Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, raštinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų A. A. ir E. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-4988-713/2014 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ skundą suinteresuotiems asmenims A. A., E. J., G. J. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Medicinos bankas“ (toliau pareiškėja ir/ar bankas) kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/08/03257, kuriais antstolė atsisakė atlikti procesinį veiksmą – aprašyti į antstolės depozitinę sąskaitą pervestas lėšas iki teismo sprendimu bus nustatyta skolininkui G. J. priklausanti jų dalis. Pareiškėja nurodė, kad 2013 m. kovo 18 d. antstolės patvarkymu, išieškant iš skolininko G. J. skolą, buvo areštuota skolininko G. J. sutuoktinės E. J. darbo užmokesčio dalis, pervedant ją į antstolės A. A. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant banką kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Vykdydamas antstolės patvarkymą, bankas 2013 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą dėl skolininko G. J. turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Šiuo prašymu, be kita ko, UAB „Medicinos bankas“ prašė nustatyti skolininko G. J. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o būtent, kad ½ dalis 2013 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-689-436/2013 E. J. priteistų sumų priklauso G. J.. Prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje yra nagrinėjimo stadijoje (civilinės bylos Nr. 2-2820-429/2014). 2013 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Medicinos bankas“ vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas išieškojimas iš G. J. turto, pateikė antstolei prašymą (rašto Nr. 2165) aprašyti sutuoktinių bendrąjį turtą iki teismas nustatys skolininko G. J. turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. nustatys dalį jam priklausančių pagal 2013 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teismo sprendimą pareiškėjos į antstolės depozitinę sąskaitą pervestų lėšų. 2013 m. rugsėjo 11 d. antstolė A. A. grąžino pervestas lėšas, motyvuodama tuo, kad šios lėšos į antstolės sąskaitą buvo pervestos be teisinio pagrindo, vykdomoji byla dėl išieškojimo iš E. J. yra užbaigta. Tokius antstolės veiksmus pareiškėja apskundė, nurodydama, jog antstolės patvarkymas grąžinti lėšas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi E. J. 2013 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-689-436/2013 priteista suma yra bendras šeimos turtas, kuris, įvykdžius šį teismo sprendimą, turi būti aprašytas.

