Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-62-491/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-02
Bylos Nr.
1S-62-491/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Kategorijos

1 S – 62– 491 / 2015 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. vasario 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Jelenai Sabaliauskienei,

gynėjai Eligijai Norkienei – Paplauskei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., gyvenančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, 9 klasių išsilavinimo, išsiskyrusio, nedirbančio, anksčiau teisto,

skundą dėl 2015 m. sausio 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria jam buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas V. L. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo, terminą 3 mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir jam skirti švelnesnę kardomąją priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nurodo, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad jis padarė inkriminuojamą nusikaltimą. Priešingai, jis padėjo pareigūnams išsiaiškinti įvairias įvykio aplinkybes, nurodė atitinkamus duomenis. Pabrėžia, jog neturi tikslo bėgti ir slėptis nuo baudžiamojo proceso, o taip pat neketina susitikti su liudininkais. Būdamas nesuimtas iškart važiuotų dirbti pas (duomenys neskelbtini) rajone įsikūrusį ūkininką. Įtariamasis pažymi ir tai, kad iki suėmimo turėjo legalų pragyvenimo šaltinį – gaudavo socialinę pašalpą, o taip pat palaikė stiprius socialinius ryšius. Nesupranta, kodėl jį gynusi advokatė nepasidomėjo ir teismui nepristatė jokių duomenų apie jo šeimos sudėtį bei jo charakteristikos, kadangi jis gyvena su savo motina, faktine žmona ir sūnumi. Skunde įtariamasis taip pat prašo leidimo skambinti nurodytu telefono numeriu sesei.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašo skundą patenkinti. Prokurorė prašo įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

V. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. įtariamas tuo, kad 2014-12-21 vakare, tiksliau nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su K. Č. ir V. Č., išgertuvių metu dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, bendrais veiksmais sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam V. D. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, taip jį tyčia nužudė bei išvežė ir paslėpė V. D. lavoną už (duomenys neskelbtini) kaimo, prie (duomenys neskelbtini) upės.

Iš bylos matyti, kad įtariamasis iš dalies savo kaltę pripažįsta, t.y. jis neneigia smurtavęs prieš V. dauką. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – tai kitų įtariamųjų, liudytojų S. G., L. G. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, teismo medicinos specialisto pažyma apie nukentėjusiojo mirties priežastį, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei ir paties įtariamojo V. L. parodymai – leidžia pagrįstai įtarti, kad jis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikaltimą.

Skundžiama nutartimi įtariamajam suėmimo terminas pratęstas visais trimis BPK 122 str. 1 d. numatytais pagrindais. Iš tiesų, suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirtas (bei jo terminas pratęstas), kai yra suėmimo skyrimo (ar termino pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 d. ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų. Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnysis teismas pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju, kas jau ir minėta anksčiau, tokių duomenų yra.

Matyti, kad įtariamasis iš tiesų turi gyvenamąją vietą, kurioje, jo tvirtinimu, gyvena kartu su savo motina, sugyventine bei mažamečiu vaiku. Tačiau šios aplinkybės, kaip ir paties suimtojo tvirtinimas apie tai, jog jis nesuruošia niekur bėgti (slėptis), trukdyti tyrimui ar naujai nusikalsti, nepaneigia kitų byloje esančių duomenų, kurie išties leidžia spręsti, kad įtariamasis V. L. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso bei toliau daryti naujas, BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BPK 122 str. 2 d., šio straipsnio 1 d. 1 p. numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Pagal teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Ir nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė ir negali būti absoliutus kriterijus konstatuoti esant BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo pagrindą, tačiau atsižvelgiant į kitas aplinkybes išties galima spręsti, kad pagrindas manyti, jog įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra. Šiuo atveju ir šiuo metu V. L. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų. Įtariamasis, nors ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau yra išsiskyręs bei oficialiai niekur nedirba, o be to buvo teistas ir yra baustas administracine tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats įtariamasis savo skunde nurodo, jog jis bet kada gali išvykti dirbti pas ūkininką (duomenys neskelbtini) rajone, o tai reiškia, kad jo geranoriškas dalyvavimas procese tokiu atveju yra mažai tikėtinas. Dėl to galima tvirtinti, būdamas nesuimtas ir siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos bausmės, jis tikrai gali bėgti (slėptis) nuo vykstančio baudžiamojo proceso, ir tai daryti nebūtinai užsienyje, kur ryšių jis, pagal turimus duomenis, realiai neturi.

Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti duomenys. Paminėtus duomenis apylinkės teismas taip pat įvertino tinkamai. Bylos duomenys rodo, kad įtariamasis V. L. ne tik yra baustas administracine tvarka, tačiau praeityje buvo teistas net 5 kartus. Matyti, kad dalis nusikalstamų veikų buvo susijusios su svetimo turto pagrobimu, plėšimu bei kito asmens sveikatos sutrikdymu, t.y. tai buvo smurtiniai nusikaltimai. Be to, už dalį padarytų nusikalstamų veikų įtariamajam buvo taikytos jo teisinę padėtį švelninančios nuostatos, t.y. jam skirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas. Šie duomenys neigiamai charakterizuoja V. L. bei leidžia pagrįstai spręsti, kad jis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių ir laikas nuo laiko daro nusikalstamas veikas, kurių dalis, kaip jau minėta pirmiau, yra susijusios su smurto panaudojimu ar yra smurtinio pobūdžio. Svarbu ir tai, kad šiuo metu įtariama nusikalstama veika galimai buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe, kas rodo didesnį nusikalstamų veikų bei paties įtariamojo pavojingumą visuomenei, juo labiau kad jo vaidmuo darant įtariamą nusikalstamą veiką nebuvo antraeilis. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali daryti naujas BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Tokiu būdu aukštesnysis teismas sprendžia, jog BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatyti suėmimo taikymo pagrindai skundžiama apylinkės teismo nutartimi įtariamajam nustatyti visiškai pagrįstai.

Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo pagrindo egzistavimą. Pažymėtina, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 str. 3 d.). Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad suimtasis galimai išvežė ir paslėpė nukentėjusiojo lavoną dar neleidžia daryti išvados, kad jis išties trukdys vykstančiam procesui ar bandys paveikti liudytojus, juo labiau kad baudžiamojoje byloje jau yra atlikti pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai, įskaitant ir liudytojų bei kitų įtariamųjų apklausas. Be to, aplinkybė, kad įtariamasis išvežė ir paslėpė lavoną yra inkriminuota jam pareikštame kaltinime, tačiau daugiau jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti kad V. L. būtų bandęs paveikti kitus įtariamuosius ar liudytojus, šiuo metu byloje nėra. Tokiu būdu nėra pagrindo ir išvadai, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, gali bandyti derinti parodymus su kitais įtariamaisiais ar liudytojais ir taip trukdyti bei pakenkti vykstančiam tyrimui. Atsižvelgiant į tai, įtariamajam nustatytas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas suėmimo pagrindas iš skundžiamos nutarties yra šalinamas, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti šią apylinkės teismo nutartį.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja ir tai, jog dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, negalima, o šiuo atveju viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, dėl ko nagrinėjamu atveju įtariamosios teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Įvertinus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus taip pat daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog suimtojo skunde išdėstyti prašymai pakeisti jam kardomąją priemonę švelnesne bei leisti skambinti seseriai nėra nagrinėjami, kadangi šiuo atveju tai nėra aukštesniojo teismo kompetencija. Pažymėtina, jog švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo klausimas ikiteisminio tyrimo metu yra prokuroro, o teisminio bylos nagrinėjimo metu – baudžiamąją bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 str. 1 d., 2 d. ir 9 d. nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas trijų mėnesių terminas neviršija BPK 127 str. 1 d. nustatyto maksimalaus termino, todėl keisti V. L. taikomą suėmimą kita kardomąja priemone pagrindo nėra. Tas pats pasakytina ir apie leidimo skambinti nurodytiems asmenims davimą, nes pagal Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymą tokį leidimą šioje proceso stadijoje, t.y. vykstant ikiteisminiam tyrimui, gali suteikti tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras.

Atsižvelgęs į visas pirmiau išvardytas aplinkybes skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi V. L. suėmimas pagrįstai pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo V. L. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus