Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-458/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-28
Bylos Nr.
1A-458/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Linas Šiukšta
Nuteistasis
A. Š., S. K., E. R.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-458/2011
Procesinis bylos Nr. 1-65-1-00246-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,gynėjams advokatams Vytautui Kupcikevičiui, Kęstučiui Stasiuliui,nuteistajam A. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. K., A. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta 2007 m. spalio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

A. Š. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemonės ir pinigai, naudoti nusikalstamai veikai daryti:

- automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas Z. J. vardu, faktiškai priklausantis S. K., saugomas Kupiškio rajono policijos komisariate;

- mobilaus ryšio telefonas NOKIA modelis 1600, tipas RH-64, kodas 0525366, IMEI (duomenys neskelbtini), abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis E. R., saugomas prie bylos;

- automobilis „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas Ž. N. vardu, faktiškai priklausantis A. Š., saugomas Kupiškio rajono policijos komisariate;

- mobilaus ryšio telefonai: Nokia modelis 6610 tipas NHL-4U, kodas 0510686, IMEI (duomenys neskelbtini), Nokia modelis 3120 tipas RH-19, kodas 0524342, IMEI (duomenys neskelbtini), priklausantys A. Š., saugomi prie bylos;

- 5 000 pakeliai cigarečių „Premjer 7, saugomi Kupiškio policijos komisariate;

-17 000 litų, priklausantys A. Š., saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje.

Priteista solidariai iš S. K. ir E. R. 31 413 Lt valstybės naudai nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.

Kiti kaltinamajame akte išvardinti kaip nusikalstamas veikas tirti ir nagrinėti turintys reikšmės daiktai ir pinigai (tame tarpe A. Š. 1 429 Lt) grąžinti jų savininkams, iš E. R. paimti 21 050 Lt nukreipti civilinio ieškinio padengimui.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas E. R. (E. R.), tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. kartu su E. R. nuteisti už tai, kad S. K. organizavo 5000 pakelių cigarečių „Premjer 7“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė 35 750 Lt, t.y. viršijanti 250 MGL dydžio sumą, neteisėtą gabenimą, pasikėsino neteisėtai jas realizuoti, E. R. neteisėtai jas gabeno, pažeisdami nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis:

2010-10-12 tiksliai nenustatytu laiku, S. K. telefonu pasiūlęs A. Š. pirkti 5000 pakelių cigarečių „Premjer 7“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė 35 750 Lt, t.y. viršijanti 250 MGL dydžio sumą, ir susitaręs dėl jų realizavimo - šių prekių pardavimo A. Š., tą pačią dieną surado nusikaltimo vykdytoją – 5000 pakelių cigarečių „Premjer 7“ gabentoją – E. R., susitarė su juo dėl prekių gabenimo priemonių, būdo ir atlygio, susitikęs su juo Vilniaus mieste, perdavė E. R. nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame sukrautomis prekėmis – 5000 pakelių cigarečių „Premjer 7“, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, šio automobilio dokumentus bei raktelius, nurodė E. R. už 200 Lt atlygį automobiliu „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabenti šias cigaretes iki kelio Kupiškis-Vabalninkas-Biržai 4-jo kilometro ir perduoti A. Š. E. R. automobiliu „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabenant cigaretes į S. K. nurodytą vietą, važiuodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu telefonu davė nurodymus E. R. dėl tolesnio vykimo maršruto, stebėdamas aplinką važiavo priekyje, rodydamas E. R. važiavimo kryptį iš Vilniaus miesto iki kelio Kupiškis-Vabalninkas-Biržai 4-ojo kilometro, siekdamas realizuoti cigaretes A. Š., tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių: 2010-10-12 apie 17 val. E. R. S. K. nurodymu atgabenus 5000 pakelių cigarečių „Premjer 7‘ iki sutartos vietos – kelio Kupiškis-Vabalninkas-Biržai 4-jo kilometro, kur Kupiškio rajono Vizgiūnų kaimo ribose 2010-10-12 apie 17.30 val. A. Š. ir E. R. 5000 pakelių cigarečių „Premjer 7“ perdavimo A. Š. metu buvo sulaikyti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato pareigūnų.

A. Š. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, pasikėsino įgyti 5000 pakelių cigarečių „Premjer 7“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė 35 750 Lt, t.y. viršijanti 250 MGL dydžio sumą, pažeidžiant nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis:

jis 2010 m. spalio mėn. 12 d. S. K. pasiūlius pirkti cigaretes, pažymėtas Baltarusijos Respublikos banderolėmis, sutiko pirkti, t.y. įgyti iš S. K. akcizais apmokestinamas prekes – 5000 pakelių cigarečių „Premjer 7“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 2010-10-12 apie 17 val. 30 min. E. R. S. K. nurodymu atgabenus 5000 pakelių cigarečių „Premjer 7“ iki sutartos vietos – kelio Kupiškis-Vabalninkas-Biržai 4-jo kilometro, jis (A. Š.) 2010 m. spalio 12 d. apie 17 val. 30 min., automobiliu RENAULT 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į Kupiškio rajono Vizgiūnų kaimą, kur kelio Kupiškis-Vabalninkas-Biržai 4-jame kilometre pasikėsino įgyti 5000 pakelių cigarečių „Premjer 7“, bet nusikaltimo nepabaigė ne nuo jo priklausančių aplinkybių, A. Š. ir E. R. 5000 pakelių cigarečių „Premjer 7“ perdavimo A. Š. metu buvo sulaikyti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato pareigūnų.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu prašo dėl jo priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, byloje nėra surinkta neginčijamų jo kaltės įrodymų, įrodymai įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad jis nėra prisidėjęs kokiais nors konkrečiais veiksmais dėl 5000 pakelių cigarečių ,,Premjer 7“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais, banderolėmis įgijimo, gabenimo, realizavimo, o teismas jį pripažino kaltu neturėdamas jokių tiesioginių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. A. Š. parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolas, kuriuo teismas rėmėsi, neįrodo jo kaltės, nes A. Š. atpažino jį ne kaip asmenį iš kurio 2010 m. spalio 12 d. turėjo pirkti cigaretes, o kaip asmenį iš kurio šis kelis kartus buvo pirkęs cigaretes. Apklausiamas teisme A. Š. taip pat nepatvirtino jo dalyvavimo minėto nusikaltimo padaryme. Priešingai, šis, duodamas parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, kuriuos apeliantas skunde pacituoja, pabrėžė, kad tarp kaltinamųjų nėra to asmens, su kuriuo tarėsi dėl cigarečių pirkimo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas taip pat nurodė, kad ,,S“, su kuriuo bendravo dėl 2010 m. spalio 12 d. cigarečių pirkimo, buvo rudų akių, tamsių plaukų, garbanotas, stambokas ir pastarasis yra ne S. K. (apeliantas). Tai, kad jis nedalyvavo nusikaltimo padaryme, patvirtino ir kitas nuteistasis E. R. Šis apklausos ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad pažįsta vieną kaltinamąjį, o kito nepažįsta. Cigaretes šiam perdavė ne jis (apeliantas). ,,S“, kuris perdavė šiam cigarečių krovinį nematė nei tyrimo metu, nei teismo salėje. E. R. davė vienodus ir nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, ir tai pripažino pats teismas. E. R. visą laiką tvirtino, kad jis (apeliantas) nėra tas asmuo, kuris jam perdavė krovinį ir suteikė informaciją apie jų perdavimą pirkėjui. Liudytojo B. K. parodymai taip pat neįrodo jo kaltės. Teismas šio liudytojo parodymus apie tai, jog sūnus S. K. naudojosi trimis telefonais nepagrįstai laikė kaip įrodymą to, kad šie numeriai buvo sūnaus (apelianto) pastovūs. Teisminio nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) (iš kurio buvo bendraujama su E. R. 2010 m. spalio 12 d.) nebuvo liudytojo telefone įrašytas kaip pastovus sūnaus numeris. Liudytojas tik iš to numerio yra gavęs sunkiai suprantamo turinio žinutę ir padarė prielaidą, kad tai galėjo būti sūnaus (apelianto) rašyta žinutė. Teismas, apelianto nuomone, taip pat nepagrįstai jo kaltės įrodymu laikė tai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o asmuo, vadovavęs cigarečių krovinio gabenimui į A. Š. nurodytą vietą Kupiškio rajone, turėjo telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) ir šio telefono ryšiai fiksuoti 2010 m. spalio 12 d. iš (duomenys neskelbtini). Apeliantas yra įsitikinęs, kad įrodymų visuma akivaizdžiai rodo, jog subjektas, kuris naudojosi telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo gerai susipažinęs su jo gyvenimo faktais ir vykdydamas savo sumanymą pasinaudojo jais, numatydamas galimą nesėkmę, realizuojant krovinį.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad teismas nepagrįstai pilnai patenkino civilinį ieškinį. Teismas, apelianto nuomone, nustatydamas 5000 vnt. cigarečių pakelių ,,Premjer 7“ muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, be jokio pagrindo rėmėsi pilnai 2010 m. spalio 15 d. Kauno teritorinės muitinės pažyma Nr. 1B-19-14571. Pagal 2010 m. spalio 12 d. galiojusį LT ūkio ministro 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 3.1.2 punkto nuostatas fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius – 20 pakelių cigarečių įvežtų iš kitų šalių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 13 d. nutartyje Nr. 2K-P-549/2007 taip pai išaiškino, kad nustatant akcizais neapmokestinamų prekių vertę, taip pat ir tabako gaminių, leistinų teisėtai laikyti, kiekiai į neteisėtai laikomų, gabenamų tabako gaminių vertę neturi būti įskaitomi. Dėl to, apelianto nuomone, ši dalis nuosprendžio turi būti pakeista.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Š. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir jį išteisinti. Nurodo, kad jis niekada nesakė ketinęs ir tuo labiau kėsinęsis iš ko nors įsigyti 10 dėžių ar 5000 vnt. cigarečių. Teismas, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, nepateikė jokių motyvų, dėl ko atmetami E. R. parodymai, jo (apelianto) telefonu išsiųstos SMS žinutės. Visumos jo telefonu išsiųstų žinučių turinys leidžia teigti, kad jis ketino įsigyti iki 4 dėžių cigarečių ir pageidavo, jog jis būtų skirtingų rūšių. Teismo išvada, kad pas jį rasti 17000 Lt buvo skirti įsigyti 5000 pakelių cigarečių, nes šie pinigai buvo padėti atskirai nuo kitų pinigų (1429 Lt), esančių piniginėje, yra tik prielaida, o ne jo kaltės įrodymas. Iš 2010 m. spalio 13 d. specialistų L. S. ir E. A. atliktos jo daiktų apžiūros protokolo matyti, kad jis turėjo odinę, atverčiamą piniginę, kurios dydis apie 9,5x16 cm ir šioje buvo 22 vienetai įvairių kupiūrų bei 82 metalinės monetos. Tai rodo, kad tokio dydžio atverčiama piniginė buvo pilna ir papildomos 143 kupiūros į šią nebūtų niekaip tilpę. Be to, jis paaiškino, kam šie pinigai buvo skirti (jam paskirtoms baudoms sumokėti). Teismas nepagrįstai, remdamasis ne konkrečiais įrodymais, o tik prielaidomis, šiuos jo parodymus atmetė. Apelianto teigimu, II grupės, niekur nedirbančiam invalidui, 17000 Lt yra labai didelė suma, todėl savaime suprantama, jog jis šiuos pinigus nori turėti prie savęs pastoviai ir užtikrinti, kad šie būtų saugūs. Teismas, apelianto teigimu, taip pat nepagrįstai sieja 17000 Lt su visų 5000 pakelių cigarečių pirkimu jo teismo posėdyje pasakytus žodžius, jog priklausimai nuo cigarečių rūšies cigarečių įsigijimo kaina svyravo nuo 2,60 Lt iki 3,20 Lt. Cigarečių pardavėjas buvo ne jis, todėl ne jis nustatinėjo ir kainą. Todėl neaišku dėl ko teismas nusprendė, kad cigarečių kaina buvo būtent 3,20 Lt. Be to, teismas net netyrė kokios rūšies cigaretes buvo ketinama realizuoti ir kokia reali jų rinkos kaina. Dar viena aplinkybė, apelianto teigimu, patvirtinanti tai, jog jis neketino įsigyti viso krovinio yra transporto priemonės, kuria jis vyko pasiimti krovinio, dydis. Apeliantas mano, kad jo transporto priemonė ,,Renault 19“ yra per maža, kad į šią būtų įmanoma sutalpinti tiek pat dėžių, kiek telpa į gerokai erdvesnį ,,Renault Megane Scenic“ ir dar su išimtomis galinėmis sėdynėmis. Teismas be jokio pagrindo besąlygiškai patikėjo liudytojo V. S. parodymais, kad visos E. R. vežtos cigaretės būtų tilpusios jo (apelianto) automobilyje, tokių parodymų net nepatikrinus tyrimo eksperimento metu, išaiškinant automobilių ,,Renault 19“, ,,Renault Megane Scenic“ tūrinius. Visa tai, apelianto nuomone, rodo, kad teismas įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito ir nuosprendyje neišdėsto visų įrodymų analizės, dėl to padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių ir jį nuteisė už nusikalstamą veiką, kurios jis nepadarė.

