- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-1140-115/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Alma Urbanavičienė, Virginija Volskienė
- Trečiasis asmuo
- J. R., VĮ Regitra
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Transverslas“, N. B.
- Advokatai
- Rimantas Jonynas
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1140-52/2007
Teisėja Nijolė Tankevičienė Procesinio sprendimo kategorijos 41; 42.11.3; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. gruodžio 6 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičius,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 3d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1356-141/2007 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Transverslas“, N. B. , tretieji asmenys J. R. , VĮ Regitra, dėl komisinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir metinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ieškovo ir atsakovų UAB „Transverslas“ ir N. B. 2005-02-18 pasirašytą komisinį susitarimą dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo N. B. 7500 Lt sumokėtą už automobilį sumą, o iš UAB „Transverslas“ - 15 litų mokestį, sumokėtą pasirašant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Reikalavimus grindė LR CK 1.96 str., 6.156 str. 3 d., 6.307 str. 1d., 6.317 str. 2 d. Ieškovas nurodė, kad taupumo sumetimais komisiniame susitarime buvo nurodyta, jog automobilis Mercedes - Benz 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) parduodamas už 100 Lt, tačiau jis buvo parduotas už 7500 Lt. Pinigai buvo sumokėti tiesiogiai N. B. . Registruojant automobilį VĮ Regitra paaiškėjo, kad jis yra vogtas ir suklastotas kėbulo numeris. Šis automobilis nuo 2002 metų vasario mėnesio buvo ieškomas kaip vogtas, o suradus grąžintas savininkui. Ieškovas pažymėjo, kad nors susitarimas vadinamas komisiniu, tačiau jis neatitinka LR CK 6.780 str., todėl jam turi būti taikomos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios įstatymo normos.
Atsiliepimas
Atsakovas N. B. su ieškiniu nesutiko. Neprieštaravo dėl komisinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau nesutiko grąžinti ieškovui už parduotą automobilį gautus pinigus. Paaiškino, kad už automobilį iš ieškovo gavo ne 7500 Lt, bet apie 5500 Lt, tačiau tikslios sumos neprisimena. Apie tai, kad automobilis vogtas, atsakovui nebuvo žinoma ir ši aplinkybė nebuvo nustatyta registruojant automobilį VĮ Regitra, kada jis nupirko šį automobilį iš buvusios savininkės J. J. (R.) 2004-10-28. Nurodė, kad jis yra sąžiningas įgijėjas, todėl nesutiko, jog būtų taikoma restitucija, kadangi ieškovas negali grąžinti jam automobilio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007-09-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu komisinį susitarimą dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2005-02-18 pasirašytą UAB „Transverslas“, N. B. ir V. J. . Reikalavimą taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo N. B. 7500 Lt, iš atsakovo UAB „Transverslas“- 15 Lt, bei reikalavimą priteisti metines palūkanas, atmetė. Priteisė iš ieškovo V. J. į valstybės pajamas 43,96 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad pagal LR CK 4.96 str. 1 dalį, jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais. Nei atsakovas N. B. , nei J. J. (R.) nebuvo teisėti automobilio savininkai, jie neturėjo teisės sudaryti jo pirkimo-pardavimo ar kitų nuosavybės teisių perleidimo sandorių. Visi po automobilio pagrobimo (2002 metų vasario mėnesio) sudaryti sandoriai yra neteisėti, kadangi atsirado be automobilio teisėto savininko valios. N. B. neturėjo teisės parduoti automobilį Mercedes - Benz V. J.. Sandorį, pagal kurį buvo parduotas pardavėjui nepriklausantis daiktas, teismas pripažino negaliojančiu. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad restitucija šiuo atveju netaikytina, kadangi ji negalima (LR CK 6.145 str.). Taikant restituciją ieškovo V. J. reikalaujamu būdu, nepagrįstai ir nesąžiningai vienų asmenų, pasirašiusių susitarimą padėtis pagerėtų, o kitų - pablogėtų. Teismas nurodė, kad komisinio susitarimo pasirašymas buvo neteisėtas, tačiau nenustatyta, jog jį pasirašiusiems asmenims tai buvo žinoma. Restitucija taikoma, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą dėl to, kad pirkimo-pardavimo sandoris pripažintas negaliojančiu, tačiau šiuo konkrečiu atveju toks restitucijos taikymo būdas (natūra) negalimas. Be to, tarp šalių nėra sutarimo dėl faktinės automobilio pardavimo kainos, dėl to teismas negalėjo nustatyti ieškovo faktiškai sumokėtos sumos (7500 Lt, 5500 Lt ar 100 Lt). Kadangi teismas netenkino reikalavimo dėl restitucijos taikymo, priteisiant iš atsakovų 7500 Lt ir 15 Lt, todėl nepriteisė ir ieškovo reikalaujamų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovas V. J. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-09-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo N. B. 7500 Lt ir atsakovo UAB „Transverslas“ 15 Lt. Taip pat prašo iš atsakovų priteisti sumokėtą žyminį mokestį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad pirmos instancijos teismas vadovavosi prielaida, jog vienašalė restitucija nepagrįstai pagerintų ieškovo padėtį ir pablogintų atsakovo N. B. padėtį, kadangi automobilis yra grąžintas teisėtam jo savininkui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas V. J. yra tokia pati sąžininga šalis, kaip ir N. B. . Atitinkamai, priimdamas sprendimą teismas privalėjo atsižvelgti ne tik į atsakovo N. B. , bet ir į ieškovo V. J., kaip sąžiningos šalies, interesus. Teismui atsisakius priteisti šią sumą, ieškovas V. J. neturi kitų galimybių apginti savo pažeistas teises. Ieškovas pažymi, kad sumokėtos sumos priteisimas iš N. B. jokiu būdu nereiškia, jog grąžinęs sumokėtus pinigus N. B. negalėtų prisiteisti nuostolių atlyginimo iš to asmens, kuris jam perleido automobilį. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo LR CK 6.145 str. 2 d. nuostatą. Minėta nuostata leidžia atsisakyti taikyti restituciją tik išimtiniais atvejais ir tik tuo atveju, jei jos taikymo pasekoje vienos iš šalių padėtis pagerėtų nepagrįstai ir nesąžiningai. Ieškovas nurodo, kad nors šalių paliudijimai nesutampa dėl galutinės sumos, tačiau atsakovas pats pripažįstą, jog už automobilį gavo daugiau nei 100 Lt, tiksliau - 5500 Lt. Todėl šalių nesutarimas dėl galutinės automobilio pardavimo kainos nėra kliūtis LR CPK 187 str. pagrindu patenkinti ieškovo reikalavimą bent jau ta apimtimi, kuria jo neginčija atsakovas, t.y. 5500 litų ribose.
