- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-11
- Bylos Nr.
- A-662-1621-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03067-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Pareiškėjas
- J. K.
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) prašyme prašė panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 10-1-18899 (toliau – ir Sprendimas), pripažinti jį tinkamu vidaus tarnybai ir įpareigoti atsakovą tęsti pareiškėjo valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūrą.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad nutraukė vidaus tarnybą paties prašymu, kadangi kartu su sutuoktine išvyko į jos paskyrimo dirbti užsienyje vietą. Realizuodamas teisę atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą, 2012 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymą grąžinti jį į tarnybą policijoje, taip pat prašymą personalo skyriui, kuriame išreiškė pageidavimą eiti Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) vyresniojo specialisto (B lygis, 9 kategorija) pareigas. Pradėjus statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo (grąžinimo į vidaus tarnybą) procedūrą siuntimu buvo nukreiptas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) įvertinti sveikatos būklę ir psichologinį tinkamumą vidaus tarnybai ir konkrečioms pareigoms. Atsakovas, remdamasis CMEK 2012 m. spalio 29 d. ekspertinio sprendimo pagrindimu (toliau – ir CMEK ekspertinis sprendimas), kad jis yra netinkamas vidaus tarnybai, priėmė sprendimą netęsti statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo (grąžinimo į vidaus tarnybą) procedūros. CMEK medikai išanalizavo CMEK ekspertinio sprendimo pagrindime išvardytas diagnozes ir nurodė, kad jos netrukdo tinkamumui tarnybai, išskyrus kairės kojos pėdos III laipsnio plokščiapėdystę (M 21.4). Pareiškėjo manymu, kairės pėdos plokščiapėdystės laipsnio diagnozė jam nustatyta neteisingai. Atlikusi abiejų pėdų šoninę rentgenogramą Nr. 2012-2013, CMEK rentgenologė apsiriko ir neteisingai konstatavo plokščiapėdystės laipsnį, išvadoje įrašė: dešinės pėdos plokščiapėdystė II laipsnio, kairės pėdos – III laipsnio. Nesutikdamas su klaidinga diagnoze, kreipėsi į traumatologą-ortopedą medicinos mokslų daktarą R. J. Ž., kuris, ištyręs tas pačias rentgeno nuotraukas bei atlikęs išsamų kompleksinį tyrimą, diagnozavo: kairės pėdos II laipsnio plokščiapėdystė. Klaidingai diagnozavusi III laipsnio kairės pėdos plokščiapėdystę, rentgenologė užkirto jam galimybę pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2012 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 1V-380/V-618 ,,Dėl sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado patvirtinimo pakeitimo“ (toliau – ir Sąvadas) 42.3 punkto nuostatas būti įvertintam individualiai. Pareiškėjas atsakovui pateikė įrodymus apie neteisingą diagnozę ir tuo pagrindu priimtą neteisingą CMEK ekspertinį sprendimą, tačiau sprendimas netęsti statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo (grąžinimo į vidaus tarnybą) procedūros nebuvo panaikintas. Nei vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtintas Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), nei kiti teisės aktai neriboja policijos įstaigos teisės pakartotinai siųsti pareigūną atlikti ekspertinį tyrimą, taip pat institucijos teisės reikalauti CMEK paaiškinimų apie pateiktų medicinos duomenų prieštaringumą. Atsakovas šia teise nepasinaudojo. CMEK ekspertinis sprendimas neatitinka Aprašo 65 punkto reikalavimų, nes neatitinka surinktų medicinos dokumentų turinio – rentgenogramos ir jos pagrindu surašytos traumatologo-ortopedo išvados. CMEK neįvertino pareigybės ypatumų, nesurinko duomenų apie darbo apimtį, neturėjo jokios informacijos apie fizinius krūvius, streso lygius. Aprašo nuostatos tiesiogiai nenustato policijos institucijos elgesio, gavus informaciją, kad CMEK ekspertinis sprendimas klaidingas dėl neteisingai nustatytos diagnozės. Tačiau, atsižvelgiant į medicininės ekspertizės uždavinius ir kad šie uždaviniai tokiu atveju lieka neišspręsti, institucija turi grąžinti ekspertinį sprendimą CMEK, reikalaudama pašalinti šio sprendimo trūkumus (prieštaringumą) ir įvertinti duomenis apie geresnę sveikatos būklę, nei buvo klaidingai diagnozuota. Priimdamas ginčijamą sprendimą, atsakovas neįvertino aplinkybių, kad iki tarnybos sustabdymo dirbo policijoje, buvo tokios pat sveikatos būklės, kasmet laikydavo fizinio pasirengimo testus. II laipsnio plokščiapėdystė ne tik neapsunkino judėjimo, bet ir netrukdė išlaikyti fizinio pasirengimo testus, įskaitant bėgimo normatyvus.