Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-30 · Civilinė byla Nr. e2-21393-600/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
e2-21393-600/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15983-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-21393-600/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15983-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei R. P. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytą 54,99 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad 2017 m. lapkričio 9 d. ir 2017 m. lapkričio 14 d. atsakovei buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovė sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu.

Atsakovė, kuriai procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai), atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei R. P. 2017 m. lapkričio 9 d. ir 2017 m. lapkričio 14 d. buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 54,99 Eur. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Už atsakovei suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų.

Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.

Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktas sąskaitas. Ieškovė, sumokėjusi gydymo įstaigoms už atsakovei suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo (išlaidų už suteiktas gydymo paslaugas) iš atsakingo asmens – atsakovės, kuri paslaugų suteikimo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu.

Ieškovės patirtos žalos (išlaidų) dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovė ieškovės paraginta žalos gera valia neatlygino. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, prievolės atlyginti žalą PSDF biudžetui ir prašomos priteisti žalos dydžio neginčijo. Įrodymų, kad iki šio sprendimo priėmimo atsakovė žalą būtų atlyginusi į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 54,99 Eur žalai atlyginti pripažintas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (54,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-288 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, j. a. k. 188783796, iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 54,99 Eur (penkiasdešimt keturis Eur 99 ct) žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 54,99 Eur sumos nuo 2020 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodama per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė