- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-17
- Bylos Nr.
- 2SA-71-258/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03522-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Promano LIT“
- Pareiškėjas
- S. R.
- Kreditorius
- Nordea Bank Finland Plc
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Promano LIT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui I. G., išieškotojui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiams per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, antstoliui D. T., UAB „Promano LIT“ dėl antstolio I. G. veiksmų ir antstolio I. G. prašymą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio I. G. veiksmų, prašydamas pripažinti antstolio I. G. veiksmus dėl netinkamo turto - namo, esančio (duomenys neskelbtini) 141,74 kv.m. bendro ploto ir žemės sklypo, esančio po namu, 0,0600 ha ploto, parduoto iš varžytynių, įkainojimo, neteisėtais; netvirtinti 2010 m. lapkričio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių akto; pripažinti 2010 m. lapkričio 15 d. varžytynes (vykdymo veiksmą) neįvykusiomis, nes buvo pažeisti S. R., kaip skolininko, interesai neteisingai nustatant parduodamo turto rinkos vertę.
Nurodė, kad 2010 m. lapkričio 15 d. antstolių V. M., I. G., D. T. kontoroje įvyko S. R. turto - 141,74 kv.m. bendro ploto namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,0600 ha ploto žemės sklypo, esančio po namu, pardavimas iš varžytinių. Turto pardavimo varžytynes vedė antstolį I. G. pavaduojantis antstolis D. T. Dalyvauti varžytynėse užsiregistravo UAB „Promano LIT“ ir Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrius, pastarasis yra skolininko S. R. kreditorius, kurio iniciatyva ir buvo pradėti vykdymo veiksmai S. R. atžvilgiu. Turtas buvo parduotas už 222 480 Lt įmonei UAB „Promano LIT“. Įmonė UAB „Ober-haus“ surašė turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nustatė, jog S. R. turto – namo vertė yra 270 000 Lt. Turtą varžytinėse buvo pasiūlyta parduoti už 216 000 Lt. O 2010 m. lapkričio 15 d. turtas buvo parduotas įmonei UAB „Promano LIT“ už 222 480 Lt. 2010 m. rugsėjo 2 d. S. R. gavo 2010-08-30 antstolio I. G. patvarkymą, kuriuo S. R. buvo informuotas apie jo turto įvertinimo dydį. S. R. pareiškė motyvuotus žodinius prieštaravimus antstoliui ir parodė pareiškėjo turimą 2008 m. rugpjūčio 20 d. tos pačios įmonės UAB „Ober-haus“ to paties turto įvertinimą, kuriame tas pats turtas prieš dvejus metus buvo įvertintas 690 000 Lt. Antstolis nesutiko su S. R. prieštaravimais, nepriėmė jo pateiktos 2008 m. rugpjūčio 20 d. turto vertės nustatymo pažymos ir jam pareiškė, kad turtas per dvejus metus nuvertėjo, kad jo dabartinė kaina yra tokia, kokia nurodyta paskutinėje turto vertės nustatymo pažymoje. Namas niekaip negalėjo nuvertėti daugiau nei du kartus per vos dvejus metus. Turto vertės nustatymo pažymoje yra sakoma, jog turtas buvo įvertintas neapžiūrėjus namo vidaus patalpų. Antstolis turėjo atlikti pakartotinę ekspertizę, nes tokią teise antstoliui suteikia įstatymas (LR CPK 682 str. 2 d.) Antstolis tuo pačiu patarė skolininkui susirasti savo pirkėją. Tokiu būdu antstolis I. G. suklaidino pareiškėją ir todėl S. R. nepareiškė raštiškų prieštaravimų dėl jo turto, parduodamo iš varžytinių, vertės dydžio. Ginčijamose varžytynėse užsiregistravo dalyvauti UAB „Promano LIT“ ir Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrius. Vienas