Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. B., jos atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-12-28, apie 4:15 val., viešoje vietoje – VšĮ „Kaišiadorių ligoninės“ priėmimo - skubios pagalbos skyriuje, adresu Beržyno g. 27, Kaišiadorys, elgdamasis įžūliai, vartodamas necenzūrinius žodžius, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų, kitų asmenų akivaizdoje, veržėsi į bendrosios praktikos slaugytojų kabinetą, o budinčiam gydytojui V. A. bandant apginti slaugytoją ir neleidus jam įeiti į bendrosios praktikos slaugytojų kabinetą, su gydytoju susigrūmė, ko pasekoje abu nukrito ant žemės, dėl ko gydytojui V. A. diagnozuotas dešinio kelio sąnario vidinio šalutinio raiščio patempimas ir įtartas vidinio menisko plyšimas, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, bei sugadino VšĮ „Kaišiadorių ligoninei“ priklausantį turtą – sudaužė gėlių vazoną bei sulaužė kėdę, kuria nukentėjusioji R. B. buvo užrėmusi įėjimą į bendrosios praktikos slaugytojų kabinetą. Šiais savo veiksmais jis pažeidė nukentėjusiųjų R. B. ir V. A. bei kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis A. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-12-28, apie 4:15 val., viešoje vietoje – VšĮ „Kaišiadorių ligoninės“ priėmimo - skubios pagalbos skyriuje, adresu Beržyno g. 27, Kaišiadorys, verždamasis į bendrosios praktikos slaugytojų kabinetą, tyčia, iš chuliganiškų paskatų sudavė rankomis ne mažiau penkis smūgius per dešinę ranką priėmimo - skubios pagalbos skyriuje dirbusiai bendrosios praktikos slaugytojai R. B., padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešiniajame rieše, dešinės plaštakos nykščio tiesiamosios sausgyslės patempimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. parodė, kad jam pareikštame kaltinime nurodytą dieną jam jo sutuoktinė apie 4 val. ryto iškvietė greitąją pagalbą ir jį išvežė į ligoninę. Tą naktį jis prabudo nuo šalčio, jam labai gėlė rankas, kurias jis yra nušalęs Sibire, todėl šaltis jam yra labai pavojingas, o tą vakarą jis ruošė malkas ir sušalo, nes nepasiėmė pirštinių. Ligoninėje jį priėmė ten buvęs personalas – moterys, kurios paėmė jo tapatybės kortelę, formino jo dokumentus. Jis ligoninėje buvusių seselių prašė pagalbos, nes jam labai gėlė rankas. Seselės tuo metu buvo kabinete, viena iš seselių buvo R. B.. Ji buvo įsirėmusi į duris, jis jai sakė patraukti ranką ir prašė jos, kad padėtų. Kaltinamasis A. Š. parodė, kad jis R. B. už rankos neėmė, tik jai liepė patraukti rankas. Kaltinamasis A. Š. parodė, kad gydytojo V. A. jis nepažįsta, ligoninėje jo nematė. Jį kažkas suėmė už pusiaujo ir už rankų ir jie abu nukrito. Prieš tai, kai jį suėmė už rankų, jam niekas nieko nesakė. Kai nukrito, sudužo vaza. Tada jis atsistojo. Jokio susistumdymo nebuvo, jie tiesiog nukrito ant žemės ir vėliau atsikėlė. Vėliau atvažiavo sutuoktinė ir jį parsivežė namo. Kada tiksliai į ligoninę atvyko sutuoktinė, kaltinamasis nurodyti negalėjo, teigė, kad neprisimena, taip pat neklausė, ką sutuoktinė kalbėjo ligininėje. Kaltinamasis A. Š. aiškino, kad tą naktį ligoninėje jis buvo nevaldomas nuo skausmo ir šalčio. Taip pat tvirtino, kad jis tą naktį ligoninėje buvo blaivus, į