Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-22 nutarimo, kuria nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla M. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotoja - vyriausioji darbo inspektorė 2011-06-17 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATPP 0679-0125 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. M. S., už tai, kad ji kaip (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad įstaigoje dirbtų darbuotojai su kuriais sudarytos rašytinės darbo sutartys, kuriems išduotas darbo pažymėjimas, ir apie kurių įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Protokole nurodoma, kad M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 d., 3 d. ir 98 str. 1 d. 1 p.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai nustatytos faktinės administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės, ištirti įrodymai bei vertinant M. S. veiką nebuvo vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pažymi, kad apylinkės teismas konstatuodamas, kad M. S. apie G. Š. susitarimą su L. P. dėl darbo nieko nežinojo, tačiau apelianto nuomone, tai nešalina pastarosios atsakomybės pagal jai inkriminuotą normą. Mano, kad šioje situacijoje turi būti atsižvelgtina į tai, kad M. S. yra darbdavio atstovas ir yra atsakinga už visą įstaigos valdymą, todėl įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams - tiek darbuotojui, tiek darbdaviui laikoma, kad rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, todėl darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, o toks darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms laikomas nelegaliu.

Apelianto nuomone, aplinkybė, kad M. S. G. Š. įgaliojimų dėl darbuotojų priėmimo į darbą, neperleido rodo, kad ji, kaip (duomenys neskelbtini), savo pareigas vykdė netinkamai, t.y. nekontroliavo, kad visiems darbuotojams būtų leidžiama pradėti dirbti tik pasirašius su jais darbo sutartį. Todėl nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė taip pat yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Mano, kad iš L. P. paaiškinimų, kad jis pradėdamas dirbti, pasirašė naktinių sargų žurnale, o taip pat teiginiai, kad G. Š. pavaduoja ne pirmą kartą ir už tai atlygį gauna į kortelę, patvirtina, kad L. P. nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini) sistemingumą. Be to, patikrinimo metu, (duomenys neskelbtini) patalpose buvęs L. P. prisistatė sargu G. Š., t.y. policijos pareigūnams pateikė melagingus savo anketinius duomenis, iš ko seka, kad L. P. suprato ir žinojo, kad dėl jo veiksmų, t.y. darbo įstaigoje, direktorė M. S. gali būti patraukta atsakomybėn ir tokiu būdu siekė padėti M. S. išvengti atsakomybės. Apelianto teigimu skundžiamas nutarimas grindžiamas tik vienos šalies pateiktais įrodymais, nevertinant byloje surinktų įrodymų visumoje, nepašalinus byloje esančių prieštaravimų ir nepagrįstai nepripažįstant nelegalaus darbo fakto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes dėl LR ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus ir nesant pakankamai įrodymų, kad M. S. veiksmuose yra aukščiau aptarto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą – vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas M. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė argumentuodamas tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. S. apie G. Š. susitarimą su L. P. dėl pavadavimo nieko nežinojo. Be to, tarp L. P. ir M. S., kaip darbdavės, nebuvo susitarimo, kuriuo siekiama sukurti tarpusavio teises ir pareigas, nebuvo abiejų šalių valios ir tai, kad pastarasis dirbo susitaręs su G. Š., kuris nėra darbdavio įgaliotas asmuo, ši veika negali būti vertinama kaip nelegalus darbas.

Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (Administracinių teismų praktika 7) Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad siekiant asmenį patraukti atsakomybėn dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d. būtina nustatyti ir subjektyvųjį požymį - kaltę. M. S. nurodė, kad ji patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) nebuvo, patikrinimas buvo atliekamas po darbo valandų, apie tai, kad darbuotojas vietoje savęs pasikvietė dirbti kitą asmenį jai nebuvo žinoma, apie padarytą pažeidimą pranešė policijos pareigūnai, atlikę tikrinimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nesurinkta įrodymų, jog M. S. žinojo apie jos darbuotojo G. Š. susitarimą su L. P. ir kad ji turėjo realią galimybę, nebūdama darbo vietoje, užkirsti kelią tokiems savo darbuotojo veiksmams. Apelianto teiginiai, kad ji pažeidimą padarė neveikimu, nes privalėjo kontroliuoti, kad jos įstaigoje darbuotojų darbas būtų legalus, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad tiek teikdami paaiškinimus pažeidimą fiksavusiems pareigūnams, tiek pirmosios instancijos teisme G. Š. ir L. P. nuosekliai tvirtino, kad susitarimas dėl darbo buvo būtent tik tarp jų, apie šias aplinkybes įstaigos vadovė nebuvo informuota. Be to, apelianto argumentai dėl L. P. sistemingo nelegalaus darbo, atlygio mokėjimo M. S. vadovaujamame (duomenys neskelbtini) nėra įrodyti byloje surinkta medžiaga. Byloje nėra surinkta jokių patikimų ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų abejoti liudytojų G. Š. ir L. P. parodymais bei paaiškinimuose nurodytomis aplinkybės, paneigiančios M. S. kaltę dėl jai inkriminuoto pažeidimo. Policijos pareigūnų, fiksavusių pažeidimą tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodoma, kad išsiaiškinus, kad už G. Š. dirba L. P., pastarasis patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) vadovybė apie ta nėra informuota.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog M. S. žinojo apie tai, kad į (duomenys neskelbtini) vietoje jos paskirto sargo dirba kitas asmuo, todėl neįrodytas subjektyvusis veikos požymis, t.y. M. S. kaltė leidus L. P. dirbti be darbo sutarties. Nenustačius būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų nelegalaus darbo požymių asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn už pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

Teismas nepasisako dėl apelianto skundo pastebėjimų dėl L. P. ir G. Š. 2011-05-04 paaiškinimų teiktų (duomenys neskelbtini) vadovei, kadangi šie dokumentai jokios reikšmės sprendžiant M. S. kaltės klausimą neturėjo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šių įstaigos vadovės reikalavimu pateiktų paaiškinimų nevertino, o savo daromas išvadas iš esmės grindė teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais, kurie apeliacinės instancijos teismui jokių abejonių nekelia.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), teisingai įvertino įrodymus, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kitaip nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertindamas M. S. veiką nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-22 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti, keisti jį ar grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.