Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., nedalyvaujant pareiškėjo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos - atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) vadovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kupiškio rajono apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau - VMI) pareiškimas, kuriuo prašoma A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą už tai, jog jis, būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovu, pažeidė VMI teises, kadangi (duomenys neskelbtini), turėdama mokestinę nepriemoką VMI, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais ir nepervedė lėšų į valstybės biudžetą. Tokiais savo veiksmais įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.930¹ str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Pagal patikrinimo metu pateiktus kasos dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-01-04 iki 2016-04-30 gauta 4630,44 Eur pajamų, iš jų: 2016 m. sausio mėn. gauta 640,27 Eur; vasario mėn. -2061,12 Eur; kovo mėn.- 944,21 Eur; balandžio mėn. -984,84 Eur. Kasos kreditas nagrinėjamu laikotarpiu sudarė 4488,08 Eur, iš šios sumos buvo mokama: atsiskaitymams (duomenys neskelbtini) – 1811,81 Eur, (duomenys neskelbtini)– 142,78 Eur, (duomenys neskelbtini)-85,38 Eur, (duomenys neskelbtini)– 1462,79 Eur, (duomenys neskelbtini)-288,00 Eur ir kt.

Įmonės skola valstybės biudžetui 2016-02-01 sudarė 15707,99 Eur, 2016-02-29 – 29237,99 Eur. Per šį laikotarpį Įmonės išlaidos vertinant tik kasos dokumentus sudarė 1942,47 Eur, tačiau valstybės biudžetui lėšų nepervesta.

Įmonės skola valstybės biudžetui 2016-03-01 sudarė 29572,46 Eur, 2016-03-31 – 35217,46 Eur. Per šį laikotarpį Įmonės išlaidos vertinant tik kasos dokumentus sudarė 901,96 Eur, tačiau valstybės biudžetui lėšų nepervesta. Įmonės nepriemoka valstybės biudžetui 2016-08-25 yra 27294,53 Eur, atsiskaitymas su biudžetu ir toliau nevyksta sklandžiai.

Iš patikrinimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad vykdant atsiskaitymus su kreditoriais ir nepervedant lėšų į valstybės biudžetą, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. reikalavimai „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“. Įmonės vadovas A. G. turėjo informaciją apie Įmonės finansinę padėtį, tačiau atsiskaitant pirmenybę teikė ne biudžetui, tačiau kitiems kreditoriams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. teismo posėdžio metu su padarytu pažeidimu iš esmės sutiko ir paaiškino, kad iš kasos, apeinant mokėjimus valstybei, buvo mokamas (duomenys neskelbtini), atsiskaitoma su įvairiomis įmonėmis nedidelėmis sumomis. Sumokėta įmonei (duomenys neskelbtini) – už spausdintuvų aptarnavimą, nes vykstant patikrinimui baigėsi dažai, reikėjo pateikti daug dokumentų kopijų. Sumokėta (duomenys neskelbtini)– tai šalinant elementarias gamybines problemas, (duomenys neskelbtini) sumokėta už kurą įmonės automobiliui, (duomenys neskelbtini) sumokėta už automobilio remontą. Be to, visos lėšos buvo mokamos ne iš kasos, o jis pirmiausia sumokėdavo, vėliau pinigus susigrąžindavo. Mano, kad prašoma skirti bauda yra per didelė, nes suma, kurią panaudojo kitiems kreditoriams, yra apie 2600 Eur. Įmonė 2016-04-01 kreipėsi į mokesčių inspekciją dėl mokestinės paskolos, tačiau prašymas buvo atmestas. Įmonė dėl objektyvių priežasčių negali pilnai vykdyti nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Įmonė dirba ir dirbs toliau, tačiau problemos išlikę nuo 2008 metų krizės, pagrindinė priežastis – gamybos pobūdis. Įmonė turi atsiskaitymų su kreditoriais, todėl daugeliu atveju kreditoriai reikalauja išankstinių atsiskaitymų. Siekdami išlikti konkurencingi, už parduotą produkciją atideda mokėjimus iki 90 dienų, o VMI reikalauja atsiskaityti laiku. Visus mokesčius valstybei su delspinigiais įmonė vis tiek sumoka. Visus mokėjimus yra perėmusi motininė įmonė (duomenys neskelbtini), kuri moka ir kitiems kreditoriams, ir valstybei mokesčius. Sandėlyje produkcijos sukaupta pakankamai, priimtas naujas pardavimų vadovas, tikisi, kad greitai sumokės visą mokesčių įsiskolinimą arba gaus mokestinį atidėjimą.