ligoninę tą naktį atvykusi policija jo blaivumo netikrino, į policijos komisariatą jo nevežė. Kas vyko naktį ligoninėje, jis atsimena daugmaž gerai. Kaltinamasis A. Š. paaiškino, kad dar prieš išvežant tą naktį į ligoninę, vakare pas jį į namus buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jį išsivežė į policijos komisariatą, iš kurio jį parsivežė žmona. Tą vakarą, kai į jo namus buvo atvykusi policija, jis su draugu namuose gėrė alų. Po to, kai jį iš policijos sutuoktinė parsivežė, jis gerai nepamena, kas buvo, atsimena tik, kad miegojo ir prabudo nuo šalčio. Kodėl jį į ligoninę išvežė greitoji, o ne sutuoktinė, kaltinamasis paaiškinti negalėjo. Ligoninėje jis jautėsi blaivus. Kaltinamasis A. Š. nurodė, kad R. B. pareikšto civilinio ieškinio jis nepripažįsta, nes nukentėjusiajai R. B. jis nesudavė, dėl ko galėjo atsirasti sužalojimai R. B., nežino. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jis šiuo metu dirba, jo darbingumas yra 40 proc., jis serga psichikos ligomis, turi traumas nuo vaikystės, kurios atsiliepia dabartyje, jam pasireiškia atminties sutrikimai, lankosi pas gydytojus, kartais būna staigus ir nevaldomas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio dieną ji dirbo visą parą. Po 4 val. (ryte) atvažiavo greitoji. Felčerė, prilaikydama už parankės, vedė vyriškį, kurį atvedė į priėmimą, pasodino. Paprastai greitoji prašo asmens dokumento, tačiau vyras dokumento felčerei nepateikė. Matėsi, kad jis kažko nepatenkintas. Felčerė joms paaiškino, kad jis atvestas iš mašinos, greitąją iškvietė žmona, bijodama, kad jis mašinoje sušals. Ji su kolege D. G. pradėjo ieškoti kaltinamojo duomenų bazėje. Liudytoja R. B. nurodė, kad ji paprašė A. Š. dokumentų, tačiau jis nesureagavo. Po to jų sanitarei (D. J.) dokumentus davė. Jos susirašė duomenis. Ji A. Š. paklausė, kas jam negerai, jis atsakė, kad jam nieko nėra, keikėsi ir nesuprato, kur papuolė, buvo apsiputojęs. Greitoji iš karto joms pasakė, kad atvežtasis yra girtas. Dar ten buvo slaugutė, kuriai ji pasakė, kad reikia A. Š. nuvesti paguldyti į lovą. Kai jis išgirdo, kad jį guldys, šoko ant jų į kabinetą. Nukentėjusioji R. B. parodė, kad ji laikė kėde užrėmusi duris, kad A. Š. neįeitų. A. Š. šaukė patraukti rankas ir davė jai per dešinę ranką. Sudavė gal apie 5 kartus, visos rankų gyslos buvo išsivertusios. Kėdė buvo užstatyta tarpduryje, A. Š. pradėjo stumti kėdę užkišęs koją, į ranką A. Š. jai trenkė besibraudamas į kabineto vidų. Nemano, kad A. Š. ką iš tos nakties atsimena, jis buvo visas apsiputojęs. Ji nežino, kas būtų buvę, jeigu jis būtų patekęs pas jas į vidų. Ji su D. G. į pagalbą išsikvietė gydytoją, kuris budėjo kitame aukšte. Atbėgo daktaras V. A., kuris paklausė A. Š., ką jis daro, kur lenda. A. Š. atsisuko, bet nereagavo. Pirmiau negu atbėgo gydytojas, A. Š. besibraunant į jų kabinetą, atvažiavo A. Š. žmona, kuri klausė, ką jis ten daro. A. Š. žmona pradėjo šaukti, kad jis girtas, dar sakė, kad jis greičiausiai buvo vartojęs narkotikų. A. Š. iš burnos ėjo baltos putos. Atbėgęs daktaras bandė jį atitraukti. Jie susigrūmė ir nugriuvo. Daktaras buvo apačioje, Š. viršuje. Ji šoko traukti daktaro. Tuo metu buvo ir