Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė, dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. P-1018, kuriuo pareiškėjui T. Š. buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų J. V. inžinerijos bataliono 3-ojo inžinerijos būrio Inžinerinės žvalgybos skyriaus vado pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas T. Š. nuo 2007 m. gegužės 14 d. vykdė profesinę karo tarnybą J. V. inžinerijos batalione, Bendrosios inžinerijos kuopoje. Nuo 2017 m. kovo 1 d. pareiškėjas vykdė Lietuvos kariuomenės J. V. inžinerijos bataliono Bendrosios inžinerijos kuopos 3 inžinerijos būrio Inžinerinės žvalgybos skyriaus vado pareigas.

Lietuvos kariuomenės J. V. inžinerijos bataliono vadas 2018 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-299 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ įsakė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl T. Š. neatvykimo į tarnybą. Tarnybinį patikrinimą pavesta atlikti atsižvelgiant į J. V. inžinerijos bataliono Bendrosios inžinerijos kuopos vado kpt. L. J. 2018 m. balandžio 17 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2018 m. kovo 19-20 d. srž. T. Š. be pateisinamos priežasties nepasirodė tarnybos vietoje, o laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. kovo 27 d. karys imtinai turėjo nedarbingumą.

Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2018 m. gegužės 17 d. patikrinimo išvadoje Nr. TPI-12 (toliau – Patikrinimo išvada) konstatuota, kad T. Š. 2018 m. kovo 19-20 dienomis privalėjo vykdyti Lietuvos kariuomenės J. V. inžinerijos bataliono Bendrosios inžinerijos kuopos 3 inžinerijos būrio Inžinerinės žvalgybos skyriaus vado pareigas, tačiau karys minėtomis dienomis į tarnybos vietą neatvyko ir neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikė. Karys į tarnybos vietą atvyko 2018 m. kovo 28 d. ir pateikė pateisinimą dėl neatvykimo į tarnybą už laikotarpį 2018 m. kovo 21-27 d. Karys minėtomis dienomis turėjo nedarbingumą. Dokumentų, kurie pateisintų nebuvimą tarnyboje 2018 m. kovo 19-20 d. pareiškėjas neturėjo.

Patikrinimo metu nustatyta, kad T. Š. 2018 m. kovo 19 d. ryte Bendrosios inžinerijos kuopos 3 inžinerijos būrio vadui ltn. A. S. telefonu pranešė, jog serga, jam pakilusi temperatūra, vemia, todėl kreipsis į šeimos gydytoją. T. Š. Bendrosios inžinerijos kuopos kuopininkui srž. D. K. 2018 m. kovo 19 d. ryte apie 7.30 val. SMS žinute pranešė, kad ketina važiuoti pas gydytoją ir rytoj atvyks į tarnybą, tačiau tarnyboje nepasirodė. Telefonu T. Š. D. K. taip pat paaiškino, kad gydytojas nedirbo ir šiandien eis pas gydytoją, o po to atvyks į batalioną, tačiau į tarnybą neatvyko.

Patikrinimo išvadoje taip pat konstatuota, kad T. Š. 2017 m. balandžio 6 d. buvo supažindintas su Bataliono standartinėmis veiklos procedūromis, kuriose nurodyta, kad bataliono privalomos karo tarnybos kariai, dėl ligos ar traumos gavę medicininę pažymą (forma 094/a) iš civilinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, asmeniškai tą pačią ar pirmąją darbo dieną privalo informuoti apie tai savo tiesioginį vadą ar viršininką telefonu, nurodydamas, kas ir kur išdavė medicininę pažymą, kokia skirto nedarbingumo trukmė, diagnozės kodas. Taip pat elgtis, kai medicininė pažyma pratęsiama (2 p.); Kariai dėl sveikatos būklės negalintys informuoti savo tiesioginių vadų ar viršininkų, pasirūpina, kad tai padarytų artimieji asmenys (3 p.). Kariai, gavę medicininę pažymą iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, per 3 darbo dienas po pažymos užbaigimo, ją bei išrašą iš ligos istorijos (forma 027/a), kurį išduoda gydantis gydytojas, pristato Karo medicinos tarnybos atitinkamam gydytojui (4 p.). T. Š. drausminę atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kad karys labai gailisi. T. Š. drausminę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Patikrinimo išvadoje konstatuota, kad, neatvykdamas į tarnybos vietą 2018 m. kovo 19-20 d. T. Š., padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje, už ką jam siūlyta skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