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą (b. l. 24–27) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad CMEK priimtų ekspertinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti sprendžiamas administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas gina savo teisę, kildinamą viešojo ar vidaus administravimo santykių srityje. Tokiose bylose CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe, reikalinga ginamai teisei įgyti. Teismui įvertinus ekspertinio sprendimo pagrįstumą, o tam tikrais atvejais jį nuginčijus kitais įrodymais, pvz., teismo paskirta ekspertize, realizuojama asmens teisė kvestionuoti CMEK ekspertinius sprendimus teisme.
Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – ir Medicinos centras) atsiliepime į skundą (b. l. 53–58) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad Aprašo 54 punktas įpareigoja CMEK priimant ekspertinius sprendimus vertinti individualiai kiekvieno tiriamojo sveikatos būklę dėl jo tinkamumo ar netinkamumo vidaus tarnybai ir kiekvienam tiriamajam priimti individualų ekspertinį sprendimą. Sąvado 42.3 punkte nustatyta, kad pagal Sąvado III skiltį naujo priimamojo (buvusio pareigūno) tinkamumas yra individualus, todėl CMEK priėmė ekspertinį sprendimą dėl pareiškėjo J. K. tinkamumo vidaus tarnybai pagal Sąvado III skiltį individualiai įvertindama jo sveikatos būklę ir nustatytas diagnozes. CMEK ekspertinį sprendimą, kad pareiškėjas netinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį, priėmė įvertinusi surinktus ir turimus medicininius dokumentus (specializuotosios medicininės ekspertizės aktą (toliau – ir SMEA) Nr. 5902, išrašus iš J. K. asmens sveikatos istorijos, kitus gautus medicininius dokumentus), patikrinusi pareiškėjo sveikatos būklę. Pažymėjo, kad CMEK ekspertinio sprendimo pagrindimas yra sudėtinė SMEA dalis. CMEK ekspertinis sprendimas priimtas tausojant tiriamojo J. K. sveikatą, siekiant išvengti nepagrįstos rizikos, žalos sukėlimo ir yra palankus pareiškėjo J. K. gyvenimo kokybei, nes buvo įvertinta tai, kad statutinio valstybės tarnautojo (tiriamojo) statutinė tarnyba pasižymi profesine rizika, pasireiškiančia psichologine įtampa, kasdienėmis stresinėmis situacijomis, padidintu fiziniu krūviu, darbu naktimis (pamainomis). Visi šie išvardyti profesinės rizikos veiksniai gali išprovokuoti tiriamajam nustatytos ligos ir sveikatos problemos progresavimą, nes į statutinę (vidaus) tarnybą asmenys priimami tarnauti su 20 metų perspektyva. Nagrinėjamu atveju yra nesvarbu, kad pareiškėjas, iki tol būdamas pareigūnu, galėjo tarnauti vidaus tarnyboje, nes jo tinkamumas vidaus tarnybai, kaip buvusio pareigūno, ekspertizės metu buvo vertinamas kaip naujo priimamojo, jam buvo atliekama nauja ekspertizė, be to, per laikotarpį nuo paskutinės pareiškėjui atliktos ekspertizės ir (ar) kitų sveikatos patikrinimų, kurie yra atliekami pareigūnams, praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Pareiškėjui nustatyta diagnozė apriboja jo teisę tarnauti tik statutinėje tarnyboje, nes jai keliami griežtesni sveikatos būklės reikalavimai, tačiau jokiu būdu neriboja jo teisės dirbti valstybės tarnyboje ar pagal darbo sutartį. CMEK ekspertizės metu klaidų nepadarė, tinkamai taikė Sąvado 42 punktą, taip pat ir 42.3 punktų paaiškinimus ir teisingai diagnozavo kairės pėdos III0 plokščiapėdystę. Šią diagnozę iš esmės patvirtina ir pareiškėjo teismui pateikta med. m. dr. R. J. Ž. išvada, kurioje konstatuota, kad „pėdos skliauto kampas pagal Bogdanovą 159⁰ III0 plokščiapėdystę“.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 10-1-18899, kuriuo pareiškėjo J. K. statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūra buvo nutraukta, ir perdavė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nagrinėti iš naujo klausimą dėl J. K. statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo.
Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir pažymėjo, kad teismas CMEK ekspertinius sprendimus dėl tinkamumo ar netinkamumo vidaus ir kitai statutinei tarnybai vertina kaip tarpinius vientisos administracinės procedūros dokumentus ir dėl jų pagrįstumo pasisako vertindamas galutinį administracinės procedūros sprendimą. Nagrinėjamu atveju Vilniaus AVPK Sprendimas, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjo valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūra, sukėlė pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes.
Teismas nurodė Vidaus tarnybos statuto 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir pažymėjo, kad CMEK ekspertiniame sprendime nurodyta, jog pareiškėjui diagnozuota kairės pėdos III laipsnio plokščiapėdystė ir dėl tokio plokščiapėdystės laipsnio jis netinkamas tarnybai pagal Sąvado nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį. Medicinos ekspertizės komisija atsiliepime ir atstovai per teismo posėdį paaiškino, kad pareiškėjui atlikus rentgeną nustatyta, jog jo kairės pėdos skliauto aukštis yra mažiau kaip 18 mm, o skliauto kampas daugiau kaip 159°, tai patvirtina, kad jam nustatyta diagnozė (kairės pėdos III laipsnio plokščiapėdystė) yra pagrįsta ir nustatyta teisingai. Liudytoju apklaustas traumatologas ortopedas medicinos mokslų daktaras R. J. Ž. parodė, kad ištyręs tas pačias rentgeno nuotraukas bei atlikęs išsamų kompleksinį tyrimą, iš dalies nesutiko su CMEK padaryta išvada ir paaiškino, kad pėdos skliauto trikampio matavimą atliko pagal Bertramą. Matuojant pėdos skliauto trikampį pagal Bertramą yra vertinama pėdos kokybė. Tai yra vokiškas matavimo būdas, taikomas Europos Sąjungoje. Pareiškėjui kampas nustatytas taikant Tarybų Socialistinės Respublikos Sąjungoje naudotą būdą pagal Bagdanovą. Šie matavimo būdai skiriasi tuo, kad taškas dedamas kitoje vietoje. Kadangi nesutapo skliauto aukštis su kampu, atliko klinikinę apžiūrą, fotometriją, pagal gautus parametrinius duomenis braižė schemas, apžiūrėjo, kur yra nuospaudos. Fotometriją darė, nes išmatuoti kampai neatitiko pėdos skliauto aukščio. Išmatavęs pagal Bertramą gavo 142 laipsnių kampą, o tai yra II laipsnio plokščiapėdystė. Skliauto aukščio kampo parametras priklauso nuo matavimo būdo. Sutiko, kad pagal Bagdanovą yra III laipsnio plokščiapėdystė, o pagal Bertramą – II laipsnio plokščiapėdystė. Jeigu spinduliai neeina horizontaliai, o ateina iš viršaus ar apačios, kampas yra iškreipiamas net iki 8 laipsnių. Vieno ar dviejų rodiklių yra per mažai padaryti tiksliai išvadai. Plokščiapėdystės laipsnis priklauso nuo svorio, pačios pėdos, hormonų būklės ir nuo tam tikrų ligų. Jis paaiškino, kad šiuo atveju turi būti vertinama parametrų visuma, o ne vienas iš jų.