iš jų, t.y. Nordea bankas, yra skolininko S. R. kreditorius, kurio iniciatyva ir buvo pradėti vykdymo veiksmai S. R. atžvilgiu. LR CPK 709 str. tarp asmenų, nurodytų kaip neturinčių teisės dalyvauti varžytynėse, išieškotojas nėra nurodytas. Tačiau įstatymų leidėjas nematė pagrindo įtvirtinti draudimą jam dalyvauti, nes paprastai išieškotojas nedalyvauja varžytynėse kaip pirkėjas. Taigi šiuo atveju išieškotojas užsiregistravo dalyvauti varžytynėse kaip pirkėjas vien tam, kad varžytynės būtų laikomos įvykusiomis, nes priešingu atveju varžytynėse būtų dalyvavęs tik vienas pirkėjas - UAB „Promano LIT“ ir varžytynės antstolio patvarkymu būtų buvusios paskelbtos neįvykusiomis. Be to, remiantis LR CPK 713 str. 4 d., parduodant turtą iš varžytynių, pirmasis kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip tris procentus - jeigu parduodamo turto pradinė kaina viršija šimtą tūkstančių litų. Atsižvelgiant į tai, UAB „Promano LIT“ padidino kainą, tačiau Nordea bankas net trimis procentais nepadidino kainos. Tai rodo, jog iš tiesų Nordea bankas nebuvo suinteresuotas įsigyti parduodamo nekilnojamojo turto. Kas reiškia, buvus susitarimui tarp Nordea banko ir UAB „Promano LIT“, tai pažeidžia skolininko interesus. Pareiškėjas buvo suradęs pirkėją, bet jis nenorėjo pirkti turto už paskolos sumą.
Antstolis I. G. su skundu nesutiko, nurodė, kad vertinimai duodami įvairioms įmonėms vertinti, antstolio patvarkymas buvo išsiųstas šalims, su vertinimo kaina šalys buvo supažindintos, skolininkas buvo informuotas apie teisę atsivesti savo pirkėją, bet jis šia teise nepasinaudojo. Antstolio interesas parduoti maksimaliai brangiai, kad būtų patenkintas kreditoriaus reikalavimas. Pats antstolis gali įvertinti ir atsižvelgti į šalių nuomonę. Galimybės pakelti įvertinimo kainą antstolis neturi, nebent patvarkymu, o jei nenupirktų iš varžytynių už didesnę kainą, turėtų skolininkui atlyginti žalą. Procedūrinių pažeidimų nėra, tą konstatavo ir teismas. Sąryšio tarp vertintojo ir pirkėjo nemato. Skolininkas gali į vidų neįsileisti. S. R. varžytynėse dalyvavo ir pasakė, kad jam netinka kaina. Patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo buvo įteiktas R., išaiškintos teisės, procesiškai viskas atlikta gerai. Įvertinimas teisingas, niekas nepareiškė prieštaravimų.
Išieškotojo atstovas su skundu nesutiko. Nurodė, kad procedūroje pažeidimų nėra, varžytynės vyko pagal CPK 713 str. ir jį atitiko. Netvirtinti akto pagrindo nėra. Ekspertizė buvo atlikta, skolininkas patvarkymą gavo, jokių prieštaravimų nepareiškė. Bankas nusprendė parduoti iš varžytynių, įvertinimas atitinka rinkos kainą, skolininkas neįsileido į vidų vertintojų. Neįtikimai skamba, kad buvo pirkėjai, kurie norėjo pirkti už didesnę kainą, ir nedalyvavo varytynėse už mažesnę kainą. Paskutiniame pateiktame skolininko vertinime daug prielaidų, kaina išpūsta, jis padarytas po visų įvykių. Su bankais dirba daug turto vertinimo įmonių. Jei banko atstovas nebūtų atvykęs į varžytynes, jos būtų neįvykusios. Pirkėjas yra antrinė banko įmonė. Bankui būtų geriau, jei turtas būtų brangiau parduotas. Neturi duomenų, kad ekspertas įtakotas antstolio ar banko. Skolininkas į banką nesikreipė dėl taikos sutarties; varžytynes jis prašė atidėti. Pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis ir nori didinti banko nuostolius. Srautus reikėjo rodyti anksčiau, varžytynės vyko nuo birželio iki spalio.
