomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Byloje kilo ginčas ar atsakovas privalo apmokėti už ieškovo atliktus darbus, kurie nenurodyti tarp šalių 2008 m. rugsėjo 22 d. sutarytos sutarties Nr. GDS-131 (toliau – Sutartis) priede Nr. 1, kuriame šalys apibrėžė topografinės-inžinerinės nuotraukos (duomenys neskelbtini). Parengimo techninę užduotį. Byloje kilo ginčas, ar dėl didesnės nei numatyta minėtoje Sutartyje apimties darbų atlikimo buvo susitarta ir atitinkamai, ar atsakovui kyla pareiga apmokėti už darbus, nenurodytus Sutarties priede. Byloje nėra tiesioginių rašytinių įrodymų, kad 2008 m. rugsėjo 22 d. Sutartis būtų pakeista/papildyta.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutarties 3.2 punktą, numatantį, kad užsakovas sutinka už faktiškai atliktus darbus sumokėti pagal priėmimo perdavimo aktą, galima aiškinti tiek kaip sąlygą, numatančią, kad atlikus mažiau darbų, negu sulygta, bus sumokėta tik už realiai atliktus darbus, tiek kaip sąlygą, numatančią, kad pagal priėmimo perdavimo aktą gali būti perduota daugiau darbų, negu numatyta sutarties priede ir tuomet turi būti mokama už faktiškai atliktų darbų kiekį. Todėl bylos išsprendimui svarbu įvertinti visas bylos aplinkybes, kad ir netiesiogiai rodančias, ar buvo šalių susitarimas dėl papildomų nei nurodyta Sutarties priede Nr. 1 darbų atlikimo.

Kaip vienas iš vertintinų aspektų paminėtinas šalių elgesio po Sutarties įvykdymo vertinimas. Ieškovas pagal bylos duomenis nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šalys buvo sutarę dėl didesnės nei nurodyta Sutarties priede Nr. 1 apimties darbų atlikimo, kad šie darbai atlikti ir už juos atsakovas privalo apmokėti. Tuo tarpu, atsakovo pozicija šiais klausimais nenuosekli.

2009 m. gruodžio 16 d. prieštaravimuose atsakovas atsisakymą pilnai apmokėti ieškovo pateiktą sąskaitą motyvavo tuo argumentu, kad pats ieškovas netinkamai, t.y. vėluodamas 73 dienas atliko darbus, dėl ko ieškovui kilo pareiga atlyginti atsakovo nuostolius ir sumokėti netesybas. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nereiškė ieškovui reiaklavimo atlyginti nuostolių dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo bei sumokėti Sutartyje numatytus delspinigius, dėl to ieškovui buvo sumokėta mažesnė suma. Jokių argumentų dėl galimai ieškovo atliktų darbų, dėl kurių nebuvo susitarta, atsakovas neišdėstė ir aplinkybėmis, kad ieškovas būtų atlikęs darbus didesne apimtimi nei susitarta, prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, atsakovas nesirėmė. Be to, prieštaravimuose ieškovui delspinigius dėl nesavalaikio darbų atlikimo pats atsakovas skaičiavo nuo atliekamų darbų vertės 29 788, 08 Lt, t.y. nuo lygiai tokios sumos, kokia nurodyta atsakovui ieškovo pateiktoje ir atsakovo tik iš dalies apmokėtoje sąskaitoje.

Vėliau teismui buvo pateiktas topografinės-inžinerinės nuotraukos (duomenys neskelbtini) parengimo techninės užduoties detalizavimas, kuriame nurodyta, kad matuojamas plotas turėjo būti lygus 18,62 ha. Matyti, kad paskaičiavimai atitinka Sutarties priede Nr. 1 šalių sutartą plotą. 2010 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje atstovo advokatas nurodė, kad šį paskaičiavimą padarė pagl topografinę nuotrauką.

Teismo posėdyje (2010 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio protokolas) atsakovo advokatas su ieškiniu nesutiko jau dviem esminiais argumentais: kad ieškovas atliko daugiau darbų nei buvo sutarta (šio argumento atsakovas anksčiau nedėstė) ir anksčiau paties ieškovo teismui nurodytu argumentu, kad pagal sąskaitą mokėtina suma sumažinta todėl, kad ieškovui vėluojant darbus atsakovas įgyja teisę iš mokėtinos sumos atskaičiuoti netesybas.

