Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. L. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarimo K. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnas 2009 m. vasario 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. L. dėl to, kad jis tos pačios dienos 1 val. 30 min. Šiltnamių gatvėje, Noreikiškių kaime, Kauno rajone, vairuodama automobilį nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio būklę, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į griovį bei nulaužė kelio ženklą. Eismo įvykio vietos nepažymėjo ir apie įvykį nepranešė policijai, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 133, 231.1, 234 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas K. L. suformuluotas dėl to, kad ji nuvažiavo nuo kelio į griovį ir nulaužė kelio ženklą (ATPK 127 straipsnio 2 dalis), eismo įvykio vietos nepažymėjo ir apie įvykį nepranešė policijai (ATPK 130 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas K. L. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį (eismo įvykio vietos nepažymėjimas KET nustatyta tvarka) ir 130 straipsnio 1 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog kelio ženklo stulpą vairuotu automobiliu nulaužė K. L.. Nustatyta, jog policijos pareigūnas Vytautas Janušauskas tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuvykęs į eismo įvykio vietą, rado į griovį įvažiavusį automobilį Citroen ZX, o po automobiliu gulėjo nulaužtas kelio ženklo stulpas (b. l. 7). Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėtą kelio ženklą būtų nulaužusi automobilio Citroen ZX vairuotoja – iš byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo bei eismo įvykio vietos schemos matyti, kad apeliantės vairuotas automobilis apgadintas nebuvo (b. l. 7, 9), Valstybės įmonės Kauno regiono keliai Kauno kelių tarnybos pažymoje nurodyta, kad tarnyba dėl eismo įvykio K. L. jokių pretenzijų neturi (b. l. 14), o administracinėn atsakomybėn patraukta K. L. nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo nuosekliai tvirtino, jog nuvažiavusi nuo kelio, automobiliu užvažiavo ant jau nuversto ir griovyje gulėjusio kelio ženklo (b. l. 8, 11, 23). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir bei įvertinus tai, jog administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje esantys duomenys neįrodo, kad kelio ženklo stulpą nulaužė K. L.. Nepadarius žalos kitiems asmenims priklausančioms transporto priemonėms, kroviniams, keliams, kelio ir kitiems įrenginiams arba kitokiam turtui, ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas padarytas nebuvo.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad K. L. vairuojamam automobiliui nuvažiuojant nuo kelio būtų sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta vairuota transporto priemonė ar bet koks kitas eismo įvykio vietoje buvęs turtas. Taigi K. L. nuvažiavus nuo kelio, eismo įvykis nekilo, todėl KET 234 punkte nustatyta pareiga apie įvykį pranešti policijai neatsirado.

Pirmosios instancijos teismas K. L. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį dėl to, kad ji, įvykus eismo įvykiui, nepažymėjo įvykio vietos KET nustatyta tvarka. KET 231.1 punktas numato, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Kaip minėta, K. L. nuvažiavus nuo kelio, eismo įvykis nekilo, todėl vairuotoja neprivalėjo įvykio vietos pažymėti pagal KET reikalavimus.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarimas, kuriuo K. L. patraukta administracinėn atsakomybėn už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, naikintas ir adminsitracinė byla K. L. atžvilgiu nutrauktina, nesant ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų adminsitracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Dėl apeliantės prašymo sustabdyti pirmosios instancijos teismo nutarimo vykdymą iki bus išnagrinėta administracinė byla, pažymėtina, jog ATPK 304 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra administracinių nuobaudų vykdymo taisyklė, kad apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas, kai skundas lieka nepatenkintas. Įvertinus šią teisės normą, akivaizdu, kad apeliantės prašomas teismo nutarimo vykdymo sustabdymas yra reglamentuotas ATPK 304 straipsnio 2 dalyje, todėl teismui priimti atskirų nutarčių šiuo klausimu nėra tikslinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

K. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarimą panaikinti ir administracinių teisės pažeidimų bylą K. L. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.