Suinteresuotas asmuo antstolė A. A. 2013 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu skundo netenkino ir pareiškėjos skundą su vykdomąja byla Nr.: 0036/08/03257 persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės A. A. veiksmų tenkino ir pripažino nepagrįstais antstolės veiksmus, kuriais buvo atsisakyta aprašyti E. J. priklausančias 8668,52 Lt lėšas. Teismas nustatė, jog antstolės A. A. kontoroje vykdomi Kauno 27-ojo notarų biuro vykdomieji raštai Nr. 2732/2008-10-03; Nr. 2484/2008-09-17; Nr. 2482/2008-09-17; Nr. 3144/2008-10-28; Nr. MČ-3459/2008-11-27; Nr. MČ-3760/2008-12-31; Nr. MČ-3538/2008-12-08; Nr. MČ-68/2009-01-12 dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. J. išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai vykdomojoje byloje Nr. 0036/08/03257. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, jog byloje nenustatyta, jog skolininkas G. J. ir E. J. yra nutraukę santuoką, duomenų apie pastarųjų separaciją, vedybų sutarties sudarymą ar santuokinio turto pasidalinimą taip pat nėra, nesant duomenų, kad E. J. teismo priteistos piniginė lėšos nepriskirtinos prie sutuoktinės asmeninio turto, atsižvelgiant į tai, kad teismas kitoje byloje, taikydamas restituciją, priteisė E. J. darbo užmokesčio atskaitymus, kurie vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sprendė, jog minėtos piniginės lėšos laikytinos sutuoktinių bendru turtu, į kurį, nesant nustatytai skolininko turto daliai šiame turte, turi būti nukreiptas išieškojimas (CPK 667 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, kad skolininkui G. J. priklausanti dalis šiame turte nenustatyta, teismas vertino, jog antstolė privalėjo vadovautis CPK 667 straipsnio 1 dalimi ir aprašyti bendrą su kitais asmenimis skolininko turtą, o ne grąžinti įmokėtas pinigines lėšas. Todėl teismas darė išvadą, kad antstolė, vykdydama išieškojimą pagal vykdomuosius įrašus, nepagrįstai vadovavosi vien tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančiomis teisės normomis ir atsisakė aprašyti į jos depozitinę sąskaitą pervestas lėšas, tuo pažeisdama CPK 666 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas UAB „Medicinos bankas“ skundą dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomojoje byloje 0036/08/03257 laikė pagrįstu ir jį tenkino.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atskiruoju skundu antstolė A. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-689-436/2013 priteistos 8668,52 Lt piniginės lėšos, išmokėtinos skolininko sutuoktinei E. J., yra bendras šeimos turtas ir šį turtą antstolė privalo areštuoti vadovaudamasi CPK 666 straipsnio 1 dalimi, CPK 689 straipsniu. Apeliantės nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad Kauno apygardos teismo sprendimu priteistos išmokėtinos sumos E. J. yra darbo užmokesčio dalis, kuri buvo išskaičiuota iš skolininkės darbovietės ir pervesta kreditoriui laikotarpiu nuo 2009 m. 02 mėn. iki 2011 m. 11 mėn., vadovaujantis CPK 733 - 736 straipsniais pagal vykdomuosius įrašus, kuriuose E. J. parašai buvo suklastoti ir paprastieji vekseliai jos atžvilgiu panaikinti. Be to, skundžiama nutartis, leidžianti pilna apimtimi areštuoti skolininko sutuoktinės lėšas, kurios yra jos darbo užmokesčio dalis, iš esmės pažeidžia E. J. teises ir CPK 668 straipsnyje numatytas sąlygas bei išimtis, kadangi Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendime civ. byloje Nr. 2-86-475/2014 dėl skolininko G. J. ir jo sutuoktinės E. J. santuokos nutraukimo konstatavo, kad sutuoktinei nustojo gyventi skyriumi nuo 2007 m. kovo 1 d., todėl gyvenimas skyriumi sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu. Be to, Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu E. J. priteisti 8 668, 52 Lt laikytini jos asmeniniu turtu ir santuokos nutraukimo metu nedalintini. Antstolė pažymi, jog įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai būtų pažeisti ne tik CPK normų taikymo klausimai, bet ir priešingi faktai, kuriuos konstatuoja teismas kitose civilinėse bylose tarp tų pačių proceso šalių, nagrinėjant tą patį klausimą.

Atskiruoju skundu E. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos UAB „Medicinos bankas“ skundą atmesti bei priteisti E. J. iš pareiškėjo išlaidas advokato pagalbai. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas, vertindamas antstolės A. A. veiksmus, neteisingai taikė materialinės teisės normas, kadangi nevertino pareiškėjos UAB „Medicinos bankas“ veiksmų teisėtumo. Pareiškėja, vykdanti įsiteisėjusį 2013 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-689-436/2013, vykdomąjį raštą buvo pateikusi antstolei I. K., todėl pareiškėja, žinodama kad vykdomasis raštas pateiktas vykdyti, privalėjo išieškomą 8668,52 Lt sumą įmokėti į antstolės I. K. depozitinę sąskaitą, o ne pervesti į antstolės A. A. depozitinę sąskaitą, kuri nevykdo minėto išieškojimo ir neturi jokio teisinio pagrindo priimti šių lėšų į savo depozitinę sąskaitą. Apeliantės nuomone, tokie pareiškėjos veiksmai buvo neteisėti, todėl antstolis nesant teisinio pagrindo pagrįstai gautus pinigus grąžino E. J..

2. Apeliantės nuomone, teismas, nagrinėdamas minėtą bylą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi pasisakė dėl klausimų, kurie yra išspręsti, ar tuo metu buvo sprendžiami kitose civilinėse bylose. 2014 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-86-475/2014 sprendimu nutraukė E. J. ir atsakovo G. J. santuoką dėl atsakovo kaltės. Taip pat minėtame teismo sprendime nurodyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimu E. J. priteisti 8 668,52 Lt yra jos asmeninė nuosavybė. Todėl teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti apie turto, piniginių lėšų teisinį režimą, kadangi tai nebuvo šios bylos dalykas.

3. Teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi spręsdamas dėl turto teisinio režimo, nerinko įrodymų, nors žinojo apie tai, kad yra sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo kitoje byloje. Todėl, apeliantės nuomone, teismas nusprendė dėl įrodymų, kurių neturėjo. Toks teismo veikimas rodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, kadangi priimta nesiremiant jokiais įrodymais.

4. Teismas privalėjo taikyti CPK 586 straipsnio 2 dalies normą, nes antstoliui draudžiama vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus.