Apelianto teigimu, iš jo, nuteistojo E. R., liudytojo V. S. parodymų, visų SMS žinučių turinio taip pat matyti, kad jo ir E. R. vairuojamų automobilių sustojimo metu, dar nebuvo pradėti jokie cigarečių perdavimo – priėmimo veiksmai, jie nebuvo net išlipę nei iš vieno automobilio, aptarę ketinamų įsigyti cigarečių kokybės, kiekio, kainos. Todėl apeliantui atrodo nesuprantama ir teismo išvada, kad jis su E. R. buvo sulaikyti cigarečių perdavimo metu.

Apeliantas skunde ginčija ir nusikalstamos veikos kvalifikaciją. Apelianto nuomone, pagal liudytojo V. S. parodymus, kuriuos apeliantas skunde pacituoja, jo paties nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog policija atvyko jam net nespėjus išlipti iš transporto priemonės ir jis tuo metu negalėjo pradėti vykdyti nusikalstamos veikos.

Apelianto nuomone, jeigu teismas nuspręstų, kad jis yra kaltas, jam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė, nes paskirtoji yra per griežta. Jis yra ligotas, neįgalus, ūkininkauja, užsiima bitininkyste ir gauna legalias pajamas (tai patvirtina pridedami dokumentai). Teismo išvada, kad jam administracine tvarka skiriamos baudos tikslų nepasiekia, nes jos nemokamos, yra nepagrįsta. Jis yra sumokėjęs visas jam skirtas administracines baudas. Jis taip pat kartu su seserimi rūpinasi motina, kuriai nustatyta visiška negalia (tokie duomenys yra byloje). Apelianto nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes, į realų jam inkriminuotos veikos pavojingumą ir jo asmenybę, į tai, kad veika nutrūko ne daugiau kaip pasikėsinimo, o realiau rengimosi stadijoje, nebuvo būtinybės jam už pirmą kartą padarytą nusikalstamą veiką skirti griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo, kai įstatymo sankcijoje yra numatyta ir alternatyvi švelnesnė bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą, nuteistojo S. K. gynėjas prašo tenkinti nuteistojo S. K. apeliacinį skundą, prokuroras prašo atmesti nuteistųjų A. Š. ir S. K. apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. Š. ir S. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nebuvo padaryta, panaikinti dėl S. K. ir A. Š. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį, taip pat ir sušvelninti jiems teismo paskirtas bausmes, nėra pagrindo. Teismas visas šios bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, o visumą išnagrinėtų įrodymų įvertino tinkamai, todėl nuteistieji S. K. ir A. Š. pagrįstai pripažinti kaltais. Kvalifikuojant minėtų nuteistųjų nusikalstamas veikas teismas taip pat tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, paskyrė teisingas bausmę, tinkamai išsprendė ir kitus nuosprendžio klausimus. Nuteistojo S. K. ir A. Š. apeliacinių skundų, atsižvelgiant į juose išdėstytus argumentus, patenkinti nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. K. yra nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad organizavo 5000 pakelių cigarečių ,,Premjer 7“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė 35 750 Lt, tai yra viršijanti 250 MGL dydžio sumą, neteisėtą gabenimą ir pasikėsino jas neteisėtai realizuoti, o A. Š. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti akcizais neapmokestinamomis prekėmis, pasikėsino įgyti 5000 pakelių cigarečių ,,Premjer 7“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė 35 750 Lt, tai yra viršijanti 250 MGL dydžio sumą. Pagrindiniai įrodymų, kuriais remiantis S. K., A. Š. buvo nuteisti už minėtų nusikaltimų padarymą, šaltiniai iš esmės yra nuteistojo A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, iš dalies nuteistojo E. R., A. Š. teisme duoti parodymai, taip pat liudytojų V. S., B. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros, asmens karatų ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokoluose, 2010 m. spalio 12 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Apie S. K., A. Š. dalyvavimą jiems kaltinimo inkriminuotose nusikalstamose veikose taip pat buvo sprendžiama iš nuteistųjų sulaikymo aplinkybių, taip pat iš informacijos apie nuteistųjų tarpusavio palaikomą telefoninį ryšį, UAB ,,Tele 2“ pateiktos informacijos apie bazinių stočių išsidėstymą. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad minėtais įrodymais abejoti nėra pagrindo, jų liečiamumas ir leistinumas nekelia abejonių, ir jų pakanka S. K. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, o A. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teismas taip pat konstatavo, kad šiais teisme išnagrinėtais ir įvertintais įrodymais yra paneigtos ir nuteistųjų S. K. ir A. Š. versijos. Tačiau, kaip matyti iš nuteistųjų S. K. ir A. Š. apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad byloje surinkti ir anksčiau paminėti įrodymai įrodo jų kaltę. Apeliantų teigimu, jų kaltumą patvirtinančių tiesioginių įrodymų byloje nėra, o apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis. Plėtodami šį argumentą abu apeliantai pateikia savo byloje surinktų įrodymų vertinimą. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde yra įsitikinęs, kad remiantis teismo nurodytais ir kitais byloje surinktais įrodymais, kuriais teismas nesirėmė, galima daryti išvadą, kad ne jis buvo tas asmuo, kuris organizavo nuosprendyje nurodytų prekių gabenimą su jo E. R. perduotu automobiliu bei pasikėsinęs jas realizuoti A. Š. O nuteistojo A. Š. teigimu, byloje surinktais ir teismo nuosprendyje nurodytais įrodymais nėra nustatyta, kad jis kėsinosi iš ko nors įsigyti 5000 vnt. cigarečių. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, teismo posėdyje patikrinusi visų byloje surinktų įrodymų, taip pat ir tų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas dėl S. K. ir A. Š. nuteisimo, nesutinka su tuo, kad juose nėra pakankamai informacijos, kurios pagrindu būtų galima daryti neginčijamą išvadą dėl S. K. ir A. Š. kaltės. Teismo išdėstyti tų įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos išvados dėl S. K. ir A. Š. kaltės yra įtikinantys. Kolegija, išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, nenustatė jokių esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimo taisyklėmis, nustatytomis BPK 20 straipsnyje. Šioje byloje įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas S. K. ir A. Š., gauti BPK nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ištyrė, juos patikrino apklausdamas teisiamajame posėdyje nuteistuosius S. K., A. Š., E. R., liudytojus, paskelbdamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, ir teisingai konstatavo, jog byloje pakanka įrodymų, vertinant juos kaip visumą, daryti išvadą, kad S. K. padarė jam kaltinimo inkriminuotą nusikaltimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 199² straipsnio 1 dalyje, o A. Š. padarė jam kaltinimo inkriminuotą nusikaltimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje.