Teismas darė išvadą, kad diagnozuojant pareiškėjui kairės pėdos III laipsnio plokščiapėdystę ir dėl tokio plokščiapėdystės laipsnio konstatuojant, kad jis netinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį, nebuvo įvertintos visos aplinkybės ir pašalinti tyrimo duomenų prieštaravimai ir neaiškumai. Padaryta išvada, kad CMEK ekspertinis sprendimas buvo priimtas neišsamiai ištyrus nurodomas aplinkybes, o medicininio tyrimo netinkamas atlikimas turėjo esminės reikšmės pareiškėją pripažįstant netinkamu vidaus tarnybai.
Teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008 ir darė išvadą, kad atsakovo Vilniaus AVPK Sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir Vilniaus AVPK įpareigotinas iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo tarnybai, Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 4 dalies pagrindu pareiškėjui išduodant siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti jo tinkamumą tarnybai. Kadangi Sprendimas panaikintas, kitų pareiškėjo skundo argumentų teismas nenagrinėjo.
III.
Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 115-117) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apjungė dvi skirtingas procedūras, kurios yra vykdomos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams – statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūra (pagrindas – Valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 4 d.) ir grąžinimo į vidaus tarnybą procedūra (pagrindas – Vidaus tarnybos statuto 51 str., Grąžinimo į vidaus tarnybą taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-384 (toliau – ir Taisyklės)). Šios dvi procedūros yra skirtingos, joms įgyvendinti taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas, šios procedūros neturi būti tarpusavyje tapatinamos. Pareiškėjui J. K. buvo taikoma grąžinimo į vidaus tarnybą procedūra ir tai įrodo 2012 m. rugsėjo 10 d. siuntimas atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 10-32-SE-578. Nurodo Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 51 straipsnį, Taisyklių 1, 2 punktus ir teigia, jog atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą Sąvado nuostatos, susijusios su naujais priimamaisiais, yra taikomos ir buvusiems pareigūnams. Sąvado nuostatuose nurodyta, kad naujo priimamojo sąvoka apima ir buvusį pareigūną (Sąvado 5 išnaša). Be to, vertinant Sąvado tvirtinimo pagrindą (Vidaus tarnybos statuto 6 str. 1 d. 4 p.) bei pagal sisteminį ir loginį šių teisės aktų nuostatų aiškinimą akivaizdžiai matyti, kad buvusių pareigūnų sveikatai taikomi sveikatos būklės reikalavimai ne kaip pareigūnams, o kaip naujiems priimamiesiems. Aprašo 38 punkte reglamentuojama, kad ekspertinės išvados ir ekspertiniai sprendimai dėl naujų priimamųjų ir buvusių pareigūnų priimami vadovaujantis Sąvado nuorodomis „nauji priimamieji“ ir Sąvado skiltimi, atitinkančia siuntime nurodytą Sąvado skiltį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-319/2010 pasisakė, kad CMEK, remdamasi aprašo nuostatomis, savo ekspertiniuose sprendimuose pateikia ekspertinius atsakymus į klausimus, kurie pagal aprašo nuostatas suformuluoti siuntime. Tai reiškia, kad CMEK atliko pareiškėjo J. K. ekspertizę, kaip buvusiojo pareigūno, nes taip jo statusas buvo suformuluotas siuntime, o ne kaip statutinio valstybės tarnautojo, atkuriančio savo statusą, ir būtent todėl pareiškėjui J. K. ekspertizės metu buvo taikomos Sąvado nuostatos kaip naujam priimamajam, o ne kaip pareigūnui.