- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- eI2-2241-811/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00463-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė (pirm.), Jovita Einikienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- K. Š.
- Atsakovas
- Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Benius Brazaitis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi priimta pareiškėjo skundo dalis, kurioje pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) 2021 m. sausio 13 d. sprendimą „Dėl prašymo“ (toliau – Sprendimas) Nr. Sd-133; 2) įpareigoti atsakovę paskirti ir išmokėti pareiškėjui, kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui, išmoką už pirmo karantino laikotarpį, išmoką pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. balandžio 11 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, 2020 m. kovo 19 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 5¹ straipsnis, kuriame buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu savarankiškai dirbantis asmuo gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl išmokos iš Garantinio fondo (toliau – Išmoka) skyrimo ir mokėjimo. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2018 m. kovo 19 d. vykdė savarankišką veiklą per mažąją bendriją (toliau – MB) „Olimpo viršūnė“, todėl kreipėsi į Užimtumo tarnybą, prašydamas skirti Išmoką, tačiau 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. SSI(19.1)-209 Išmoka pareiškėjui nebuvo paskirta, kadangi jis ekstremalios situacijos ir karantino metu dirbo pagal darbo sutartį ir (ar) turėjo darbo santykiams prilygintų teisinių santykių (Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savarankiška veikla buvo registruota trumpesnį, nei 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių (Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nurodo, kad nors pirmoji sąlyga dėl kurios buvo atsisakyta skirti išmoką ir buvo pirminiu požiūriu formaliai pagrįsta, t. y. karantino metu dirbo pagal darbo sutartį ir (ar) turėjo darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, tačiau antroji aplinkybė, kad savarankiška veikla buvo registruota trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių, nurodyta neteisingai, kadangi pareiškėjas MB „Olimpo viršūnė“ vienintelis narys buvo nuo 2018 m. kovo 19 d. Teigia neatitikęs pirmosios sąlygos dėl darbo teisinių santykių, todėl 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. SSI(19.1)-209 neskundęs, pakartotinai į Užimtumo tarnybą dėl išmokos skyrimo iki 2020 m. gruodžio 11 d. nesikreipęs.
Nurodo, kad 2020 m. balandžio 10 d. nutrūko jo darbo santykiai su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Projektavimo sprendimai“, todėl mano nuo 2020 m. balandžio 11 d. įgijęs teisę gauti išmoką kaip savarankiškai dirbantis asmuo pagal Užimtumo tarnybos įstatymo 5¹ straipsnio nuostatas, kadangi nuo šios datos pagal darbo sutartį jis nedirbo ir darbo santykiams prilygintų teisinių santykių neturėjo. Tuo pačiu pareiškėjo savarankiška veikla buvo registruota ilgesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių (nuo 2018 m. balandžio 10 d.).
Mano, kad Užimtumo tarnybos 2020 m. balandžio 28 d. ir 2021 m. sausio 14 d. sprendimai yra neteisėti. Nurodo, kad pirmojo prašymo pateikimo metu pareiškėją siejo darbo santykiai - faktiškai ilgiau nei metus pareiškėjas teigia buvęs neapmokamose atostogose ir jokių darbinių pajamų negavęs, tačiau jie 2020 m. balandžio 10 d. nutrūko, todėl Užimtumo tarnyba 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo priėmimo metu privalėjo vadovautis aktualia informacija ir privalėjo skirti Išmoką nuo 2020 m. balandžio 10 d.
Tuo pačiu mano, kad nepagrįsta yra Užimtumo tarnybos išvada, jog savarankiška veikla buvo registruota trumpesnį, nei 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių. Teigia savarankišką veiklą vykdęs nuo 2018 m. kovo 19 d., tačiau Užimtumo tarnyba išimtinai vadovavosi SODROS informacija, pagal kurią pareiškėjas savarankišką veiklą vykdo nuo 2020 m. vasario 26 d. Teigia, kad iš pirminių valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro dokumentų matyti, kad pareiškėjas veiklą vykdė nuo 2018 m. kovo 19 d. Todėl, pareiškėjo manymu, jam nuo 2020 m. balandžio 10 d. turėjo būti skirta išmoka kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Sprendimas yra susijęs su Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 3-ojo skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu, kuriuo nebuvo skirta savarankiškai dirbančio asmens išmoka.
Paaiškina, kad, prieš priimdama sprendimą dėl išmokos savarankiškam dirbančiam asmeniui skyrimo ir (arba) neskyrimo, Užimtumo tarnyba kiekvieną kartą vadovaujasi ne tik asmens prašymu išmokai gauti, bet ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis. Nurodo, kad pareiškėjas MB „Olimpo viršūnė“ nariu tapo nuo 2020 m. vasario 26 d., šie duomenys iki šiol nėra pakitę.
Nurodo, kad Vilniaus miesto 3-ojo skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. SSI(19.1)-209 pareiškėjui, kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui, neskirta išmoka, kadangi jis neatitiko Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų. Mano, kad pareiškėjas nevykdė savarankiškos veiklos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, ilgiau kaip 3 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos, t. y. pareiškėjas savarankišką veiklą iki karantino vykdė tik nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. kovo 15 d., t. y. ne pilną mėnesį, todėl neatitiko Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygos - 3 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį iki karantino paskelbimo vykdyti veiklą. Pareiškėjo darbo santykiai neturėjo įtakos priimant sprendimą neskirti savarankiškai dirbančio asmens išmoką, kadangi neatitikęs nors vienos Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, asmuo neįgyja teisės į savarankiškai dirbančio asmens išmoką.