Krašto apsaugos ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. P-1018 už šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 73 straipsnio 2 dalyje, pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų J. V. inžinerijos bataliono 3 inžinerijos būrio Inžinerinės žvalgybos skyriaus vado pareigų nuo 2018 m. liepos 4 d. Šiuo Įsakymu nuo 2018 m. liepos 5 d. buvo nutraukta su T. Š. sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis, pareiškėjui nurodyta grąžinti Lietuvos kariuomenei 1344,97 Eur mokymosi išlaidas, pareiškėjas išleistas į atsargą.

Pareiškėjas nekvestionuoja Patikrinimo išvadoje nustatytų veiksmų padarymo fakto ir šio įvykio aplinkybių, taip pat iš esmės neginčija, kad neatvykdamas dvi dienas į tarnybą elgėsi netinkamai, padarė drausmės pažeidimą ir dėl to gailisi. Vis dėlto, pareiškėjas nesutinka su Įsakymu ir teigia, kad į darbą neatvyko dėl blogos sveikatos būklės, kad jam skirta drausminė nuobauda yra per griežta ir neadekvati padarytam pažeidimui, kad drausmės pažeidimo kvalifikavimui nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės (neįvertinta aplinkybė, jog liga buvo reali, truko ilgą laiką, buvo skirtas gydymas ir pan.). Pažymėjo, kad pareiškėjo veiksmais nebuvo padaryta esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms ar nustatytai tarnybos tvarkai, o padaryta veika nepagrįstai kvalifikuota kaip šiurkštus drausmės pažeidimas.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 straipsnyje nustatyta, kad karys yra Lietuvos valstybės gynėjas. Kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, karys turi sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių viršininkų) įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis. Drausmę ar įstatymus pažeidęs karys atsako pagal statutus ir įstatymus (Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis). Kai reikia nustatyti tarnybos pareigų netinkamo vykdymo, teisės arba drausmės pažeidimo faktus ir aplinkybes, skiriamas tarnybinis patikrinimas. Jis atliekamas kariuomenės drausmės statuto, taip pat krašto apsaugos ministro arba kariuomenės vado nustatyta tvarka (Įstatymo 26 straipsnio 4 dalis).

Bendrosios karių teisės ir pareigos detalizuojamos Karo tarnybos statuto 10 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad karys privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių bei susitarimų, krašto apsaugos sistemos statutų bei kitų teisės aktų nuostatų ir duotos priesaikos; tinkamai ir laiku vykdyti pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas, vadų (viršininkų) duotus įsakymus; laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų ir etikos kodekso reikalavimų; elgtis tik taip, kad savo veika nežemintų kario vardo ir nediskredituotų krašto apsaugos sistemos institucijų.

Karių drausminės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos kariuomenės drausmės statutas (toliau – Statutas). Statuto 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), už kurią šiame statute numatyta drausminė nuobauda. Pagal šio straipsnio 2 dalį, drausmės pažeidimai skirstomi į šiurkščius drausmės pažeidimus ir kitus drausmės pažeidimus. Šiurkščiu drausmės pažeidimu laikoma Statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai ir už kurią šis statutas numato drausminę nuobaudą (3 d.). Kitas drausmės pažeidimas - Statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), už kurią Statutas numato drausminę nuobaudą. Konkrečios veikos, kurios pripažįstamos drausmės pažeidimais, išdėstytos Statuto II dalyje „Drausmės pažeidimai“, nurodant, kurios iš šių veikų laikytinos šiurkščiais drausmės pažeidimais (Statuto II dalies I skyrius) ir kitais drausmės pažeidimais (Statuto II dalies II skyrius).

