- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-427-190/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00091-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Regina Pocienė
- Nuteistasis
- S. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 259 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 str. 1 d. 5 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir S. D. paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. D. paskirta galutinė 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-03-27 iki 2013-03-28, ir nuo 2013-03-28 iki 2013-06-27.
Nuspręsta bausmės pradžią S. D. skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant teismo nuosprendį dienos.
Nuspręsta S. D. paskirtas kardomąsias priemones – 20 000 Lt užstatą ir dokumentų paėmimą - palikti nepakeistas iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti: po tyrimo grąžintus daiktus (paketai Nr.1-Nr.4) patalpintus į Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK saugojimo kamerą pagal 2014-04-22 kvitą serija BBB Nr.TRPK000105, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuspręsta pagal 2013-06-28 prokuroro nutarimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo paimtus S. D. pinigus – 1570 Lt ir 200 JAV dolerių – konfiskuoti.
Tuo pačiu nuosprendžiu J. I. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 259 str. 1 d., tačiau dėl jos apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. už tai, kad jis 2013 m. kovo 26 d., apie 16-17 val., (duomenys neskelbtini), laikė 1,253 g. psichotropinės medžiagos-metamfetamino, 0,058 g. psichotropinės medžiagos-amfetamino, 0,507 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos, turėdamas du tikslus - tas medžiagas vartoti pats ir parduoti ar kitaip platinti, kurių dalį, t. y. psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurios bendroji masė yra 0,239 g, psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurios bendroji masė yra 0,058 g, už 30 Lt sumą pardavė J. I., tokiu būdu platino psichotropinę medžiagą, o likusią dalį neteisėtai laikė minėtame bute, kol 2013 m. kovo 27 d., 19 val. 45 min., kratos metu rado ir išėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis S. D. prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nuosprendį: pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi, sumažinti S. D. paskirtas bausmes iki minimalių, o subendrinus bausmę apėmimo būdu BK 64¹ str. pagrindu ją sumažinti dar 1/3, pritaikyti jam BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Apeliantas taip pat prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš S. D. konfiskuoti visi pinigai, ir konfiskuoti tik 30 Lt, kaip pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos. Apeliantas nurodo, kad savo kaltės, veikos apimties bei kvalifikacijos jis neginčija, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai iš apelianto konfiskavo visus pinigus.
Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kas įtakojo bausmės skyrimą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo pozicija dėl S. D. prisipažinimo ir gailėjimosi nepripažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prieštarauja teismų praktikai ir daro nuosprendį nesuprantamu. Apeliantas nurodo, kad įstatymas numato, jog tik kaltės pripažinimas leidžia teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir taikyti BK 64¹ str. nuostatas sumažinant skiriamą bausmę 1/3. Apeliantas pažymi, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, pritaikė BK 64¹ str. nuostatas, sumažino bausmę 1/3, o tai rodo, kad teismas laikė, jog S. D. pripažino padaręs jam inkriminuotas veikas. Taigi, nuosprendis dėl apelianto prisipažinimo vertinimo prieštaringas.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog jis niekada neneigė, kad pas jį rastos psichotropinės ir narkotinės medžiagos priklauso apeliantui. Pripažindamas, kad visos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklauso jam, apeliantas neklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nekūrė nebūtų versijų, kurias būtų tekę tikrinti, ir taip ikiteisminis tyrimas užtruktų ilgesnį laiką. Pasak apelianto, jo atsisakymas duoti parodymus po to, kai buvo pareikštas įtarimas dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 3 d., yra apelianto teisės realizavimas. Apeliantas pažymi, kad paskelbus kaltinamąjį aktą teisme, jis iš karto pareiškė, jog savo kaltę pripažįsta pilnai, sutinka tuoj pat duoti parodymus ir, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Apeliantas mano, kad jo pripažinimo teisme pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad iš jo elgesio teisme, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo padaryti išvadą, jog S. D. dėl padaryto nusikaltimo nesigaili. Apeliantas pažymi, kad duomenų, jog jo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai ar administracinės bylos dėl disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, nėra. Nuo įvykio praėjo jau daugiau nei du metai, per tą laiką jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų apeliantas daugiau nebevartoja. Pasak apelianto, šios aplinkybės patvirtina, kad jis padarė atitinkamas išvadas. Todėl teismo išvada, kad apeliantas nesigaili dėl padarytų nusikalstamų veikų, nėra pagrįsta bei motyvuota.
Apeliantas mano, kad netinkamai įvertinęs ir nepagristai nepripažinęs atsakomybę lengvinančios aplinkybės prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdaus gailėjimosi, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 59 str. 1 d. 2. p., 61 str. nuostatas, numatančias, kad esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, skiriamos bausmės dydis skaičiuojamos nuo jos vidurkio. Pasak apelianto, remiantis teismų praktika (kasacinė nutartis 2K-209/2006) bei sisteminiu BK normų aiškinimu, nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bausmė turėtų būti skiriama mažesnė nei vidurkis.