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su teismo padaryta išvada, jog CMEK ekspertinis sprendimas, kad pareiškėjas J. K. yra netinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį dėl jam diagnozuotos kairės pėdos III laipsnio plokščiapėdystės, buvo priimtas neišsamiai ištyrus nurodomas aplinkybes, neįvertinus visų aplinkybių ir nepašalinus tyrimo duomenų prieštaravimų ir neaiškumų. Ši teismo išvada yra nepagrįsta, nes grindžiama įvertinus tik vieno byloje apklausto traumatologo ortopedo med. m. dr. R. J. Ž. parodymus, nors pats teismas sprendime konstatuoja, kad traumatologas ortopedas med. m. dr. R. J. Ž. tik iš dalies nesutiko su CMEK padaryta išvada, kas reiškia, kad teismas laiko, kad pakanka tik vieno gydytojo specialisto dalinio nesutikimo su CMEK priimtu ekspertiniu sprendimu, kad šis ekspertinis sprendimas būtų pripažintas netinkamu, o jo pagrindu priimtas Sprendimas būtų panaikintas. Mano, kad vieno gydytojo specialisto išsakyta nuomonė negali būti pagrindu panaikinti CMEK, kolegialaus subjekto, kuriuo sudėtyje yra daugiau nei 3 gydytojai ekspertai (gydytojai specialistai), ekspertinį sprendimą, juo labiau kad šio sprendimo teisėtumą patvirtino ir gydytojos radiologės I. E. Č. nustatyta diagnozė – kairės pėdos III laipsnio plokščiapėdystė (gydytoja radiologe I. E. Č. nėra CMEK dirbanti gydytoja specialistė). Be to, nei ekspertizės metu, nei traumatologo ortopedo med. m. dr. R. J. Ž. taikytos skirtingos metodikos dėl plokščiapėdystės nustatymo neprieštarauja viena kitai, nėra panaikintos ir nėra nustatyta, kad viena iš jų turi pirmenybę prieš kitą. Traumatologas ortopedas med. m. dr. R. J. Ž. pateikė tik savo nuomonę, jis neatliko ir neatlieka ekspertizių, jam nesuteikta teisės vertinti kito gydytojo specialisto nustatytą diagnozę. Pareiškėjas J. K. turi nustatytų kitų gretutinių ligų ir sveikatos problemų (H52.2; E66.9; R93.2; M19.0; M77.3; M54.5; M42.16; H93.3; J34.2; K08.1; K05.0), kurios galėjo sąlygoti jo sveikatos būklės pablogėjimą ir pagrindinės diagnozės II-III° plokščiapėdystė (TLK-10-AM kodas - M21.4) atsiradimą. Kadangi CMEK atliktos ekspertizės metu nustatyta diagnozė nėra paneigta, ją patvirtino ir traumatologas ortopedas med. m. dr. R. J. Ž., todėl tai dar kartą įrodo, kad CMEK teisingai taikė Sąvado 42.3 punktą ir Sąvado 42.3 punkto paaiškinimus, todėl nėra pagrindo laikyti nurodytą CMEK ekspertinį sprendimą netinkamu.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 122-124) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas Vilniaus AVPK sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Pažymi, kad teismas nevertino CMEK ekspertinio sprendimo pagrįstumo ir jo neginčijo pareiškėjo pateiktais įrodymais, nes neskyrė ekspertizės, o tai patvirtina CMEK išvados pagrįstumą, nes ji nenuginčyta, o jos pagrindu Vilniaus AVPK priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 126-130) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Dėl savo statuso pažymi, jog situacija, kokioje jis atsidūrė, nėra reglamentuota apelianto nurodytame apraše, todėl argumentai, paremti vien tik pažodiniu panašių sąvokų aiškinimu, nėra teisingi. Apeliantas skundą grindžia savo paties nurodyta diagnoze – kairės pėdos III laipsnio plokščiapėdystė. Šią diagnozę surašė CMEK rentgenologė, remdamasi rentgenograma Nr. 2012-2013. Atsakovas neatsižvelgia į tai, kad rentgenologė padarė apsirikimą ir dėl to neteisingai konstatavo plokščiapėdystės laipsnį. Be to, atsakovas netyrė, ar plokščiapėdystė šiuo konkrečiu atveju sąlygojo pareiškėjo judėjimo (vaikščiojimo) sutrikimus. Teigia, jog remiantis Sąvado 42.3 punktu, plokščiapėdystę turinčio asmens tinkamumas yra individualus. Šiuo atveju jokio individualaus vertinimo atsakovas neatliko, nedarė papildomų pėdos tyrimų, netyrė pareiškėjo realių judėjimo galimybių. Apeliantas neginčija, kad jis pareiškėjo judėjimo galimybių netyrė, rentgenologės diagnozės papildomais tyrimais netikrino. Apeliantas neįvertino, kad pareiškėjas iki tarnybos sustabdymo dirbo policijoje, buvo tokios pačios sveikatos būklės, kasmet laikydavo fizinio pasirengimo testus.