Taigi, iš aptartų teisės normų turinio matyti, kad pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis drausmės pažeidimai yra diferencijuojami į šiurkščius ir kitus drausmės pažeidimus, yra tai, ar dėl padaryto pažeidimo yra padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai. Pagal minėtą reglamentavimą, tuo atveju, kai karys atlieka veiką, atitinkančią konkretaus Statute įtvirtinto šiurkštaus drausminio pažeidimo požymius, kartu jis padaro ir esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai.

Nagrinėjamu atveju aktualus Statuto 73 straipsnis, kuriame numatyta, kad už savavališką pasišalinimą iš tarnybos vietos arba tyčinį ar dėl aplaidumo neatvykimą į tarnybos vietą nustatytu laiku, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų (Statuto 73 straipsnio 1 d.). Už tą pačią veiką, trukusią ilgiau kaip vieną tarnybos dieną ar padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos (Statuto 73 straipsnio 2 d.).

J. V. inžinerijos bataliono vado 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintos Standartinės veiklos procedūros (toliau – Standartinės procedūros) 9.14.2 skirsnio 2-4 punktuose nustatyta, kad kariai/darbuotojai, dėl ligos ar traumos gavę medicininę pažymą (forma 094/a) iš civilinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, asmeniškai tą pačią ar pirmąją darbo dieną privalo informuoti apie tai savo tiesioginį vadą ar viršininką telefonu, nurodydami, kas ir kur išdavė medicininę pažymą, kokia skirto nedarbingumo trukmė, diagnozės kodas. Taip pat elgtis, kai medicininė pažyma pratęsiama. Kariai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, dėl sveikatos būklės negalintys informuoti savo tiesioginių vadų ar viršininkų, pasirūpina, kad tai padarytų artimieji asmenys. Kariai, gavę medicininę pažymą iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, per 3 darbo dienas po pažymos užbaigimo, ją bei išrašą iš ligos istorijos (forma 027/a), kurį išduoda gydantis gydytojas, pristato Karo medicinos tarnybos atitinkamam gydytojui.

Remiantis Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 2 punktu, elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai pateisina neatvykimą į darbą (tarnybą) ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką. Pagal Taisyklių 9 punktą, elektroniniai pažymėjimai dėl ligos išduodami nuo pirmos darbingumo netekimo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustato darbingumo lygį ar profesinės reabilitacijos poreikį. Ambulatorinio gydymo metu pažymėjimai išduodami tą dieną, kai nustatomas laikinasis nedarbingumas (Taisyklių 20 p.).

