- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-17
- Bylos Nr.
- I-475-561/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03205-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- M. F.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. F. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. F. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas), 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Komisariato Švenčionių rajono policijos komisariate (toliau – ir Švenčionių r. PK). Paaiškino, kad Švenčionių r. PK, buvo kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, buvo nuolat pažeidžiamos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų nuostatos. Dėl netinkamų sąlygų padaryta žala jo sveikatai. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimą kildina dėl per mažo gyvenamojo ploto bei dėl to, kad buvo stebimas prižiūrėtojų, kuomet naudojosi sanitariniu mazgu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Komisariato, nurodė, jog pareiškėjas Švenčionių r. PK areštinėje buvo laikomas laikotarpiais nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 2 d., nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. spalio 14 d., nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. sausio 13 d., nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2016 m. vasario 10 d., nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2016 m. vasario 24 d., nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2016 m. kovo 23 d., nuo 2016 m. balandžio 11 iki 2016 m. balandžio 22 d., nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. gegužės 16 d., nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d.
Nurodė, kad Švenčionių r. PK areštinėje yra 7 gyvenamosios kameros (1, 2, 3, 4, 5, 6, 10 kameros), 1 izoliatorius (9 kamera) bei dvi paskirstymo kameros (7 ir 8 kameros). Gyvenamosios kameros yra: 1 kamera yra trivietė (15,06 kv. m.), 2 kamera yra dvivietė (11,24 kv. m.), 3 kamera yra trivietė (15,38 kv. m.), 4 kamera yra dvivietė (13,43 kv. m.), 5 kamera yra trivietė (15,94 kv. m.), 6 kamera yra trivietė (16,20 kv. m.), 10 kamera yra vienvietė (5,80 kv. m.). Kamerose daugiau asmenų, nei numatyta vietų, netalpinama, todėl laikomiems asmenims tenkančio kameros ploto minimalus reikalavimas nėra pažeidžiamas.
Dėl sanitarinio mazgo nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog jis patyrė diskomfortą, nes buvo stebimas per stebėjimo langelį prižiūrėtojų, nepagrįstas. Pabrėžė, kad sanitariniai mazgai kamerose išdėstyti taip, kad sanitarinis mazgas nesimato prižiūrėtojui žiūrint per stebėjimo langelį. Sanitarinių mazgų ir kamerų durų išdėstymas areštinės kamerose yra aiškiai matomas iš areštinės plano.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto (Komisariato) veiksmais.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jam galimai padarytą žalą ginčo laikotarpiu pareiškėjas kildina iš to, jog minėtu laikotarpiu buvo laikomas Švenčionių r. PK areštinės kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas bei buvo stebimas prižiūrėtojų per stebėjimo langelį naudojantis sanitariniu mazgu.
Teismas sprendžia galimus viešojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 2 d., nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2015 m. spalio 14 d., nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. sausio 13 d., nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2016 m. vasario 10 d., nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2016 m. vasario 24 d., nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2016 m. kovo 23 d., nuo 2016 m. balandžio 11 iki 2016 m. balandžio 22 d., nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. gegužės 16 d., nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (galiojusių iki 2017 m. balandžio 4 d.) (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Iš pateikto Komisariato atsiliepimo bei areštinės plano (b. l. 17) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko minimalaus ploto reikalavimus. Darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu, kuomet pareiškėjas buvo laikomas Švenčionių r. PK areštinėje, nebuvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m., t. y. byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad iš kameros ploto turėtų būti išskaičiuojamas baldų užimamas plotas.
Pažymėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Taigi, pareiškėjo argumentai, kad iš kameros ploto turėtų būti išskaičiuojamas baldų užimamas plotas, atmestini.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog ne tik nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas, tačiau pareiškėjas buvo stebimas prižiūrėtojų per stebėjimo langelį naudojantis sanitariniu mazgu.
Komisariatas nurodė, kad pareiškėjas negalėjo būti stebimas prižiūrėtojų per stebėjimo langelį naudojantis sanitariniu mazgu, nes sanitariniai mazgai kamerose išdėstyti taip, kad jie nesimato prižiūrėtojui žiūrint per stebėjimo langelį. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą areštinės kamerų planą, sutinka su Komisariato argumentu, kad pareiškėjas negalėjo patirti nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu, nes sanitariniai mazgai kamerose yra išdėstyti tai, kad prižiūrėtojui stebint sulaikytuosius per stebėjimo langelį, sanitarinio mazgo nesimato (b. l. 17).
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas visas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo M. F. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.