Pažymi, kad med. m. dr. R. J. Ž. specializuojasi ortopedijos srityje ir turi aukštesnę profesinę kvalifikaciją, nei radiologė I. E. Č.. Pareiškėjas apeliantui buvo išsiuntęs dokumentus apie atliktus papildomus pėdos tyrimus, prašė patikslinti ekspertinį sprendimą. Apeliantas į papildomus dokumentus neatsižvelgė, jų nevertino. CMEK ekspertiniame sprendime nėra jokio klinikinio pagrindimo dėl pareiškėjo netinkamumo tarnauti, nevertinta, ar pareiškėjui konstatuoti judėjimo apribojimai, nepasisakyta kodėl diagnozė grindžiama tik vienu parinktu parametru, o ne visuma, nepasisakyta dėl papildomų tyrimų reikalingumo. Sąvado 42.3 punkte vartojamas žodis „ir“ reiškia, kad plokščiapėdystės laipsnio nustatymui turi būti vadovaujamasi abiem parametrais, o ne vienu iš jų, kaip tai padarė CMEK.
CMEK specializuotosios medicininės ekspertizės 2012 m. spalio 29 d. akte Nr. 5902 padaryti komisijos ekspertinio sprendimo datos ištaisymai iš 2012 m. spalio 26 d. į 2012 m. spalio 29 d. Teismo posėdžio metu apelianto atstovas S. R. painiojosi teikdamas parodymus apie ekspertinio sprendimo priėmimo aplinkybes, painiojosi nurodydamas įvykių datas, pareiškėjo dalyvavimo aplinkybes, negalėjo paaiškinti, kodėl padaryti datų taisymai ir kodėl nėra žymų apie pareiškėjo atsisakymą pasirašyti aktą, jei, anot S. R., jis buvo pateiktas pareiškėjui pasirašytinai susipažinti. Apelianto atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas CMEK posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl netinkamumo vidaus tarnybai, nedalyvavo. 2012 m. spalio 26 d., o ne 2012 m. spalio 29 d., kaip kad nurodyta suklastotame įraše, vykęs CMEK komisijos posėdis, kurį stebėjo pareiškėjas, buvo neteisėtos sudėties, nes posėdyje dalyvavo tik du CMEK nariai – komisijos pirmininkas S. R. ir gyd. A. R. Č.. CMEK šiurkščiai pažeidė Aprašo 54 punkto reikalavimą, todėl vien šios faktinės aplinkybės pakanka, kad CMEK sprendimas dėl pareiškėjo netinkamumo vidaus tarnybai būtų pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Nurodo Aprašo 54 punktą ir išdėsto aplinkybes dėl ekspertinio sprendimo pasirašymo. Apelianto teiginys, kad pareiškėjo kitos ligos galėjo sąlygoti plokščiapėdystės atsiradimą, yra nelogiškas. Pareiškėjo kitos ligos neturėjo įtakos jo tinkamumui tarnauti policijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 10-1-18899 panaikinimo, atsakovo įpareigojimo pripažinti jį tinkamu vidaus tarnybai ir tęsti pareiškėjo valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūrą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 21 d., realizuodamas savo teisę atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą, kreipėsi į Vilniaus AVPK grąžinti jį į tarnybą policijoje (b. l. 29), iš kurios jis Vilniaus AVPK viršininko 2009 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. l0-TE-386 (b. l. 10) buvo atleistas savo paties prašymu dėl sutuoktinės perkėlimo į pareigas Lietuvos Respublikos