Pažeidimą pripažįsta ir gailisi dėl pažeidimo.

ATPK 50⁶ str. įtvirtinta atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais).

A. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Teismo nuomone, A. G., einančio Įmonės vadovo pareigas, veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 1 d., sudėtis, nes Įmonė, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, tačiau kitiems kreditoriams.

CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

A. G. kaltę padarius ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą įrodo byloje esantys dokumentai: VMI prie LR FM pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo ( b. l. 2-3); duomenys apie kasos sąskaitos apyvartas, iš kurių matyti, kad Įmonė per 2016 metų vasario mėnesį iš kasos išmokėjo įvairiems kreditoriams 1942,47 Eur, tačiau valstybės biudžetui lėšų nepervesta. Įmonė per 2016 metų kovo mėnesį iš kasos išmokėjo įvairiems kreditoriams 901,96 Eur, tačiau valstybės biudžetui lėšų nepervesta ( b. l. 8, 9); iš 2016-06-01 operatyvaus patikrinimo pažymos ( b. l. 4-7) matyti, kad Įmonė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, tai yra nuo 2016-01-25, vykdė atsiskaitymus su juridiniais asmenimis bei fiziniu asmeniu, vykdančiu veiklą. Didžiausias Įmonės kreditorius ir produkcijos pirkėjas yra (duomenys neskelbtini), kurio skola 2016-04-30 siekia 1826536, 71 Eur. Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-05-10 UAB (duomenys neskelbtini) už Įmonę į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė 11966,89 Eur. Remiantis A. G. paaiškinimu, UAB (duomenys neskelbtini) perėmė visus Įmonės mokėjimus pagal turimas sutartis; iš pateiktų prievolių balanso suvestinių matyti, kad Įmonė valstybės biudžetui buvo skolinga: 2016-08-28 – 27294,53 Eur ( b. l. 10), 2016-02-01 – 15707,99 Eur ( b. l. 11), 2016-02-29 – 29237,99 Eur ( b. l. 12), 2016-03-01 – 29572,46 Eur ( b. l. 13), 2016-03-31 – 35217,46 Eur ( b. l. 14) 2016-09-16 – 29145,60 Eur ( b. l. 29); iš pridėtų išrašų matyti, kad A. G. yra Įmonės vadovas ( b. l. 15, 16); iš pateiktų Įmonės mokėjimų į valstybės biudžetą išklotinių matyti, kad mokėjimai į valstybės biudžetą nuo 2016-02-01 iki 2016-03-31 nebuvo vykdomi ( b. l. 17, 18).

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir atskaitingu už buhalterinę apskaitą ir atskaitomybę, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio l dalyje, nes nevykdė CK 6.930¹ str. 1 d. nuostatų - pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos- teises.

A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinanti aplinkybė-pripažįsta pažeidimą ir gailisi.

Skiriant nuobaudą A. G. teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei aplinkybes, kad Įmonė stengiasi nedidinti įsiskolinimo valstybei ( Įmonės skola valstybei 2016-02-29 sudarė 29237,99 Eur, 2016-09-16 skola valstybei buvo 29145,60 Eur), vadovas stengiasi užtikrinti įmonės veiklą ir kitiems kreditoriams atliko mokėjimus siekdamas nesustabdyti įmonės veiklos; į asmenybę - nėra baustas už kitų teisės pažeidimų padarymą (teismui duomenys nepateikti), laikomas neteistu (duomenys nepateikti), į atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, į turtinę padėtį – dirba; į aplinkybę, jog nesilaikant eiliškumo kitiems kreditoriams sumokėtos gana nedidelės lėšų sumos, kurių būtų nepakakę padengti visą skolą valstybei, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. G. paskyrus ATPK 50⁶ straipsnio 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą. Kadangi bauda didelė, jos mokėjimas išdėstomas dalimis. Atsižvelgiama, kad Įmonė stengiasi mokėti mokesčius į valstybės biudžetą ( 2016-03-31 skola biudžetui buvo 35217,46 Eur), tačiau nepakankamai, kad pilnai padengtų įsiskolinimą.

Teismo įsitikinimu, paskyrus minimalią baudą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d. sankcijoje, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 50⁶ str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., 313 str., teismas

nutaria:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 1448,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ) baudą.

Įpareigoti A. G. paskirtąją baudą sumokėti dalimis per 8 mėnesius – pirmąją 181 Eur baudos dalį įpareigoti sumokėti iki 2016-10-31, toliau po 181 Eur iki sekančio mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, paskutinį kartą 181 Eur sumokant iki 2017-05-31.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kupiškio rajono apylinkės teismą.