Kaip matyti iš byloje esančio 2010 m. spalio 12 d. vyr. tyrėjo R. K. tarnybinio pranešimo, 2010 m. spalio 12 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini) kelyje Kupiškis-Vabalninkas-Biržai patikrinimui buvo sustabdyti automobiliai „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) reg. Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vairuojamas E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vairuojamas automobilis „Renault 19“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Patikrinus automobilį „Renault Megane Scenic“, jame rasta 10 dėžių, kuriose buvo 5000 vnt. pakelių cigarečių „Premjer 7“ su baltarusiškomis banderolėmis. Asmens kratos metu pas E. R. rasta ir paimta 21 050 Lt grynųjų pinigų. Asmens kratos metu pas A. Š. rasta 18 429 Lt grynųjų pinigų. Tuomet, atsižvelgiant į šias aplinkybes, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 199² straipsnį dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir atlikti BPK numatyti procesiniai veiksmai: apklausti liudytojai, įteikti pranešimai apie įtarimus S. K., A. Š., E. R., atliktos įtariamųjų apklausos, paskirtos užduotys atlikti objektų daktiloskopinį, DNR tyrimus ir atlikti kiti procesiniai veiksmai.

Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui ir apklausus ikiteisminio tyrimo pareigūnams S. K. dėl jam pareikšto įtarimo, S. K. neigė savo kaltę, nurodydamas, kad jis įtarime nurodytų veiksmų neatliko. Iš bylos matyti, kad S. K. savo kaltę neigė ir apklausiamas teisme. S. K., nors viso bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir savo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme neigė, tačiau teismas pagrįstai atmetė tokius nuteistojo parodymus. Kad S. K. yra būtent tas asmuo, kuris organizavo nuosprendyje nurodytų prekių gabenimą su jo E. R. perduotu automobiliu bei pasikėsinęs jas realizuoti A. Š., iš tiesų patvirtina anksčiau jau minėtų pirmosios instancijos teismo nurodytų įrodymų, kurie išsamiai yra aptarti nuosprendyje, visuma. Kaip matyti, nuteistasis A. Š., nors savo kaltės ir nepripažino, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė reikšmingas aplinkybes, kurios, vertinant jas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, leido pirmosios instancijos teismui atkurti įvykio situaciją ir patikrinti nuteistojo S. K. duotų parodymų teisingumą, o kartu ir paneigti S. K. keliamas versijas. A. Š. šios apklausos metu parodė, kad asmuo, su kuriuo jis 2010 m. spalio 12 d. tarėsi dėl akcizais neapmokestinamų prekių – cigarečių įsigijimo, yra būtent S. K. Pagal šiuos A. Š. parodymus, jis su Svajūnu buvo susitaręs pirkti kontrabandines cigaretes kelyje Kupiškis-Antašava. Svajūnas gyvena Vilniuje, o pastarojo tėvai – Kupiškyje. Kolegijai, vertinant šiuos nuteistojo A. Š. dėl nuteistojo A. K. duotus parodymus visų byloje surinktų įrodymų visete, neiškilo abejonių dėl jų teisingumo. Kolegijos nuomone, atmetus A. Š. parodymų dalį, kur jis neprisipažino padaręs jam kaltinimo inkriminuotą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kitais A. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais apie S. K. A. Š. tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu pakartojo analogiškai kelis kartus. Jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūno, taip pat įvardijo A. K., kaip asmenį, su kuriuo ji 2010 m. spalio 12 d. tarėsi dėl kontrabandinių cigarečių įsigijimo (t. 2, b. l. 45-46). Be to, A. Š., pasiūlius jam pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus ir pateikus jam keturių asmenų nuotraukas, parodė nuotrauką Nr. 1, kuri yra būtent A. K. ir taip pat nurodė, kad šioje nuotraukoje yra asmuo, tai yra S., su kuriuo buvo keletą kartų susitikęs ir pirkęs iš jo cigaretes, taip pat turėjo su juo susitikti 2010 m. spalio 12 d. ir susitarti dėl cigarečių. Jį atpažįsta iš apvalaino veido, trumpų plaukų, veido bruožų. Jį yra matęs (t. 1, b. l. 76-77). Nuteistasis A. K. be jokio pagrindo bando sumenkinti šio asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo įrodomąją reikšmę ir neteisingai nurodo, kad šiame protokole užfiksuotais duomenimis negalima remtis kaip jo kaltės įrodymu. Nuteistojo S. K. apeliaciniame skunde nurodytos priežastys, kodėl jis taip mano (A. Š. jį atpažino tik, kaip asmenį, iš kurio kelis kartus buvo pirkęs cigaretes), nėra tos, kurios verstų kolegiją suabejoti