ambasadoje JAV (b. l. 7). Vilniaus AVPK informavo pareiškėją apie Vilniaus AVPK esančias laisvas pareigybes. Pareiškėjas, susipažinęs su šiuo sąrašu, 2012 m. rugsėjo 11 d. pateikė Vilniaus AVPK Personalo skyriui prašymą eiti Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas (B lygis, 9 kategorija) (b. l. 31-32). Vilniaus AVPK pradėjo statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo (grąžinimo į vidaus tarnybą) procedūrą ir išdavė siuntimą į CMEK, siekdamas įvertinti pareiškėjo sveikatos būklę ir psichologinį tinkamumą vidaus tarnybai bei konkrečioms pareiškėjo pasirinktoms pareigoms. Vilniaus AVPK Personalo skyrius 2012 m. spalio 30 d. gavo CMEK 2012 m. spalio 29 d. pažymą Nr. 5902, kurioje buvo nurodyta, kad pareiškėjas yra netinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį (b. l. 30).
Pareiškėjui 2012 m. spalio 5 d. atlikus abiejų pėdų šoninės su krūviu rentgenogramas nustatyta, kad jo dešinės pėdos skliauto aukštis 4-25 mm, o skliauto kampas daugiau kaip 143°, kairės pėdos skliauto aukštis yra mažiau kaip 18 mm, o skliauto kampas daugiau kaip 159°, abiejų kulnikaulių išaugos, artrozė čiurnų sąnariuose; išvada: dešinės pėdos plokščiapėdystė IIo, kairės pėdos – IIIo; abiejų kulnikaulių pentinai; artrozės požymiai čiurnų sąnariuose. CMEK ekspertinėje išvadoje ir jos pagrindime nurodyta: dėl diagnozės II-III° plokščiapėdystė (TLK-10-AM kodas – M21.4), dėl dešinės pėdos IIo plokščiapėdystės taikytas Sąvado 42.3 punktas, pagal III skiltį tinkamumas individualus, kadangi diagnozuota sunkesnė kairės pėdos patologija, t. y. III° plokščiapėdystė, todėl netinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvado III skiltį.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, panaikino Sprendimą ir perdavė Vilniaus AVPK nagrinėti iš naujo klausimą dėl J. K. statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo. Teismas darė išvadą, kad diagnozuojant pareiškėjui kairės pėdos III laipsnio plokščiapėdystę ir dėl tokio plokščiapėdystės laipsnio konstatuojant, kad jis netinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį, nebuvo įvertintos visos aplinkybės ir pašalinti tyrimo duomenų prieštaravimai ir neaiškumai, CMEK ekspertinis sprendimas buvo priimtas neišsamiai ištyrus nurodomas aplinkybes, o medicininio tyrimo netinkamas atlikimas turėjo esminės reikšmės pareiškėją pripažįstant netinkamu vidaus tarnybai.
Atsakovas Medicinos centras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apjungė dvi skirtingas procedūras, kurios yra vykdomos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, – statutinio valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūrą ir grąžinimo į vidaus tarnybą procedūrą, taip pat nesutinka su teismo išvada, padaryta dėl CMEK ekspertinio sprendimo, kadangi ši išvada, anot Medicinos centro, buvo grindžiama įvertinus tik vieno byloje apklausto traumatologo ortopedo medicinos mokslų daktaro R. J. Ž. parodymus.