Atsiliepimu į antstolės atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Medicinos bankas“ prašo antstolės skundą atmesti ir palikti 2014 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad E. J. teismo priteistos piniginės lėšos nepriskirtinos prie sutuoktinės asmeninio turto, o teismas, taikydamas restituciją, priteisė E. J. darbo užmokesčio atskaitymus, kurie vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl minėtos piniginės lėšos laikytinos sutuoktinių bendru turtu, į kurį, nesant nustatytai skolininko turto daliai šiame turte, turi būti nukreiptas išieškojimas. Skolininkui G. J. priklausanti dalis šiame turte nenustatyta, todėl antstolė privalėjo vadovautis CPK 667 straipsnio 1 dalimi ir aprašyti bendrą su kitais asmenimis skolininko turtą, o ne grąžinti pareiškėjai įmokėtas pinigines lėšas.

2. Skunde neteisingai nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu priteistos sumos yra darbo užmokesčio dalis pagal vykdomuosius įrašus, kuriuose E. J. parašai buvo suklastoti ir paprastieji vekseliai jos atžvilgiu panaikinti. Šioje vykdomojoje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl išieškojimo iš E. J., bet dėl išieškojimo iš G. J., kurio atžvilgiu vykdomieji įrašai yra galiojantys ir vykdytini. Todėl sutuoktinei priteistų sumų padalinimas tarp sutuoktinių spręstinas vadovaujantis CK 3.89, 3,88 straipsniais. Be to, Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu sutuoktinių turto padalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas.

3. Pareiškėjos teigimu, antstolė skunde nepagrįstai nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia E. J. teises ir CPK 668 straipsnyje numatytas sąlygas bei išimtis (dėl išieškojimo nukreipimo į darbo užmokestį). Pačios antstolės 2013 m. kovo 18 d. patvarkymu, vykdant išieškojimą iš G. J., yra nustatyta areštuoti E. J. darbo užmokesčio, gaunamo UAB „Baltoptik“, dalį, viršijančią 1 MMA. Nagrinėjamoje byloje dėl antstolės veiksmų, kaip ir byloje dėl išieškojimo iš G. J., nebuvo ir nėra sprendžiamas klausimas, ar 2009-2011 m. išieškant iš E. J. pagal tuo metu galiojusius vykdomuosius įrašus antstolė laikėsi CPK 668 straipsnio 1 dalies reikalavimo, todėl antstolė nepagrįstai kelią šį klausimą dabar, t. y. nustatant kitam sutuoktiniui priklausančią priteistų lėšų dalį.

4. Antstolė skunde nepagrįstai remiamasi 2014 m. kovo 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-86475/2014 dėl sutuoktinių Jonikų santuokos nutraukimo konstatuotomis aplinkybėmis, kadangi minėtas teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, todėl konstatuota aplinkybė dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium šiuo metu neturi teisinės reikšmės. Be to, antstolės neteisėtą atsisakymą atlikti procesinį veiksmą – areštuoti bendrą su kitais asmenimis skolininko turtą, negali pateisinti ir/ar pagrįsti vėliau priimtas teismo sprendimas ir jame nustatytas faktas dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium. Toks faktas gali būti konstatuotas tik teismo, tačiau antstolės atsisakymo atlikti procesinį veiksmą metu toks faktas teismo nebuvo konstatuotas.

Atsiliepimu į E. J. atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Medicinos bankas“ prašo skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. E. J. skunde nepagrįstai teigiama, kad UAB „Medicinos bankas“ neva savavališkai įvykdė įsiteisėjusį 2013 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teismo sprendimą, pervedant į antstolės A. A. depozitinę sąskaitą 8 668,52 Lt. Pareiškėjos teigimu, lėšos buvo pervestos į antstolės patvarkyme nurodytą sąskaitą, vadovaujantis 2013 m. kovo 18 d. patvarkymu, o ne CK 6.56 straipsniu. Todėl toks lėšų pervedimas E. J. į antstolės nurodytą sąskaitą byloje, kurioje vykdomas išieškojimas iš skolininko G. J., kai jų dalys bendrame turte nenustatytos, buvo teisėtas ir tinkamas.