minėto įrodymo teisingumu. Tai yra tik S. K. naudinga linkme, tam tikrų A. Š. nurodytų aplinkybių interpretavimas, kuris net iš tiesų prieštarauja A. Š. atpažinimo metu nurodytoms aplinkybėms. Kaip jau minėta A. Š. be to, kad S. K. įvardijo ne tik, kaip asmenį, su kuriuo buvo keletą kartų susitikęs ir pirkęs iš jo cigaretes, bet ir, kaip asmenį, su kuriuo turėjo susitikti 2010 m. spalio 12 d. ir susitarti dėl cigarečių. Be to, nepagrįstas yra ir nuteistojo S. K. apeliacinio skundo argumentas, kad šiais nuteistojo A. Š. parodymais ir parodymo atpažinti pagal nuotraukas užfiksuotais duomenimis negalima remtis, nes S. K. jų nepatvirtino teisme ir kategoriškai nurodė, kad asmens, su kuriuo tarėsi dėl cigarečių pirkimo, nėra tarp kaltinamųjų. Visų pirma, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina. Be to, apkaltinamajame nuosprendyje teismas įtikinamai motyvavo, kodėl remiasi A. Š. parodymais, duotais dėl S. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir kodėl kritiškai vertina A. Š. šioje dalyje teisme duotus parodymus. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, teismo sprendimą remtis nurodytais A. Š. parodymais nulėmė būtent tai, kad kaip tik šias jo parodymuose nurodytas aplinkybes, o ne A. Š. teisme nurodytas, pavirtino kiti įrodymai. Todėl taip pat negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismas besąlygiškai patikėjo A. Š. tokiais parodymais. Šio asmens parodymus pirmosios instancijos teismas vertino visų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo A. Š. parodymų dėl šių faktinių aplinkybių įvertinimu. Pirmosios instancijos teisme apklausus kitą nuteistąjį E. R., liudytoją V. S., taip pat patikrinus informaciją apie nuteistųjų tarpusavio palaikomą telefoninį ryšį, UAB ,,Tele 2“ pateiktos informacijos apie bazinių stočių išsidėstymą, buvo nustatyta, kad asmuo, kuris vadovavo cigarečių gabenimui, turėjo telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jis nurodinėjo E. R. jo gabenamų cigarečių maršrutą, su A. Š. derėjosi dėl gabenamų prekių kainos ir kitokių prekių pristatymo aplinkybių. A. Š. telefono adresų knygoje šis abonementas buvo įvardintas ,,S.“. Taip pat nustatyta, kad šis asmuo, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 12 d. iš Vilniaus rajono Bajorų kaimo tokiu pat maršrutu kaip ir E. R., kuris gabeno cigarečių krovinį, vyko iki Kupiškio rajono, kur sulaikius E. R. ir A. Š., iš A. Š. gavęs žinutę ,,nešk kudašių, iš Kupiškio išvyko atgal tuo pačių maršrutu į Vilniaus rajono Bajorų kaimą, ir pakeliui skambino į B. K. telefoną. Apklausus liudytoją B. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad asmuo, kuris naudojosi telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), yra jo sūnus J. K. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. K. nurodo, kad šiais liudytojo B. K. parodymais negalima vadovautis, nes šis juos paneigė teisme. Kolegijos nuomone, tokiais atvejais sprendžiant klausimą, ar pagrįstai buvo vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, labai svarbu įvertinti kitų byloje surinktų įrodymų patikimumą ir jų viseto pakankamumą išvadai apie asmens kaltumą dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu. Nagrinėjamu atveju, liudytojo B. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pirmosios instancijos teismo buvo tikrinami ir lyginami su kitais byloje esančiais įrodymais ir tik po to pripažinti patikimais, nes jie atitiko kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, kurių ir be minėtų liudytojo B. K. parodymų pakako padaryti išvadą dėl S. K. dalyvavimo jam kaltinimo inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tokiomis aplinkybėmis apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas liudytojo B. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nevertintinas kaip BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto įrodymų leistinumo principo pažeidimas. S. K. apeliaciniame skunde keliama versija, kad kažkoks kitas asmuo vardu S. pasinaudojo jo asmens duomenimis, apsidrausdamas, jeigu nepavyktų realizuoti cigarečių krovinio ir būtų sulaikytas, yra nelogiška ir neįtikinanti. Byloje tokių duomenų apie kitą asmenį vardu S., pasinaudojusį S. K. asmens duomenimis, nėra. Tokių duomenų nenurodė ir pats S. K., o tik spėlioja. Prielaidos, spėjimas nėra teisminio nagrinėjimo dalykas.

Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl S. K. buvo pagrįstas prielaidomis ir spėjimais. Tai leidžia teisėjų kolegijai manyti, kad nuteistasis S. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

Pagal šias byloje nustatytas aplinkybes S. K. baudžiamasis įstatymas pritaikytas taip pat tinkamai. S. K. organizavo 5000 pakelių cigarečių ,,Premjer 7“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė 35 750 Lt, tai yra viršijanti 250 MGL dydžio sumą, neteisėtą gabenimą ir pasikėsino jas neteisėtai realizuoti, o pagal BK 199² straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla būtent tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Apelianto teiginys, kad dalis pakelių cigarečių turėjo būti pašalintos iš kaltinimo, o kartu ir mažinama civilinio ieškinio suma, nes tokį kiekį leidžiama įgyti ir gabenti, atmestinas, nes BK 199² straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko mastas nustatomas pagal visų daiktų vertę, nuo kurios apskaičiuojamas ekvivalentas MGL (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-303/2009). Nuteistojo S. K. apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-P-549/2007 BK 199² straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko masto nustatymo klausimas nebuvo sprendžiamas ir nebuvo aiškinamas tuo aspektu, kurį akcentuoja S. K. apeliaciniame skunde, dėl to nagrinėjamoji byla nėra analogiška nagrinėtai bylai, kaip tvirtina S. K., prašydamas dalį pakelių cigarečių pašalinti iš kaltinimo, o kartu ir sumažinti civilinio ieškinio sumą.

Pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis nuteistasis A. Š., turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti akcizais neapmokestinamomis prekėmis, pasikėsino įgyti 5000 pakelių cigarečių ,,Premjer 7“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė 35 750 Lt, tai yra viršijanti 250 MGL dydžio sumą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde, taip pat kaip ir nuteistasis A. K., nepripažįsta padaręs šio nusikaltimo ir prašo jį išteisinti. Apelianto teigimu, jis niekada nesakė ketinęs ir tuo labiau kėsinęsis iš ko nors įsigyti 5000 vnt. (10 dėžių) cigarečių, jis ketino įsigyti tik iki 4 dėžių cigarečių. Tačiau kolegija šiuos apelianto argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad šie nuteistojo A. Š. aiškinimai nėra nauji. Pirmosios instancijos teisme A. Š., duodamas parodymus, iš esmės taip pat aiškino. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas bylos nagrinėjimo metu daug dėmesio skyrė tokių nuteistojo A. Š. parodymų patikimumui ir teisingumui patikrinti, analizavo visų kitų nuteistųjų, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jų duotus parodymus gretino su kitais byloje surinktais įrodymais ir, kolegijos nuomone, teisingai nustatė, kad A. Š. keliamos versijos yra nepagrįstos, o jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo įrodyta.

Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo parodymus apie tai, kad jis ketino įsigyti tik iki 4 dėžių cigarečių patvirtina kito nuteistojo E. R. duoti parodymai. Iš tiesų, nuteistasis E. R., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jį (E. R.) už Kupiškio tarp 4-5 kilometro turėtų pasitikti, privažiuoti žmogus (A. Š.), kuris žinos, su kokia jis mašina, paims 2-3 dėžes cigarečių ir jam tada liepė važiuoti toliau į Biržus, tada grįžti namo. Tačiau nuteistojo E. R. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, iš esmės skiriasi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu E. R. dėl šių aplinkybių davė visiškai kitokius parodymus. E. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūno, nurodė, kad jis turėjo perduoti jį pasitinkančiam žmogui visas cigaretes, kurias gabeno iš Vilniaus į Kupiškį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus proceso metu duotus nuteistojo E. R. parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, padarė išvadą, jog teisingi yra nuteistojo E. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kadangi, būtent, šie nuteistojo parodymai atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, juos, nors ir netiesiogiai, patvirtina kiti bylos duomenys: įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota medžiaga, pagal kurią nustatyta, jog nuteistasis E. R. į susitikimo vietą su A. Š. atgabeno būtent 10 dėžių cigarečių (5000 vnt. cigarečių), daiktų apžiūros, asmens kratos protokolai, kuriuose užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad asmens kratos metu pas A. Š. iš karto po jo sulaikymo buvo rasti ir paimti atskirai padėti 17 000 Lt, informacija apie mobiliųjų telefonų priklausomybę ir nustatytus ryšius, pagal kurią nustatyta, kad nuo 2010 m. spalio 1 d. A. Š., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), bendravo su nuteistuoju S. K., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), bendravimas vyko trumposiomis žinutėmis ir pokalbiais, o vienoje iš žinučių kataloge užfiksuotų žinučių A. Š. būtent ir nurodė tokią pinigų sumą, kurią turėjo prieš susitikimą su E. R., liudytojo V. S. parodymai, duoti teisme, ir iš dalies paties nuteistojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie kontrabandinių cigarečių ,,Premier“ kainas (nuo 2,60 Lt iki 3,20 Lt, priklausomai nuo rūšies), pagal kurią nustatyta, jog A. Š. turėta su savimi pinigų suma panašiai atitinka E. R. turėtų cigarečių kiekio kainą. Kolegijos nuomone, teismo išdėstyti minėtų įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos išvados dėl E. R. parodymų vertinimo yra įtikinantys. Šioje byloje išnagrinėtų įrodymų visuma iš tiesų, nors ir netiesiogiai, patvirtina E. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus dėl kontrabandinių cigarečių kiekio, kurį ketino įsigyti A. Š. O ta aplinkybė, kad nuteistasis E. R. šių savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino teisme nereiškia, jog šie parodymai yra niekiniai ir neturintys įrodomosios vertės. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu. Dėl to jokio pagrindo jais nesivadovauti nėra. Juose yra užfiksuotos reikšmingos aplinkybės, kurios ne tik paneigia E. R. teisme duotus parodymus, o kartu ir A. Š. keliamas versijas, tačiau ir patvirtina bylos aplinkybes, nustatytas kitais teisme išnagrinėtais įrodymais. Nuteistojo A. Š. apeliaciniame skunde nurodytos priežastys apie tai, jog teismo nurodyti duomenys apie jo turėtus pinigus, kontrabandinių cigarečių kainas negali būti laikomi jo kaltės įrodymais, nes jie tiesiogiai neįrodo, kad jis ketino įsigyti visas 10 vnt. dėžių cigarečių, o leidžia tik daryti prielaidas, atmestini taip pat kaip nepagrįsti. Šie skundo teiginiai yra abstraktūs, išreiškia apelianto subjektyvią nuomonę ir jokiais logiškais bei įtikinamais argumentais nepagrįsti, be to, net neatitinka ir tikrovės. Be to, apeliaciniame skunde A. Š., darydamas tokią išvadą, bylos įrodymus aptaria atskirai. Tačiau pažymėtina, kad išvados apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes daromos įvertinus bylos duomenų visumą, ką, priešingai negu tvirtina apeliantas, ir darė pirmosios instancijos teismas. Be to, nė vienai įrodymų rūšiai negalima teikti prioritetinės reikšmės, todėl apeliantas neteisus teigdama, kad įrodinėjimas išvestiniais, netiesioginiais įrodymais negalimas. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas išvestiniais, netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška seka. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš išvestinius, netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo procese elementai. Todėl nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino minėtus duomenis. Bylos įrodymų vertinimas priskirtinas teismo kompetencijai, kurią jis įgyvendina pateikdamas motyvuotas išvadas dėl įrodymų vertinimo. Tokiu būdu, kolegija, išanalizavusi nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo motyvus ir palyginusi juos su teismo nuosprendžiu bei kita bylos medžiaga, neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, vertindami įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. Š. nusikalstamą veiką kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį. Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jis buvo sulaikytas nepradėjus dar cigarečių perdavimo veiksmų, tuo metu kai buvo automobilyje. O buvimas automobilyje, apelianto nuomone, negali jam užtraukti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį. Šie nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kaip jau buvo minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. Š. siekė įgyti akcizais neapmokestinamų prekių (cigarečių), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, dėl jų susitarė su S. K., nuvyko į nurodytą vietą, kur E. R. turėjo atvežti minėtą krovinį, E. R. automobiliui su kroviniu sustojus taip pat sustojo kelkraštyje, po ko buvo policijos pareigūnų sulaikytas. Visa tai rodo, kad A. Š. neteisėti veiksmai, siekiant įgyti akcizais neapmokestinamų cigarečių, buvo nutraukti policijos pareigūnų, tai yra A. Š. pradėtas daryti nusikaltimas nebuvo baigtas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Todėl nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes A. Š. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo A. Š. prašymas paskirti švelnesnę bausmę už veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, taip pat atmestinas.