UAB „Promano LIT“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra jokių formalių kliūčių turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimui, turto pardavimas iš varžytinių atliktas laikantis visų įstatymų nustatytų reikalavimų. Visi privalomi varžytinių veiksmai buvo tinkamai atlikti. Varžytynėse dalyvavo 2 asmenys, turintys teisę dalyvauti varžytinėse, o turtas buvo parduotas už kainą, atitinkančią CPK 713 straipsnio 4 d. ir CPK 718 straipsnio reikalavimus. Atitinkamai, varžytinės atliktos laikantis visų nustatytų teisinių reikalavimų ir nėra jokių kliūčių varžytinių akto patvirtinimui pagal CPK 725 straipsnį. Turto vertės ekspertizė atitinka visus įstatymų reikalavimus. CPK 681 straipsnio 1 d. numato, kad turto pardavimo iš varžytinių kainos įvertinimas turi atitikti rinkos kainą. Tuo tarpu pareiškėjas, ginčydamas turto įvertinimą, nepateikia jokių pagrįstų argumentų dėl turto įvertinimo neatitikimo šiandieninėms rinkos kainoms. CPK 709 straipsnis draudžia dalyvauti varžytinėse tik teisėjams, antstoliams, antstolių kontorų darbuotojams ir šiame straipsnyje išvardytų asmenų artimiesiems giminaičiams. CPK 710 straipsnis nustato baigtinį sąrašą asmenų, jame nėra jokios nuostatos, leidžiančios taikyti dalyvavimo apribojimą kitiems asmenims. Tad Nordea dalyvavimas varžytinėse netgi buvo naudingas pareiškėjui (b.l. 35-39).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 1 d. nutartimi skundą tenkino. Pripažino antstolio I. G. veiksmus įkainojant turtą vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/01452 neteisėtais. Atsisakė patvirtinti antstolio D. T. 2010-11-15 Turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo antstolis 2010-11-15 iš varžytynių pardavė 0,0600 ha žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), pirkėjui UAB „Promano LIT“ už 222480 Lt. Šio turto 2010-11-15 varžytynes pripažino neįvykusiomis.
Nurodė, kad antstolis žinojo apie skolininko pretenzijas dėl turto įvertinimo, bet neatsižvelgė į pačių turto vertintojų nuorodą apie tai, jog turtas nebuvo apžiūrėtas iš vidaus ir todėl jo rinkos vertė galėtų keistis, į tai, kad ekspertų išvada apie sodo namo vidaus būklę grindžiama prielaida apie jo gerą būklę; nesiėmė priemonių pašalinti bet kokias abejones, nors privalėjo tai padaryti ir paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Tokiu būdu vykdymo proceso dalyvių (tiek skolininko, tiek išieškotojo) teisės bei jų interesų pusiausvyros principas buvo pažeisti, todėl priverstinai realizuotino turto arešto bei varžytynių metu turtas nebuvo įvertintas įstatymo nustatyta tvarka teisingai ir sąžiningai (CK 1.5 str.). Teismo vertinimu, skolininko pateikta turto vertinimo ataskaita rodo, kad turto būklė yra gera. Teismas atsižvelgė į tai, kad varžytinėse dalyvavo tik du asmenys-kreditoriaus atstovas ir kreditoriaus įkurtas juridinis asmuo UAB “Promano Lit“, kurio tikslas perimti skolininkų turtą ir jį valdyti; kreditoriui buvo žinoma, kad neesant dviems varžytinių dalyviams, varžytinės būtų neįvykusios; kainą padidino tik pirkėjas. Vadinasi, turtą įsigijo kreditoriaus bendrovė už kainą, nustatytą pagal ekspertizę, kurią taip pat atliko bendrovė, galimai turinti susijusi su pirkėju. Tai, teismo vertinimu, rodo galimybę pirkėjui parduoti turtą už didesnę kainą, dėl ko naudą patirtų ir kreditorius, ir pirkėjas. Skolininkas lieka įsipareigojęs