2. Pareiškėjos nuomone, teismas teisingai nustatė, jog 2013 m. vasario 11 d. sprendimu priteistos E. J. lėšos yra laikytinos bendru sutuoktinių turtu, į kurį, nesant nustatytai skolininko turto daliai šiame turte, turi būti nukreiptas išieškojimas (CPK 667 str.). Skolininkui G. J. priklausanti dalis šiame turte nenustatyta, todėl antstolė privalėjo vadovautis CPK 667 straipsnio 1 dalimi ir aprašyti bendrą su kitais asmenimis skolininko turtą, o ne grąžinti įmokėtas pinigines lėšas.

3. Pasak pareiškėjos, skunde klaidingai teigiama, kad teismas, nerinkdamas įrodymų, konstatavo turto teisinį režimą. Teismas nesprendė sutuoktinių turto padalinimo klausimo ir nenustatinėjo sutuoktinių padalinto turto teisinio režimo, bet vadovavosi įstatyme įtvirtinta prezumpcija tikslu įvertinti antstolio atsisakymo aprašyti bendrą su kitu asmeniu skolininko turtą.

Atsiliepimu į antstolės atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo E. J. prašo antstolės tenkinti ir panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4988-713/2014, priteisti jai iš pareiškėjos išlaidas advokato pagalbai. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pagrįsti antstolės atskirojo skundo argumentai, kad teismas minėta nutartimi nuspręsdamas, jog nurodytos piniginės lėšos yra bendroji jungtinė nuosavybė, išėjo už skundo nagrinėjimo ribų ir pasisakė dėl reikalavimo, kuris kitoje santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-86-475/2014 buvo nagrinėjimo dalykas. Pažymi, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-86-475/2014 nutraukė E. J. ir atsakovo G. J. santuoką dėl atsakovo kaltės. Taip pat minėtu sprendimu teismas E. J. priteistus 8668,52 Lt pripažino asmenine E. J. nuosavybe. Todėl teismui šioje byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti apie turto, piniginių lėšų teisinį režimą, kadangi tai nebuvo šios bylos dalykas.

2. Pagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl CK 3.88 straipsnio netinkamo taikymo ir CPK 668 straipsnio, kadangi teismas nurodė areštuoti visą 8668,52 Lt sumą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės I. K. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-689-436/2013 dėl 8 668,52 Lt išieškojimo iš skolininkės UAB „Medicinos bankas“ išieškotojos E. J. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0036/08/03257 b. l. 70-79).

Antstolės A. A. kontoroje vykdomi Kauno 27-ojo notarų biuro vykdomieji raštai Nr. 2732/2008-10-03; Nr. 2484/2008-09-17; Nr. 2482/2008-09-17; Nr. 3144/2008-10-28; Nr. MČ-3459/2008-11-27; Nr. MČ-3760/2008-12-31; Nr. MČ-3538/2008-12-08; Nr. MČ-68/2009-01-12 dėl bendros 574 089,35 Lt solidarios skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidaraus skolininko G. J. (E. J. sutuoktinio) išieškotojos UAB „Medicinos bankas“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0036/08/03257).

Antstolė A. A. 2013 m. kovo 18 d. patvarkymu areštavo skolininko G. J. sutuoktinės E. J. darbo užmokesčio dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesine algą, pervedant ją į antstolės A. A. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ir įpareigojo kreditorių (banką) per 14 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Patvarkyme nurodoma, kad nesikreipus per nustatytą terminą į teismą, išieškojimas iš skolininko sutuoktinės pajamų bus nutrauktas (vykdomoji byla Nr. 0036/08/03257, b. l. 85-86).

Išieškotojas UAB „Medicinos bankas“ 2013 m. kovo 19 d. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti skolininko G. J. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: 1) ½ dalį esamų ir busimų E. J. pajamų priklauso G. J.; 2) ½ dalis esamų ir busimų G. J. pajamų priklauso E. J.; 3) ½ dalis Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-689-436/2013 E. J. priteistų sumų priklauso G. J. (vykdomoji byla Nr. 0036/08/03257 b. l. 81-80).

Po pareiškimo teismui pateikimo, bankas 2013 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į antstolę A. A. su prašymu dėl skolininko sutuoktinei priteistų lėšų (dalintino sutuoktinių turto) aprašymo, informuodamas, kad vykdant Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. spendimą civilinėje byloje Nr. 2-689-436/2013, 2013 m. rugpjūčio 27 d. pavedimu Nr. 217 bankas pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą 8 668,52 Lt, tad iki teismas nustatys bendrojoje nuosavybėje esančio turto skolininko dalį, t. y. išspręs lėšų nuosavybės teisės klausimą, išieškojimo nukreipimas į skolininko turto dalį yra negalimas (0036/08/03257, b. l. 113).