Skiriant bausmę A. Š. pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtimi ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes didelę reikšmę turi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis. BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Šią nusikalstamą veiką padaręs A. Š. pasikėsino pažeisti nustatytą ekonomikos ir verslo tvarką, o tokiu pažeidimu yra padaroma žala ne tik legaliam verslui, bet ir valstybei. Teisminė praktika rodo, kad šiuo metu ženkliai padidėjęs tokių nusikaltimų skaičius daro ypač didelę žalą šalies ekonomikai, verslo tvarkai, o tuo pačiu ir valstybės interesams, tai patvirtina padidintą tokio pobūdžio nusikaltimų pavojingumą. Skiriant bausmę buvo įvertinta ir tai, kad nusikalstama veika nutruko pasikėsinimo stadijoje, taip pat nuteistojo asmenybė, sveikatos būklė. Šios aplinkybės yra reikšmingos ir būtent ir buvo iš esmės tos aplinkybės, kurias teismas įvertinęs nusprendė skirti A. Š. laisvės atėmimo bausmę artimą sankcijos minimumui. Todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir remiantis jomis daryti išvadą, kad A. Š. paskirta neteisinga bausmė, kaip jis teigia apeliaciniame skunde, ir dar labiau mažinti teismo nustatytos bausmės dydį ar skirti kitą bausmės rūšį kolegija nemato pagrindo. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nors A. Š. yra neteistas (teistumas išnykęs), tačiau yra baustas administracine tvarka už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių laikymą ir gabenimą (tris kartus) ir naminės gamybos stiprių alkoholinių gėrimų laikymą (2 kartus) ir visais atvejais jam buvo skiriamos baudos, ir teisingai nustatė, jog šios priemonės nepaskatino nuteistąjį pasitaisyti. Kaip matyti, jis padarė kur kas sunkesnį nusikaltimą, negu administracinės teisės pažeidimą. Todėl nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų visuma yra pakankama taip pat daryti išvadą, kad nusikalstama veika yra dėsningas viso jo elgesio padarinys. A. Š. nusikaltimą padarė ne atsitiktinai ar nepalankiai susiklosčius situacijai, o dėl susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nes jis pats aktyviai ieško galimybių nusikalsti. Todėl kolegija su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo sutinka ir mano, kad bausmė A. Š. paskirta nepažeidžiant įstatymų, t. y. baudžiamasis įstatymas jam taikytas tinkama. Esant tokiems duomenims, nuteistojo A. Š. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (turi legalias pajamas ir kt.), nors ir yra reikšmingos, tačiau šiuo atveju, negali nulemti nuosprendžio pakeitimą. BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis, paskyrus kitos rūšies bausmę asmeniui, kuris nelinkęs taisytis, iškreips teisingumo principo įgyvendinimą bei bausmės individualizavimo prasmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų S. K. ir A. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Regina GaudutienėTeisėjai Violeta RažinskaitėLinas Šiukšta