Atsiliepimas
Atsakovas N. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-09-03 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad LR CK 6.345 str. 2 d. pasakyta, jog teismas gali pakeisti restitucijos būdą ar apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Atsakovas mano, kad ieškovas turi galimybę apginti savo pažeistas teises, nes jį su vagimi sieja deliktinės atsakomybės santykiai (LR CK 6.263 str.), kuriuose ieškovas yra reikalavimo teisę turintis kreditorius. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi teisę reikalauti iš vagies nuostolių atlyginimo. Atsakovas laiko, kad toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pats greičiausias ir ekonomiškiausias. Be to, tai sąžininga ir protinga visų kitų trečiųjų asmenų atžvilgiu, kurie kaip ir ieškovas būdami sąžiningi dalyvavo sudarant, kaip vėliau paaiškėjo, negaliojančių sandorių grandinę. Atsakovas taip pat nesutinka dėl sandorio kainos, nes ieškovas galėjo sutartyje nurodyti norimą kainą. Ieškovas pripažino, kad nedidelė kaina buvo sumažinta specialiai, taupumo sumetimais. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, jog ieškovo elgesys yra nesąžiningas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino negaliojančiu 2005-02-18 Komisinį susitarimą dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo, pasirašytą UAB „Transverslas“, N. B. ir V. J. , o reikalavimą taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo N. B. 7500 Lt, 15Lt. iš atsakovo UAB „Transverslas“ bei reikalavimą priteisti metines palūkanas atmetė.
Kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, apeliacinio skundo argumentai atmestini.
Visų pirma, tai kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas 2007-09-03 sprendimu pripažino negaliojančiu 2005-02-18 šalių pasirašytas Komisinį susitarimą dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo ir šioje dalyje sprendimas neskundžiamas. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, kurios numato pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimą negaliojančia, pardavus pardavėjui nepriklausantį daiktą (CK 6.307str.1d.) ir restitucijos taikymą. Apeliantas mano, kad pirmos instancijos nepagrįstai LR CK 6.145 str. 2 d. pagrindu netaikė vienašalės restitucijos, nes atsakovas grąžinęs jam sumokėtus pinigus turi galimybę prisiteisti nuostolius iš to asmens, kuris jam perleido automobilį. Ieškovas mano, kad teismas esamoje situacijoje nepagrįstai gynė vogtą automobilį pardavusio asmens interesus, perkeliant visą riziką sąžiningam pirkėjui, kas prieštarauja kitų civilinės teisės normų turiniui ir formuojamai teismų praktikai. Tačiau kolegija su tokiais ieškovo argumentais nesutinka.
Pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra sąžiningi pirkėjai, nes byloje nėra įrodymų, jog jie įsigydami ar parduodami automobilį žinojo, jog jis yra vogtas (CK4.96str.1d.). Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis buvo pavogtas iš jo teisėto savininko, todėl yra jam grąžintas. Ši aplinkybė rodo, kad dvišalė restititucija tapo negalima. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad šioje situacijoje nėra pagrindo taikyti ir vienašalę restituciją (pinigų grąžinimą ieškovui), nes dėl to nepagrįstai pablogėtų atsakovo padėtis, o ieškovo nuostoliai būtų visiškai atlyginti (CK 6.145str.2d.). Kolegija iš esmės sutinka su tokiu materialinės teisės normos aiškinimu bei taikymu ir pažymi, kad ieškovas turi galimybę patirtus nuostolius išsiieškoti iš automobilį pavogusio asmens, kuris jau yra nustatytas ir nuteistas (b.l.78-113). Negalint nuostolių išsiieškoti iš nusikaltimą padariusio asmens, ieškovas turi teisę reikalauti juos atlyginti atsakovą įstatymo nustatyta tvarka, paduodamas ieškinį. Be to, kolegija mano, kad vienašalės restitucijos taikymas prieštarauja protingumo ir ekonomiškumo principams, kadangi vogtas automobilis buvo perleistas kitiems asmenims kelis kartus, todėl kiekvienas pirkėjas turėtų bylinėtis su automobilio pardavėju, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ar atlyginimo padarytų nuostolių, atsiradusių grąžinus pinigus gautus pagal buvusį pirkimo-pardavimo sandorį. Todėl kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino, taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą, teisėtą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje (CPK 93, 98str.). Tačiau kolegija sprendžia, kad byla nėra sudėtinga, todėl prašoma priteisti 800,0Lt suma mažinama iki 500,0Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 3d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1356-141/2007 palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. J. 500,0Lt atsakovui N. B. advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.