Antstolė A. A. 2013 m. rugsėjo 11 d. grąžino pareiškėjai 2013 m. rugpjūčio 27 d. įmokėtas pinigines lėšas - 8 668,52 Lt, priklausančias E. J., kadangi visos vykdomosios bylos jos atžvilgiu yra užbaigtos (civilinė byla Nr. 2-19959-717/2013, b. l. 3).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar antstolė pagrįstai atsisakė aprašyti skolininko G. J. sutuoktinei E. J. Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu priteistą 8 668,52 Lt sumą, dėl kurios išieškojimo yra užvesta kita vykdomoji byla (vykdomosios bylos Nr. 0036/08/03257, b. l. 70-79).

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla reikalas areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas aprašomas ir areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Pažymėtina, jog antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Nagrinėjamu atveju antstolės A. A. kontoroje yra vykdomi Kauno 27-ojo notarų biuro vykdomieji raštai Nr. 2732/2008-10-03; Nr. 2484/2008-09-17; Nr. 2482/2008-09-17; Nr. 3144/2008-10-28; Nr. MČ-3459/2008-11-27; Nr. MČ-3760/2008-12-31; Nr. MČ-3538/2008-12-08; Nr. MČ-68/2009-01-12 dėl bendros 574 089,35 Lt solidarios skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidaraus skolininko G. J. išieškotojo UAB Medicinos bankas naudai (vykdomoji byla Nr. 0036/08/03257). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog 2013 m. kovo 18 d. patvarkymu antstolė areštavo skolininko G. J. sutuoktinės E. J. darbo užmokesčio dalį ir įpareigojo kreditorių UAB „Medicinos bankas“, vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (v. b. l. 63), ką kreditorius ir padarė, tačiau, kaip jau buvo minėta, antstolė, vadovaudamasi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančiomis teisės normomis, 2013 m. rugsėjo 11 d. grąžino išieškotojai UAB „Medicinos bankas“ įmokėtas lėšas, priklausančias E. J., nurodydama, kad vykdomosios bylos E. J. atžvilgiu yra užbaigtos ir ji neturi teisinio pagrindo aprašyti nurodytų piniginių lėšų.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, taigi kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu, galioja prezumpcija, kad turtas (tame tarpe pajamos iš darbinės veiklos, pašalpos, pensijos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1, 2 dalys). Nors Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu E. J. priteisti 8 668,52 Lt laikytini E. J. asmeniniu turtu, tačiau minėtas sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs, todėl šis teismo nustatytas faktas kol kas neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios. Be to, vertinant antstolės veiksmus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad antstolės atsisakymo atlikti skundžiamą procesinį veiksmą metu toks faktas teismo dar nebuvo konstatuotas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolė, atsisakydama aprašyti E. J. priteistas ir banko į antstolės depozitinę sąskaitą pervestas lėšas, pažeidė CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą E. J. atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjos UAB „Medicinos bankas“ veiksmų teisėtumo sumokant 8 668,52 Lt lėšas į antstolės A. A. depozitinę sąskaitą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas sprendė klausimą dėl antstolės skundžiamų veiksmų teisėtumo ir pagrįstai pažymėjo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausantį darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas skolininko pajamas, į skolininko pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, ir skolininko turtines teises, nėra saistomas savo veiklos teritorijos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 19 punktas).

Nėra pagrindo sutikti su E. J. atskirojo skundo argumentu, jog teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi pasisakė dėl klausimų, kurie yra išspręsti, ar tuo metu buvo sprendžiami. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl antstolės atsisakymo atlikti procesinį veiksmą – turto aprašymą iki teismas nustatys sutuoktinio turto dalį, nesprendė sutuoktinių turto padalijimo klausimo ir nenustatinėjo sutuoktinių padalinto turto teisinio rėžimo, bet vadovavosi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad turtas (tame tarpe pajamos iš darbinės veiklos, pašalpos, pensijos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1,2 dalys). Be to, pareiškėjos prašymas aprašyti 8 668,52 Lt dydžio lėšas ir jų areštas nepakeičia turto rėžimo, nepadalina turto tarp sutuoktinių, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Remiantis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti arba pakeisti atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo, todėl atskirieji skundai atmestini, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.