Į bylą taip pat pateikti įrodymai, kad atsakovas ieškovo išrašytą sąskaitą įtraukė į buhalterinę apskaitą ir ją iš dalies apmokėjo. Teismas pažymi, kad, atsakovui nuosekliai laikantis pozicijos, jog buvo susitarta tik dėl darbų 18,62 ha plote, už šiuos darbus mokėtina suma būtų (800x18,62+19 proc. PVM= 17 726,24 Lt), tačiau atsakovas sumokėjo daugiau, t.y. 22 649 Lt. Tai taip pat leidžia abejoti atsakovo argumentais, kad sąskaitos jis pilnai neapmokėjo būtent dėl tos priežasties, jog ji išrašyta už didesnę darbų sumą nei buvo šalių sutarta.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas 2009 m. kovo 31 d. pilnai priėmė ieškovo atliktus darbus ir dėl jų kiekio nereiškė pretenzijų. Net jeigu laikyti, kad priimant darbus dėl jų specifikos nebuvo įmanoma lengvai matyti, ar jie atlikti tokiame plote, dėl kokio susitarta, atsakovas turėjo pastebėti, tiek tai, kad ieškovo atsakovui pateiktoje 2009 m. kovo 31 d. sąskaitoje aiškiai nurodyta didesnė nei už 18,62 ha. suma, tiek tai, kad sąskaitoje aiškiai nurodyta, jog ji pateikta už darbus 31 ha. plote. Dėl šių į sąskaitą įrašytų duomenų atsakovas ieškovui taip pat nereiškė pretenzijų iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės, panaikinus preliminarų sprendimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytai ir aptartai bylos faktinių aplinkybių visumai, labiau tikėtina, kad šalys buvo susitarusios dėl didesnės darbų apimties nei nurodyta Sutarties priede Nr. 1. Atsakovas argumentu, kad dėl papildomų darbų nebuvo susitarta ir sąskaita apmokėtina tik ta apimtimi, dėl kiek darbų šalys buvo sutarusios, iš pradžių nesirėmė ir pradėjo remtis tik vėlėsnėje bylos nagrinėjimo stadijoje (teismui panaikinus preliminarų sprendimą). Be to, šį atsakovo argumentą paneigia ir aplinkybė, kad sumokėta suma nesutampa su suma, mokėtina už pagal Sutartį sutartus darbus.

Atsakovas nuo pat pradžių teigė, kad sąskaitą apmokėjo iš dalies dėl tos priežasties, jog iš mokėtinos sumos atskaitė baudą, ieškovo mokėtiną dėl pavėluoto darbų atlikimo (Sutarties 3.1.1 p.), taip pat dėl pavėluoto darbų atlikimo turėtus nuostolius. Nuostolių, galimai turėtų dėl ieškovo pavėluotų darbų atlikimo, atsakovas neįrodinėjo (CPK 178 str.), jie laikyti neįrodytais. Nesant byloje įrodymų, kad darbų atlikimo terminas buvo pratęstas sutarus dėl didesnės darbų apimties (ieškovas tai grindžia tik logiškumo kriterijumi, o atsakovas neigia), teisėjų kolegija laiko labiau tikėtina, jog šalys nebuvo pratęsę darbų atlikimo termino, numatyto Sutarties 3.1.1. punte, todėl atsakovas iš pagal 2009 m. kovo 31 d. sąskaitą mokėtinos sumos turėjo teisę atskaityti baudą, kuri pagal Sutartį galėjo maksimaliai siekti 40 proc. (11 915 Lt ) vykdomų darbų vertės.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 22 649,34 Lt. Taigi, pagal sąskaitą liko neapmokėta 7138,74 Lt. Šią sumą atsakovas turėjo teisę nesumokėti įskaitydamas ieškovo pagal Sutartį mokėtiną baudą už pavėluotai atliktus darbus.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su sąskaitos apskaitymų buhalterinėje apskaitoje, didesnio nei Sutartyje numatyta avanso sumokėjimo ir kt. teisėjų kolegija nebepasisako kaip dėl teisiškai nebereikšmingų bylos išnagrinėjimui.

Nors teisėjų kolegija, įvertinus bylos aplinkybes, labiau tikėtina laiko, kad šalys buvo susitarusios dėl didesnės apimties nei numatyta Sutartyje darbų atlikimo ir šia apimtimi nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 2,7 Lt, taigi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos ir iš proceso dalyvių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.