Pareiškėjo tinkamumas tarnybai yra individualus. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmenims teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas (48 str. 1 d.). Vertinant asmens tinkamumą tarnybai prioritetas turi būti teikiamas asmens sveikatos apsaugai. Galutinė išvada dėl asmens tinkamumo tarnybai galima tik itin atidžiai įvertinus asmens galimybę eiti konkrečias pareigas vidaus reikalų sistemoje, nedarant žalos tiriamojo sveikatos būklei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-228/2008).
Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog CMEK ekspertinis sprendimas buvo priimtas neišsamiai ištyrus nurodomas aplinkybes, o medicininio tyrimo netinkamas atlikimas turėjo esminės reikšmės pareiškėją pripažįstant netinkamu vidaus tarnybai, darė įvertinęs byloje apklausto traumatologo ortopedo med. m. dr. R. J. Ž. parodymus, pagal kuriuos jis, išmatavęs pareiškėjo kairę pėdą pagal Bertramą gavo 142 laipsnių kampą, nustatė II laipsnio plokščiapėdystę. Šiuo aspektu pritartina apelianto argumentui, jog teismas nepagrįstai vadovavosi vieno gydytojo specialisto išsakyta nuomone kaip pagrindu pripažindamas nepagrįstu CMEK ekspertinį sprendimą. Byloje nėra įrodymų, jog R. J. Ž. pasirinktas pėdos skliauto trikampio matavimo būdas turi pirmenybę prieš kitą, CMEK ekspertų pasirinktą būdą, nėra duomenų, jog taikomos skirtingos metodikos dėl plokščiapėdystės nustatymo prieštarautų viena kitai. Be to, R. J. Ž. kaip traumatologas ortopedas, kuris pateikė savo nuomonę nagrinėjamoje byloje, buvo pasirinktas pareiškėjo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Byloje esančios skirtingos pareiškėjo kairės pėdos plokščiapėdystės nustatymo išvados (CMEK ekspertinis sprendimas ir gydytojo R. J. Ž. vertinimas) – tai įrodymai, kurie buvo surinkti panaudojant specialias žinias, todėl ir jų turinio vertinimas, nesant imperatyvių teisės normų pažeidimų, gali būti atliekamas tik pasinaudojus tokiomis pačiomis specialiomis žiniomis, kurių šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturi. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju, vertinant tokio pobūdžio įrodymus (gautus panaudojus specialias žinias), procesinis įstatymas numato galimybę pasitelkti specialisto arba eksperto pagalbą (ABTĮ 61, 62 str.) atitinkamai kviečiant į teismo posėdį tinkamą specialistą ar skiriant ekspertizę. Teismas šiais procesiniais instrumentais nepasinaudojo, o pats vertino aplinkybes, reikalaujančias specialių žinių, tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir toks procesinės teisės normų pažeidimas neleidžia teismo sprendimo laikyti teisingu (ABTĮ 142 str. 1 d.). Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai būtų ištaisyti.
Atkreiptinas dėmesys, jog specialistas kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialių žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti bei įvertinti (ABTĮ 61 str. 1 d.). Specialisto paaiškinimai gali būti surašomi atskirame dokumente, kuris turi būti pasirašytas (ABTĮ 61 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog specialisto paprastai prireikia tuomet, kai byloje surinkti duomenys yra prieštaringi (2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–3362/2010) ir reikia vertinti įrodymus, kurie jau buvo surinkti panaudojant specialias žinias, kurių teismas neturi (2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-203/2011), kaip ir yra nagrinėjamu atveju.
Pastebėtina, jog pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą dėsto argumentus dėl CMEK specializuotosios medicininės ekspertizės 2012 m. spalio 29 d. akte Nr. 5902 padarytų komisijos ekspertinio sprendimo datos ištaisymų iš 2012 m. spalio 26 d. į 2012 m. spalio 29 d. Šių argumentų pareiškėjas nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako, tačiau, kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, pareiškėjas turi teisę pirmosios instancijos teismui nurodyti šias aplinkybes.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl ankščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir nesiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenustatinėjo šiai bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.). Šie procesiniai teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.).
Teismui visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjus pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu ir teisėtu, o dėl ankščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.