Kaip buvo minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 19-20 dienomis privalėjo vykdyti Bendrosios inžinerijos kuopos 3 inžinerijos būrio Inžinerinės žvalgybos skyriaus vado pareigas, tačiau minėtomis dienomis į tarnybos vietą jis neatvyko ir neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikė. Šių aplinkybių pareiškėjas neneigia ir pažymi, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi. Nesutikimą su ginčijamu Įsakymu pareiškėjas motyvuoja tuo, kad 2018 m. kovo 19-20 dienomis į medikus nesikreipė dėl blogos sveikatos būklės, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų (tarnybinių pranešimų, paaiškinimų, liudytojų parodymų), pareiškėjo sveikatos būklė netrukdė jam 2018 m. kovo 19-20 dienomis komunikuoti telefonu su karinio vieneto atstovais ir aptarinėti, pareiškėjo teigimu, jam atliekamas procedūras bei savijautą, nors, bylos duomenimis, realiai į gydymo įstaigą pareiškėjas kreipėsi tik 2018 m. kovo 21 d. Teismas pažymi, kad pagal aukščiau minėtą reglamentavimą, jei pareiškėjo sveikatos būklė buvo tokia, kad jis negalėjo atvykti į tarnybą, Standartinės veiklos procedūroje nustatyta tvarka jis turėjo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininio dokumento, kuris pateisintų jo neatvykimą į tarnybą, išdavimo bei šį dokumentą pateikti tiesioginiam vadui ar viršininkui, tačiau tokių duomenų į bylą nebuvo pateikta. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų gavęs tiesioginio vado ar viršininko leidimą neatvykti į tarnybą 2018 m. kovo 19-20 dienomis. Teismas taip pat pažymi, kad jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl blogos sveikatos būklės 2018 m. kovo 19-20 dienomis ar, kad minėtomis dienomis jam būtų atliekamos medicininės procedūros, ar skirtas gydymas, į bylą nebuvo pateikta.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo pasišalinimas iš tarnybos be pateisinamos priežasties truko ilgiau nei vieną dieną, todėl, teismo vertinimu, jo veikla pagrįstai buvo kvalifikuota pagal Statuto 73 straipsnio 2 dalį, skiriant šiame straipsnyje numatytą vienintelę galimą drausminę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos. Pareiškėjo padarytas drausmės pažeidimas patenka į Statuto II dalies I skyrių „Šiurkštūs pažeidimai“ ir pagal Statuto struktūrą priskirtinas prie pažeidimų, sukeliančių esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 40 straipsnio 5 dalį, kai Statute už drausmės pažeidimą numatyta konkreti drausminė nuobauda nesuteikia vadui (viršininkui) galimybės rinktis iš kelių alternatyvių drausminių nuobaudų arba kai vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius nustato, kad skirta per griežta drausminė nuobauda, kario vado (viršininko) arba krašto apsaugos generalinio inspektoriaus teikimu, taip pat paties kario prašymu krašto apsaugos ministras ar Lietuvos kariuomenės vadas turi teisę skirti švelnesnę drausminę nuobaudą. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas galėjo Statuto 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreiptis su prašymu į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą dėl paskirtos nuobaudos sušvelninimo, tačiau, bylos duomenimis, pareiškėjas tokia galimybe nepasinaudojo.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad profesinė karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, pagrįsta specialia ištikimybe valstybei. Kariuomenės organizavimas, atsižvelgiant į jos paskirtį bei funkcijas, yra pagrįstas griežtos drausmės principais, siekiant palaikyti kariuomenėje nustatytą tvarką, kad ji garantuotų tinkamą kariuomenės mokymą ir parengtį bei įgyvendinti jai paskirtus uždavinius. Karys privalo vykdyti žodžiu ir raštu duodamus vado įsakymus. Taip pat jis savo elgesį privalo grįsti profesinės karo tarnybos sutartimi ir profesinio parengimo žiniomis. Kario elgesys turi būti grindžiamas ne tik konkretaus įsakymo apimtimi, o turi būti pagrįstas bendrais kario tarnybos principais bei duota priesaika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3200/2011). Tuo tarpu kario elgesys, neatitinkantis teisės aktuose ir visuomenėje nustatytų standartų, neabejotinai sukelia esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms ar nustatytai karo tarnybos tvarkai, taip pat ir pakirsdamas visuomenės pasitikėjimą krašto apsaugos sistema. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas įvykdė šiurkštų drausmės pažeidimą, todėl pareiškėjo argumentai, kad padaryta veika negalėjo sukelti esminės žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms ar nustatytai tarnybos tvarkai, atmestini kaip nepagrįsti.

Už tarnybos drausmės pažeidimus ar pareigų neatlikimą kalto kario atžvilgiu krašto apsaugos ministras Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu gali nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį. Pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, karys, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui Įsakymu už šiurkštaus drausmės pažeidimo padarymą pareiškėjui paskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, teismo vertinimu, teisėtai ir pagrįstai su pareiškėju buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jam nurodyta grąžinti mokymo išlaidas.

Pagal Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, tarnyba rezerve apibrėžta kaip parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose. Karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie yra įgiję pagrindinį karinį parengtumą, atrenkami ir skiriami atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, vykdo konstitucinę Lietuvos Respublikos piliečio pareigą atlikti karo tarnybą – karo prievolę, t. y. privalo atlikti teisės aktų nustatytą pareigą valstybei. Taigi pagal paminėtas įstatymo nuostatas pareiškėjas ginčijamu Įsakymu pagrįstai buvo paskirtas atlikti tarnybą rezerve.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, pagrindų jį naikinti nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas aktas paliktinas galioti, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl pareiškėjo grąžinimo į profesinę karo tarnybą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. - 87 str., 88 str. 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.