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą kaltininkui, tuo nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo teiginys, jog teismo posėdyje S. D. pareikštų kaltinimų aplinkybes jis aiškino tik tiek, kiek jos pagrįstos kitais įrodymais, akivaizdžiai perkelia apeliantui pareigą įrodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybes, kurios buvo inkriminuojamos jam surašytame kaltinamajame akte. Kadangi nusikalstama veika padaryta daugiau nei prieš du metus, apeliantas yra pamiršęs, iš kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis įgijo pas jį rastas draudžiamas medžiagas. Apeliantas mano, kad skundžiamas nuosprendis neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybių, numatytų BK 54 str. 2 d., visumą, turėjusių reikšmės bausmės dydžiui. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad įvertinęs, jog S. D. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, jo padarytos veikos yra priskiriamos prie nesunkaus ir sunkaus nusikaltimų, anksčiau apeliantas buvo teistas (beje, už kitokio pobūdžio nusikaltimą), teistumas yra išnykęs, jis niekur nedirba, apylinkės teismas paskyrė gerokai didesnę bausmę nei to prašė valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras. Pasak apelianto, susidaro įspūdis, kad išnagrinėjęs baudžiamąją bylą sutrumpinto proceso tvarka, teismas dirbtinai padidino už atskirus inkriminuotus nusikaltimus (BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d.) skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį, kad galėtų taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir galutinę bausmę sumažinti 1/3. Apeliantas mano, kad esant išnykusiam teistumui bei kaltės pripažinimui (ką pripažino teismas, bylą išnagrinėjęs sutrumpinto proceso tvarka) ir nuoširdžiam gailėjimuisi, nesant galiojančių administracinių nuobaudų ir kitų asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų, teismui buvo pagrindas skirti S. D. minimalią sankcijoje numatytą bausmę ir ją mažinti 1/3, kaip to prašė prokuroras.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarytas išvadas grindė prielaidomis, todėl toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Nuosprendyje nurodyta, kad atsižvelgus į tai, jog kratos metu pas S. D. buvo rastos įvairios narkotinės ir psichotropinės medžiagos, daiktai, skirti joms fasuoti su narkotinių medžiagų pėdsakais, į J. I. parodymus, kad ji iš apelianto perka narkotines medžiagas ne pirmą kaną, į S. D. parodymus, kad narkotines medžiagas jis įgydavo ne tik sau, bet ir draugams, teismas daro išvadą, kad S. D. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, kad narkotinių medžiagų pardavimas J. I. yra tik vienas iš sistemingos prekybos narkotinėmis medžiagomis epizodų. Apeliantas pažymi, kad BK 260 str. numatyto nusikaltimo dalykas yra specifinis - narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Teismų praktikoje (LAT nutartyje Nr.2K-484/2013) aiškiai pasisakyta apie tai, kad jokie asmenys negali būti nuteisti už narkotikus, kurie nėra rasti ir ištirti. Pasak apelianto, skundžiamame teismo nuosprendyje paminėti kiti tariami narkotinių medžiagų pardavimo draugams ar J. I. atvejai byloje nėra nustatyti ir jam inkriminuoti, tariamai parduoti narkotikai nėra rasti ir įstatymo nustatyta tvarka neištirti. Todėl teismo išvados paremtos tik prielaidomis, o kadangi iš nuosprendžio matyti, kad šios prielaidos įtakojo skiriamos bausmės dydį, laikytina, kad nuosprendis neteisėtas, prieštaraujantis suformuotai teismų praktikai (LAT nutarimas Nr. 40).
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2015-03-24 įsiteisėjo Baudžiamojo kodekso pataisos, kurios numato, kad BK 75 str. nuostatos gali būti taikomos ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, jei asmuo nuteisiamas ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju teismas turi padaryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės vykdymo. Apeliantas pažymi, kad jis buvo teistas už visiškai kitokio pobūdžio nusikaltimą, per daugiau kaip du metus jokie nauji ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu pradėti nebuvo, apkaltinamieji nuosprendžiai nepriimti, apeliantas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, daugiau kaip du metus jis nebevartoja jokių psichiką veikiančių medžiagų, nes šis baudžiamasis persekiojimas ir trys mėnesiai kardomojo kalinimo leido padaryti atitinkamas teigiamas išvadas dėl gyvenimo būdo ir elgesio ateityje. Pasak apelianto, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realios bausmės atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 str. nuostatas. Apeliantas nurodo, kad teismas nusprendė konfiskuoti iš jo prokuroro 2013-06-28 nutarimu dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo paimtus pinigus – 1570 Lt ir 200 JAV dolerių. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog 2013-03-26 jis J. I. pardavė psichotropinės medžiagos amfetamino už 30 Lt. BK 72 str. numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikaltimą, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis 2K-330-2014). Pasak apelianto, duomenų, kad 1540 Lt ir 200 JAV dolerių jis būtų gavęs iš nusikalstamos veikos, byloje nustatyta nebuvo, todėl teismas visiškai nepagrįstai nusprendė konfiskuoti iš S. D. visus turėtus pinigus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. D. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Trakų rajono rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nuosprendis keistinas, dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 punktas).
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio S. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir S. D. paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. D. paskirta galutinė 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-03-27 iki 2013-03-28, ir nuo 2013-03-28 iki 2013-06-27.
Teisėjų kolegijos vertinimu, S. D. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos 1 (vienerių) metų ir 5 (penkerių) laisvės atėmimo bausmės yra per griežtos. Tačiau sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, jog, nors kaltinamasis S. D. teisme pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, kas duoda pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., tačiau jo kaltės pripažinimą laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pakankamo pagrindo. Kolegija pažymi, kad teismas gali pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., tik konstatavęs, kad kaltininkas ne tik pilnai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, bet ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, atgailauja dėl padarytų veiksmų. Jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neigė platinęs narkotikus, vėliau atsisakė duoti parodymus, teisme prisipažino padaręs inkriminuojamas veikas, tačiau nuoširdžiai dėl to nesigailėjo (tvirtina teisiamojo posėdžio protokolas, t. 3, b.l. 46-48). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, S. D. prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu, todėl Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatos jo atžvilgiu netaikytinos.
Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. D., nors ir nuoširdžiai nesigailėjo, tačiau vis tik prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (t. 3, b.l. 46-48), todėl S. D. pagrįstai taikytos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir sušvelninta paskirta bausmė.
Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, S. D., nusikalstamų veikų padarymo metu neteistam (esant išnykusiam teistumui) už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos 1 (vienerių) metų ir 5 (penkerių) laisvės atėmimo bausmės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra per griežtos, todėl mažintinos, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., paskiriant laisvės atėmimą 6 mėnesiams, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. - laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.
Be to, nusikalstamų veikų padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri numatė galimybę atidėti bausmės vykdymo atidėjimą tik tokiems asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tačiau 2015 m. kovo 19 d. buvo priimtas „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas “Nr. XII-1554, kuris įsigaliojo 2015 m. kovo 24 d. Šiuo įstatymu buvo pakeista Lietuvos Respublikos 75 straipsnio 1 dalis ir joje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi po šio įstatymo įsigaliojimo atsirado galimybė taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir asmenims, nuteistiems už sunkių nusikaltimų padarymą, jeigu jiems paskirta bausmė neviršija ketverių metų ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamu atveju vertinant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio taikymo S. D. galimybes atsižvelgtina į tai, kad apeliantas laikytinas neteistu, taip pat nėra duomenų, kad po nusikalstamų veikų padarymo, už kurias skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas, jis būtų padaręs naujus nusikaltimus, kas iš esmės patvirtina jo ryžtą pakeisti gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti. Taip pat byloje nėra duomenų, kad už tokio pobūdžio nusikaltimus nuteistasis praeityje būtų teistas.
Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma duomenų leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti S. D. taikant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d.), t.y. bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant jam Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priemonių, ribojančių S. D. elgesį ir kartu turinčių pataisomąjį poveikį, taikymas yra pakankamas jo asmenybei taisyti.
Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 str. nuostatas, duomenų, kad 1540 Lt ir 200 JAV dolerių jis būtų gavęs iš nusikalstamos veiklos, byloje nustatyta nebuvo, todėl teismas visiškai nepagrįstai nusprendė konfiskuoti iš jo visus turėtus pinigus. Tačiau toks teiginys, kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas. Kaip teisiamajame posėdyje parodė pats nuteistasis, jis kelis kartus yra pirkęs narkotikus J. I., ji su juo atsiskaitydavo, be to, narkotikus nupirkdavo ir draugams. Aplinkybę, kad S. D. keletą kartų jai yra pirkęs narkotikų, teisme patvirtino ir nuteistoji J. I. (t. 3, b.l. 46-48). Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, S. D. bute kratos metu įvairiose vietose buvo rasti plastikiniai maišeliai su įvairių spalvų milteliais, įvairios talpos su skysčiais, bei įvairūs įrenginiai, skirti narkotinių medžiagų platinimui (elektroninės svarstyklės, bespalvio stiklo ir gumos įrenginiai, veidrodis su šviesių miltelių liekanomis), nuteistasis, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pas S. D. rasti pinigai - 1570 Lt ir 200 JAV dolerių – yra narkotinių medžiagų platinimo pajamos, todėl jos konfiskuotos pagrįstai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nuosprendis keistinas dėl nuteistajam S. D. neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti.
Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje S. D. už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje paskirta bausmė ir ją sušvelninti:
S. D., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės atėmimą 6 mėnesiems.
Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje S. D. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje paskirta bausmė ir ją sušvelninti:
S. D., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiems.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę S. D. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę S. D. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 mėnesiams.
S. D. paskirtos 1 (vienerių) metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d.) atidėti 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.