kreditoriui likusioje apimtyje tiek pat. Teismas įvertino kaip įstatymo spragą, jog leidžiama dalyvauti varžytinėse kreditoriui ir jo paties kitai bendrovei (kuri turi teisę perparduoti turtą ir būtent toks jos tikslas). Tai leidžia arba pirkti turtą už minimalią kainą, arba didinti kainą, jei yra kitų pirkėjų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Promano LIT“ prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti 2010-11-15 turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo antstolis D. T. pirkėjui UAB „Promano LIT“ 2010-11-15 iš varžytynių pardavė 0,06 ha žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad įsiteisėjusia 2010-03-07 nutartimi konstatuota, kad terminas pareikšti pretenzijoms dėl antstolio paskirto eksperto nustatytos turto vertės yra ženkliai praleistas, nors skolininkas buvo atstovaujamas advokato. Be to, Klaipėdos apygardos teismas civ.b. Nr. 2S-963-622/2011 yra konstatavęs, jog tai, kad skolininkas antstoliui nepareiškia prieštaravimų pagal CPK 681 str. 3 d., ir pateikia turto vertės nustatymo ataskaitą, atliktą jau po turto realizavimo, ką ir padarė S. R. šioje byloje, nesuteikia pagrindo manyti, kad antstolis turtą įkainojo netinkamai. Įstatymo nustatytu terminu skolininkas S. R. pretenzijų dėl paskirto nepriklausomo turto vertintojo kandidatūros – UAB „Ober haus“ ir juo labiau dėl šio vertintojo nustatytos turto vertės neturėjo, o skundai ir pretenzijos buvo pradėti reikšti tik prieš pat varžytynes, tikėtina, siekiant užvilkinti išieškojimo procesą ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiant vykdymo proceso dalyvių, taigi ir pirkėjo, interesus. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad skolininko pateiktoje UAB „Domus optima“ surašytoje turto vertės nustatymo pažymoje vertintojai padarė išlygą, kuri iš esmės reiškia, kad turto vertinimo ataskaita yra negaliojanti dėl turtui pritaikytų apribojimų. Ši ataskaita atlikta praėjus pusei metų nuo turto varžytynių dienos, joje nurodyti vertinamo turto duomenys nesutampa su nekilnojamojo turto registro duomenimis. UAB „Ober haus“ atliktas vertinimas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus turto vertinimo ataskaitai, vertinimo lentelėje nurodyta vertintojų prielaida, jog pastato vidaus būklė gera, turto pardavimo metu jokių kitų duomenų apie parduodamo turto vertės neatitikimą UAB „Ober haus“ nustatytai jo rinkos vertei pateikta nebuvo. Kreditoriaus dalyvavimas varžytynėse, jei be jo yra tik vienas pirkėjas, vertintinas tik kaip siekis pakelti bendrą parduodamo objekto kainą, nes aukcione parduodamas turtas bet kuriuo atveju realizuojamas brangiau, nei pasiūlius jį perimti kreditoriui neįvykus varžytynėms. Ginčo turto parduoti didesne kaina nėra galimybės, nes varžytynėse daugiau užsiregistravusių pirkėjų be Nordea Bank Finland Plc ir UAB „Promano LIT nebuvo, duomenų apie kitus pasiūlymus byloje nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo I. G. prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą dėl varžytynių akto patvirtinimo. Nurodė, kad pagrindas abejoti eksperto nustatyta turto verte būtų tik tuo atveju, jei ji būtų mažesnė, nei nustatyta VĮ Registrų centro. Nagrinėjamu atveju ji gerokai didesnė, t.y. 270 000 Lt, kai tuo metu VĮ Registrų centro 2008-04-18 duomenimis turto vertė – 163 746 Lt, 2011-01-01 duomenimis – 153 700 Lt. Panašaus turto panašioje vietoje pasiūlymų analizė rodo, kad eksperto nustatyta kaina nebuvo per maža, ypač atsižvelgiant į tai, kad vertinimas atliktas prieš metus, nekilnojamojo turto prekybai vykus labai vangiai. Apie atliktą turto įvertinimą skolininkas informuotas raštu, jam buvo išaiškintos kainos skundimo galimybės bei galimybė pasinaudoti CPK 704 str. teise surasti savo pirkėją, tačiau skolininkas tokio pirkėjo nesurado. Draudimas dalyvauti varžytynėse kreditoriui nėra numatytas, todėl skųsti varžytynes dėl to nėra pagrindo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti 2010-11-15 turto pardavimo iš varžytynių aktą. Atsiliepimą iš esmės grindė suinteresuoto asmens UAB „Promano LIT“ motyvais.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas S. R. prašė atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį. Nurodė, kad UAB „Promano LIT“ argumentai dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-03-17 nutartyje nustatytų prejudicinių faktų, laiku S. R. nepareikšti skundai dėl neteisingo turto vertės nustatymo neturi jokios teisinės reikšmės, nes šioje nutartyje yra pasakyta, kad teismas, nagrinėdamas antstolio prašymą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo, be kita ko privalo aiškintis, ar turtas iš varžytynių parduotas už realią kainą. Teismas aiškiai suprato, jog antstolis I. G. elgėsi neteisėtai nustatydamas mažesnę kainą, nei turėjo nustatyti, todėl varžytynių aktas ir negalėjo būti tvirtinamas. S. R. kiek įmanoma stengėsi būti aktyvus, sekti bylos eigą, bendradarbiauti, tačiau buvo antstolio suklaidintas, pataręs susirasti savo pirkėją. Dėl to S. R. nepareiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo per įstatymo nustatytą terminą. UAB „Ober-haus“ atliktas namo įvertinimas yra nepagrįstas, nes namas ir žemės sklypas įvertintas 270 000 Lt, nors vos prieš dvejus metus tokio namo vertė siekė 690 000 Lt. Namas niekaip negalėjo nuvertėti daugiau nei du kartus vos per dvejus metus. Namas šiandien vertas dar daugiau, nes per pora metų jis buvo pagerintas, sutvarkyta aplinka, patobulinta namo vidaus apdaila. UAB „Ober-haus“ turto vertinimo ataskaitoje nėra parodyta faktinė turto padėtis. Turto vertinimas atliktas ne tik neapžiūrėjus namo vidaus, bet net nenuvykus apžiūrėti namo išorės bei žemės sklypo. Ši vertinimo ataskaita klaidino potencialius pirkėjus, todėl jų daugiau ir neužsiregistravo. Jei turto vertės nustatymo ataskaita būtų atspindėjusi realią S. R. turto būklę, tai ir potencialių pirkėjų būtų buvę daugiau ir S. R. nebūtų atkalbinėjęs potencialių pirkėjų nuo dalyvavimo varžytynėse.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 str 2 d. įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turtą. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuojama pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jei abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančioje laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-604/2008).
Nagrinėjamu atveju antstolio veiksmai skundžiami neteisingos iš varžytynių parduoto turto pradinės kainos aspektu. Pareiškėjas mano, kad 0,06 ha žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys SB „Pavasaris-3“ 280 skl., Bratoniškių km., Vilniaus r., parduoti už pernelyg mažą, realios rinkos vertės neatitinkančią kainą, ir tai sąlygojo antstolio nepakankamai aktyvūs veiksmai nustatant aukščiau minėto turto kainą.
Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad 2010-06-23 patvarkymu antstolis I. G. 0,06 ha žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini) vertei nustatyti skyrė ekspertizę, kurią atlikti pavedė UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas (v.b.l. 18). Ši įmonė ekspertizę atliko 2010 m. rugpjūčio 25 d. ir pateikė išvadą, kad minėto turto rinkos kaina yra 270 000 Lt. Pirmose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų įkainuoto turto vertės (CPK 718 str.) Antstolis, nustatydamas pradinę 216 000Lt. kainą rėmėsi 2010m. rugpjūčio 26d. UAB „Ober-haus“ turto vertės nustatymo pažyma, jos pagrindu priėmė 2010-08-30 patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų (v.b.l. 32). Pareiškėjas laiku neapskundė šio patvarkymo įstatymo nustatyta tvarka (tai yra konstatavęs Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi civ.b. Nr. 2-147-860/2011), tačiau nurodė, žodžiu išdėstęs antstoliui prieštaravimus dėl tokios jo turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad ši ekspertų išvada iš tiesų kelia abejonių ir joms esant antstolis turėjo pagrindą vadovautis CPK 682 str. 2 d. bei skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Iš šios ekspertizės išvadų matyti, jog vertintas sodo pastatas su žemės sklypu yra vieno aukšto 141,74 kv.m. bendro ploto, statybos (rekonstrukcijos) metai 1990 m. Sodo pastato su žemės sklypu rinkos vertė nustatyta lyginamosios vertės metodu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstoliui buvo žinoma apie skolininko pretenzijas dėl turto įvertinimo.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003m. birželio 11d. įsakymu Nr. 289 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 statiniai klasifikuojami pagal jų naudojimo paskirtį. Sodo namas- nesudėtingas poilsiui skirtas statinys; gyvenamosios paskirties pastatas- skirtas gyventi šeimai. Nors pagal VĮ Registrų centro duomenų banko išrašą paminėtas statinys įregistruotas kaip sodo pastatas, pagal kadastro duomenų 1990 12 01d. nustatymo datą, tačiau iš byloje pateiktos 2008 m. liepos 15d. UAB „Ober-haus“ turto vertės nustatymo pažymos (b.l.12) matyti, jog to paties turto rinkos vertė buvo nustatyta 690 000 Lt. Pastarojoje pažymoje buvo pažymėta, jog sodo pastatas baigiamas rekonstruoti, statybos (rekonstrukcijos) metai 1990-2006, rekonstruojamo statinio plotas 163,81 kv.m. Pirmosios instancijos teismas pagal nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos medžiagą (b.l.87-100), 2011m. balandžio 26d. UAB „Domus optima“ pateiktas fotonuotraukas (b.l.83-84) padarė išvada, jog „sodo namas“ realiai yra gyvenamasis namas, skirtas pastoviai gyventi šeimai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Kaip matyti iš Ober-haus Nekilnojamasis turtas turto vertinimo ataskaitos, atliktos užsakovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui Sodo pastato su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) 280 skl., nustatant turto vertę lyginamosios vertės metodu, nebuvo atsižvelgta į kainų analogų duomenis pagal individualių namų, esančių sodų bendrijoje vertę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paminėtoje 2010m. rugpjūčio 25 d. turto vertės nustatymo pažymoje įvertintas 141,74 kv.m. bendro ploto pastatas, kai faktiškai jis yra 163,81 kv.m. bendro ploto, neatsižvelgta į tai, kad pastate 2006m. buvo atlikti rekonstrukcijos darbai. Apeliacinės instancijos teismas nelaiko svarbiu apelianto motyvo, jog turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta turto kaina didesnė, nei nustatyta VĮ Registrų centro. Vien tai, kad UAB „Ober haus“ Nekilnojamasis turtas 0,06 ha žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), įvertino daugiau, nei nustatyta vidutinė rinkos kaina VĮ Registrų centro, nereiškia šios kainos teisingumo.
Pagal varžytinių metu galiojusią CPK 717 str. 1d. redakciją varžytinėse dalyvaujant vienam pirkėjui, antstolis savo patvarkymu varžytines skelbia neįvykusiomis“. Byloje nustatyta, kad varžytinėse dalyvavo Nordea Bank Lietuvoje įsteigta UAB „Promano LIT“. Ši įmonė įsteigta valdyti iš nemokių klientų perimtą nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra paneigta pirmosios instancijos teismo išvada, jog išieškotojas Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrius užsiregistravo dalyvauti varžytinėse kaip pirkėjas vien tam, kad varžytinės būtų laikomos įvykusiomis. Kaip matyti iš 2010m. rugpjūčio 25d. turto vertinimo ataskaitos, kurioje pastatas su žemės sklypu įvertintas 270 000Lt, atliktas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus užsakymu. Šioje ataskaitoje yra nuslėpti Nordea Bank Finloand Plc Lietuvos skyriui žinomi faktai apie tai, jog skolininko turto vertė nustatyta nuslepiant faktus, jog sodo pastatas yra gyvenamosios paskirties, nes skirtas gyventi šeimai, rekonstrukcijos metu padidintas bendras plotas, yra 15% didesnis, nei nurodytas turto vertės nustatymo pažymoje.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti atskirąjį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.