- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-14
- Bylos Nr.
- 1N-70/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Algimantas Venckus
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsnio nustatyta tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, G. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, perduota Klaipėdos apygardos prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos teismui 2011 m. vasario 24 d. su kaltinamuoju aktu buvo perduota baudžiamoji byla Nr. 30-1-4922-02, kurioje A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, G. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo G. S. gynėjos prašymą (t. 10, b. l. 122-123), 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė Klaipėdos apygardos prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Skundžiamoje nutartyje nurodė, kad G. S. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus ir neaiškus: nenurodyta kada, kokias konkrečiai sumas ir pagal kokius dokumentus iš įmonės kasos G. S. gavo 98 372, 54 Lt, neaišku kada ir kokiu būdu už gautas lėšas atsiskaitė. Nors kitoje kaltinimo dalyje nurodyta, kad G. S., turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, atlikęs kasos operacijas, pasirašydamas kaip bendrovės direktorius, iš UAB „G“ kasos paėmė grynuosius pinigus – iki 2003-01-01 paėmė 318 796,78 Lt, o iki 2003-03-12 dar paėmė 3209,66 Lt, kaltinime nenurodyta kokias konkrečiai kasos operacijas atliko G. S., kada jos buvo atliktos. Kaltinime nurodomi skirtingi pasisavinimo būdai – gavo iš įmonės kasos pinigus ir neatsiskaitė bei atlikęs kasos operacijas iš kasos paėmė pinigus – iš esmės abu laikotarpiai dubliuojasi, todėl nekonkretizavus kaltinimo, visiškai neaišku, kuriais konkrečiai veiksmais, kokiu būdu ir kada pasisavintas svetimas turtas. Teismas konstatavo, kad kaltinamojo akto dalis, kurioje pareikštas kaltinimas G. S., surašyta iš esmės pažeidžiant BPK 219 str. 1 d. 3 p. reikalavimus ir tai trukdo nagrinėti bylą. Be to, teismas pripažino, kad, atsižvelgiant į tai, jog toks kaltinimas kaltinamajam yra nesuprantamas ir neaiškus, buvo apribota jo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, bei teisė į gynybą.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Kaltinamajame akte, laikantis BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, nurodytos visos įstatymo reikalaujamos aplinkybės. Iš G. S. pareikšto kaltinimo formuluotės visiškai aiškus nusikalstamos veikos aprašymas: G. S., būdamas UAB „G“ direktoriumi ir turėdamas teisiškai apibrėžtus įgalinimus pasirašyti savo parašu UAB „G“ atliekamų operacijų dokumentus, laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2003 m. kovo 3 d., neteisėtai pasinaudojo jam suteiktais įgalinimais, t. y. kaip atskaitingas asmuo gavo iš įmonės kasos 98 372,54 Lt, atsiskaitė tik už 48 178,49 Lt, o likusius pinigus 50 194,05 Lt pasisavino, nepateikdamas išlaidas pateisinančių dokumentų ir šių lėšų neįnešdamas nei į bendrovės kasą, nei į jos banko sąskaitą. Be to, laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2003 m. kovo 12 d., jis atliko kasos operacijas, pasirašydamas kaip bendrovės direktorius, ir iš bendrovės kasos paėmė grynuosius pinigus – iki 2003 m. sausio 1 d. paėmė 318 796,78 Lt, o iki 2003 m. kovo 12 d. dar 3209,66 Lt, tačiau šių pinigų išlaidas pateisinančių dokumentų nepateikė ir juos pasisavino. Tokiu būdu G. S. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „G“ priklausantį didelės vertės turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Pareikštame kaltinime nurodytas nusikaltimo padarymo laikas, būdai, padariniai, todėl Klaipėdos apygardos teismo argumentas, kad visiškai neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais, kokiu būdu ir kada pasisavintas svetimas turtas, yra nepagrįstas ir neteisingas. Kiti teismo nurodyti trūkumai, t. y. kad kaltinamajame akte nėra konkrečiai nurodyta kada, kokias sumas ir pagal kokius dokumentus kaltinamasis G. S. iš UAB „G“ kasos gavo 98 372,54 Lt, kada ir kokiu būdu už šias gautas lėšas atsiskaitė, kokias konkrečiai kasos operacijas kaltinamasis atliko ir kada jos buvo atliktos, specialisto išvadoje nėra konkrečiai detalizuoti, tačiau, jei tai laikytina pažeidimu, jį galima ištaisyti teismo posėdyje. Skunde pažymima, kad teismas grąžino bylą prokurorui dar neatlikus teisminio įrodymų tyrimo, t. y. neapklausus kaltinamųjų, liudytojų, specialisto, neištyrus specialisto išvados duomenų.
FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-3/2 konstatuojama, kad UAB „G“ direktorius G. S., atlikęs kasos operacijas, 2003 m. kovo 1 d. padarė 318 796,78 Lt trūkumą kasoje (kurį 2003 m. kovo 1 d. nustatė vyr. buhalterė R. S. ir kuris patikslintas tyrimo metu) ir 2003 m. kovo 12 d. padarė 3209,66 Lt trūkumą kasoje (kuris nustatytas 2003 m. kovo 12 d. piniginių lėšų perdavimo administratoriaus UAB „Š“ įgaliotam asmeniui A. R. metu ir patikslintas tyrimo metu). Be to, atskaitingo asmens, direktoriaus G. S. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2003 m. kovo 3 d. susidariusi skola bendrovei „G“ 2003 m. kovo 3 d. buvo 50 194,05 Lt. Taip direktorius G. S. padarė viso 372 200,49 Lt (318 796,78 + 3209,66 + 50 194,05) nuostolį bendrovei „G“. Papildomame 2008 m. kovo 27 d. specialisto paaiškinime nurodoma, jog G. S. nuostolis susidarė dėl to, kad jis neorganizavo, kad ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, dėl kurių susidarė trūkumas kasoje: 2003 m. sausio 1 d. trūkumas 318 796,78 Lt, 2003 m. kovo 12 d. trūkumas 3209,66 Lt – būtų pagrįsti apskaitos dokumentais ir įtraukti į UAB „G“ buhalterinę apskaitą. 2010 m. specialisto paaiškinime teigiama, kad 2000 m. sausio 1 d. atskaitingo asmens, direktoriaus G. S. skola bendrovei buvo 381,54 Lt (tai nustatyta pagal jo avanso apyskaitą už 2000 m. sausio mėnesį ir apskaitos registrą „Sąskaita 2561 už sausio mėn. 2000 m.“). Laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2003 m. kovo 3 d. atskaitingas asmuo direktorius G. S. gavo iš bendrovės kasos iš viso 97 991,00 Lt pagal kasos išlaidų orderius, kuriuos jis pasirašė kaip pinigų gavėjas ir bendrovės „G“ vadovas. Todėl atskaitingas asmuo direktorius G. S. privalėjo atsiskaityti už 98 372,54 Lt (381,54 + 97 991) panaudojimą. Laikotarpiu nuo 2000 sausio 1 d. iki 2003 m. kovo 3 d. atskaitingas asmuo direktorius G. S. pateikė avanso apyskaitas ir prie jų pridėtus išlaidas pateisinančius dokumentus, atsiskaitė už 48 178,49 Lt panaudojimą. Pagal kasos išlaidų orderius apie pinigų išdavimą G. S. ir pagal jo avanso apyskaitas su pridėtais išlaidas pateisinančiais dokumentais nustatyta, kad atskaitingo asmens direktoriaus G. S. skola bendrovei „G“ 2003 m. kovo 3 d. buvo 50 194,05 Lt (98 372,54 – 48 178,49). Direktorius G. S. buvo atleistas iš darbo 2003 m. balandžio 30 g. Jis negrąžino bendrovei „G“ pinigų trūkumų kasoje – 318 796,78 Lt ir 3209,66 Lt bei atskaitingo asmens skolos 50 194,05 Lt. Taip direktorius G. S. padarė viso 372 200,49 Lt (318 796,78 + 3209,66 + 50 194,05) nuostolį bendrovei „G“.
Iš specialistų išvadų matyti, kada, kokie trūkumai nustatyti UAB „G“ kasoje, aišku, jog nuostolis susidarė todėl, kad G. S. neorganizavo, kad ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, dėl kurių susidarė trūkumas kasoje, būtų pagrįsti apskaitos dokumentais ir įtraukti į UAB „G“ buhalterinę apskaitą. Iš šių išvadų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos specialistų išvados nėra detalios, jose nėra nurodytos konkrečios kasos operacijos, kurias atliko G. S., konkrečios sumos bei dokumentai, pagal kuriuos kaltinamais G. S. iš UAB „G“ kasos gavo 98 372,54 Lt, nėra duomenų kada ir kokiu būdu už gautas lėšas atsiskaitė, todėl nėra galimybės kaltinamajam G. S. detalizuoti kaltinimą. Tačiau, jeigu teismas tai laiko pažeidimu, jį galima ištaisyti teisiamajame posėdyje, po kaltinamųjų, liudytojų, specialisto apklausos ar rašytinės bylos medžiagos ištyrimo.
Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinimai nekonkretūs ar neaiškūs, ir dėl to suvaržyta kaltinamojo teisė į gynybą. Be to, kaltinamasis davė parodymus apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tai taip pat leidžia teigti, kad jo teisė į gynybą, žinojimą, kuo jis kaltinamas, nebuvo pažeista.
Kaltinamojo akto trūkumus galima ištaisyti teisme. Tai netrukdo nagrinėti bylą. Kaltinamojo akto trūkumai gali būti susiję su procesiniais veiksmais, kurie siejami su ikiteisminio tyrimo kokybe, bet ne su kaltinamojo akto surašymu. Grąžindamas bylą prokurorui, teismas pažeidė BPK 1 straipsnio nuostatas bei vilkina bylos nagrinėjimą.
Teismo posėdyje prokurorė prašė patenkinti prokuroro skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro skundas tenkintinas.
Vadovaujantis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, byla perduodama prokurorui, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad kaltinamojo akto dalis, kurioje pareikštas kaltinimas G. S., surašytas iš esmės pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus ir tai trukdo nagrinėti bylą.
BPK 219 straipsnio 3 punkte numatyta, kad kaltinamajame akte turi būti aprašyta nusikalstama veika, tai yra padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys apie nukentėjusįjį, kaltininko atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
2011 m. vasario 24 d. kaltinamajame akte, laikantis BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, nurodytos visos įstatymo reikalaujamos aplinkybės. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo akto dalis, kurioje pareikštas kaltinimas G. S., surašyta iš esmės pažeidžiant BPK 219 str. 1 d. 3 p. reikalavimus ir tai trukdo nagrinėti bylą. Iš kaltinimo formuluotės yra visiškai aiškus nusikalstamos veikos aprašymas, todėl nėra pagrindo teigti, kad toks kaltinimas kaltinamajam yra nesuprantamas ir neaiškus, dėl ko tariamai buvo apribota jo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, bei teisė į gynybą. Be to, kaltinamasis davė parodymus apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tai taip pat leidžia teigti, kad jo teisė į gynybą, žinojimą, kuo jis kaltinamas, nebuvo pažeista.
Prokuroro skunde pagrįstai pažymėta, kad Klaipėdos apygardos teismo nurodytus kaltinamojo akto turinio trūkumus, t. y. kad kaltinamajame akte nėra konkrečiai nurodyta kada, kokias sumas ir pagal kokius dokumentus kaltinamasis G. S. iš UAB „G“ kasos gavo 98 372,54 Lt, kada ir kokiu būdu už šias gautas lėšas atsiskaitė, kokias konkrečiai kasos operacijas kaltinamasis atliko ir kada jos buvo atliktos, galima ištaisyti teisme. Tai netrukdo nagrinėti bylą. Abejonės dėl kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių nėra tokios, kurių nebūtų galima išsiaiškinti ar pašalinti nagrinėjant bylą teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bylą perdavė prokurorui dar neatlikus teisminio įrodymų tyrimo, tai yra neapklausus kaltinamųjų, liudytojų, specialisto, neištyrus specialisto išvados duomenų. Specialistų išvados nėra pakankamai detalios, todėl neatlikus įrodymų tyrimo, nėra galimybės detalizuoti G. S. pareikštą kaltinimą. Be to, įstatymas nekelia reikalavimo kaltinamajame akte detalizuoti specialistų išvadų esmės, privaloma nurodyti tik pagrindinius duomenis, kuriais yra grindžiamas kaltinimas. Išsami tokių duomenų analizė daroma teisme, kuris ir vertina pateiktus kaltinimą pagrindžiančius duomenis.
Aukščiau išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, todėl perduoti bylą prokurorui nėra pagrindo. Šiuo atveju perduodant bylą prokurorui būtų pažeistos BPK 1 straipsnio nuostatos bei vilkinamas bylos nagrinėjimas.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota Klaipėdos apygardos prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, naikintina ir byla gražintina tam pačiam teismui nagrinėjimui iš esmės. Teismo nutartyje nurodytos problemos gali ir turi būti išspręstos teisminio nagrinėjimo metu, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir suformuota teismine praktika.
Aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjimui iš esmės.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.