Pažymi, kad Sprendimas yra tiesiogiai susijęs su Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 3-ojo skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. SSI(19.1)-209, kurio apskundimo terminai jau buvo praleisti 2020 m. gruodžio 11 d. kreipiantis į Užimtumo tarnybą. Mano, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. sausio 13 d. sprendimo „Dėl prašymo“ Nr. Sd-133, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjas dirbo UAB „Projekto sprendimai“, tačiau ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. pareiškėjui buvo suteiktos neapmokamos atostogos. Pareiškėjas pateikė 2020 m. lapkričio 10 d. duomenis apie, kad nuo 2018 m. kovo 19 d. jis yra MB „Olimpo viršūnė“. Tačiau iš VSDFV duomenų jo narystė MB „Olimpo viršūnė“ matyti tik nuo 2020 m. vasario 26 d.
Pareiškėjas 2020 m. balandžio 27 d. Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 3-ojo skyriui pateikė prašymą skirti savarankiškai dirbančio asmens išmoką. Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 3-ojo skyriaus vedėjas 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. SSI(19.1)-209 „Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo, neskyrimo“ vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais nusprendė pareiškėjui neskirti pareiškėjui išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, kadangi ekstremalios situacijos ir karantino metu pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį ir (ar) turėjo darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, o pareiškėjo savarankiška veikla buvo registruota trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių.
Pareiškėjas Užimtumo tarnybai pateikė 2020 m. gruodžio 11 d. prašymą paskirti ir išmokėti išmoką kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui už pirmo karantino laikotarpį, išmoką pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. balandžio 11 d. imtinai.
Užimtumo tarnyba Sprendime išaiškino išmokų skyrimo teisės aktų nuostatas, aptarė pareiškėjo situaciją, t. y. nurodė, kad pareiškėjas savarankišką veiklą vykdė tik nepilną mėnesį, t. y laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. kovo 15 d., todėl neatitiko Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurią asmuo veiklą turi vykdyti 3 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį iki karantino paskelbimo, o neatitikus nors vienos Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, asmuo neįgyja teisės į savarankiškai dirbančio asmens išmoką.
Nurodė, kad Vilniaus miesto 3-ojo skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. SSI(19.1)-209 pagrįstai atsisakyta skirti išmoką pareiškėjui. Tuo pačiu nurodė, kad iš Sodros duomenų matyti, jog pareiškėjas MB “Olimpo viršūnė” nariu tapo tik nuo 2020 m. vasario 26 d., šie duomenys nebuvo koreguoti ir nekito, kai asmuo registravosi pakartotinai dėl SDAI 2020 m. lapkričio 10 d.
Atsakovė pabrėžė, kad Užimtumo tarnybos sprendimai priimami pagal turimus duomenis ir iš naujo atgalinėmis datomis nėra vertinami. Tuo pačiu atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad pareiškėjas Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 3-ojo skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. SSI(19.1)-209 „Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo, neskyrimo“ neskundė ir padarė išvadą, kad su juo sutiko.
Papildomai nurodė, kad pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-129 patvirtintų Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatų (toliau – Nuostatai) 4 punktą asmenys turi teisę teikti prašymą skirti išmoką Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu, taip pat 2 mėnesius po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., tačiau pareiškėjas iki šio termino pakartotinai dėl išmokos skyrimo nesikreipė.
Pažymėtina tai, kad iš šio Sprendimo matyti, kad pareiškėjas yra registruotas Vilniaus miesto 3-iajame skyriuje nuo 2020 m. lapkričio 10 d. ir jam nuo karantino pradžios, t.y. nuo 2020 m. spalio 28 d., yra skirta savarankiškai dirbančio asmens išmoka pareiškėjui atitikus Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Taigi, pareiškėjas nekelia ginčo dėl išmokos mokėjimo už antrąjį karantino laikotarpį.
Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 3-ojo skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. SSI(19.1)-209 priėmimo metu galiojusios Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas: 1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ar neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis (toliau – ūkininkai ir jų partneriai); šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (toliau – šeimynos dalyviai); asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje).
Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 3-ojo skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. SSI(19.1)-209 priėmimo metu galiojusios Nuostatų redakcijos 3 punkte buvo nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, pageidaujantys gauti Išmokas, turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pateikti Užimtumo tarnybai prašymą skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui. Nuostatų 4 punkte buvo įtvirtinta, kad prašymas gali būti pateiktas vieną kartą Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu.
Nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusios Nuostatų redakcijos 4 punkte buvo įtvirtinta, kas prašymas gali būti pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu, taip pat 2 mėnesius po Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba bent vieno iš jų paskelbimo termino suėjimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas ir patvirtintas karantino režimas. Karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24:00 val. (6 punktas).
Nuostatuose nėra numatyta pareiga atsakovei kiekvieną mėnesį išmokant išmokas patikrinti, ar asmuo, kuriam išmoka nebuvo paskirta, atitinka Užimtumo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjas po Užimtumo tarnybos Vilniaus miesto 3-ojo skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. SSI(19.1)-209, kuriuo atsisakyta skirti jam išmoką, Nuostatų 4 punkto, galiojusio nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2021 m. sausio 1 d., nustatytu terminu, t. y. per visą karantino laikotarpį ir per 2 mėnesius jam pasibaigus (iki 2020 m. rugpjūčio 16 d.) į atsakovę nesikreipė. Pareiškėjas, kaip jau minėta, prašymą paskirti ir išmokėti išmoką kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui už pirmo karantino laikotarpį Užimtumo tarnybai pateikė 2020 m. gruodžio 11 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai Sprendimu neskyrė pareiškėjui išmokos kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui, todėl Sprendimas laikytinas teisėtu ir nėra pagrindų jo naikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.