sutuoktinė. Vėliau atvažiavo apsauga. A. Š. nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo ir sakė, kad jam nieko nėra, nesuprato, ko jį atvežė į ligoninę. Greitosios pagalbos iškvietimo priežastis yra girtumas, o ne nušalimas. Tai patvirtina greitosios išrašas. Pacientai neina į jų kabinetą. Jeigu reikia, jos pacientus toliau veda į kitus kabinetus. Atvežtas į priėmimą, A. Š. dėl rankų nesiskundė. Jo žmona sakė, kad jis galėjo sušalti mašinoje. Mano, kad A. Š. tikrai nieko neatsimena, nes nesiorientavo, kas vyksta. Nukentėjusioji R. B. teigė, kad nepastebėjo, jog A. Š. būtų sutrikusi psichika, matė tik, kad jis girtas. Nukentėjusioji R. B. paaiškino, kad neleisdama įeiti A. Š. į patalpas, ji saugojo turtą. Ji nežinojo, kas bus, kai jis įeis, nes jis atrodė „kaip zombis“. Greitosios darbuotojai nieko nematė, nes jau buvo išėję. Nukentėjusioji R. B. palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 203,38 eurus turtinei ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Po šio įvykio mėnesį laiko buvo nedarbinga, nešiojo rankos įtvarą, gipsą 3 savaites. Turtinę žalą sudaro pinigai, išleisti vaistams, ir negautos darbinės pajamos. Nurodė, kad neturtinę žalą ji vertina minimaliai, ji ir dabar blogai jaučiasi, geria vaistus, kankina nemiga, buvo pas psichologą, darbe stengiasi nusišalinti nuo girtų pacientų. Paaiškino, kad ligoninėje dirba 28 metus ir tokio įvykio iki tol jos darbe nebuvo. Tą naktį ji savo pamainą pabaigė, A. Š. buvo paskutinis pacientas, po pamainos namo grįžo pavargusi. Kai atsikėlė, ranka buvo ištinusi kaip kaladė. Paaiškino, kad jai dėl rankos skubi pagalba nebuvo reikalinga, ranka nekraujavo, ją tik skaudėjo, galvojo, gal praeis, pagerės, tačiau grįžus iš darbo namo, ranka ištino, pasirodė gyslos, tinimas didėjo visą parą. Rankoje gumbas išryškėjo iš karto, buvo mėlynės. Jai buvo darytos echoskopijos, iš karto gėrė nuskausminamuosius, raminamuosius vaistus. Anksčiau iki šio įvykio su A. Š. nebuvo susidūrusi, jį žinojo tik iš matymo. A. Š. dėl šio įvykio iki šiol jos neatsiprašė.

Nukentėjusysis V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio metu jis budėjo ligoninėje. Jam į kabinetą paskambino D. G. ir prašė pagalbos. Pasakė, kad puola neblaivus pacientas. Atėjęs pamatė kaltinamąjį bemojuojantį rankomis, besikeikiantį. Kartu su kaltinamuoju buvo ir jo žmona, kuri neleido kaltinamajam įeiti į kabinetą, laikė jam už rankos. Priėjęs prie kaltinamojo paklausė, ką jis daro, prašė, kad nusiramintų. Tada kaltinamasis į atsisuko į jį ir paklausė, ar ir jis nori gauti, šoko ant jo. Jie susikibo, susigrūmė, parkrito ant žemės. Nukentėjusysis V. A. parodė, kad jis kaltinamąjį parvertė veidu į žemę, užlaužė jam kairiąją ranką. Laukė, kol atvyks apsauginis. Kaltinamajam kojas prispaudė R. B., kad nesispardytų. Atvykus apsaugai, kaltinamasis iš karto apsiramino. Laukė, kol atvažiuos policija. Grūmimosi su kaltinamuoju metu susižeidė kelio sąnarį. Iš pradžių dėl šoko nieko nejautė, tačiau kitą dieną išryškėjo patinimas, skausmas. Grįžęs į Kaišiadoris rašyti tarnybinio pranešimo apie šitą įvykį, pasirodė gydytojui, kuris jį apžiūrėjo ir įvertino padarytus sužalojimus. Dabar nusiskundimų dėl šio įvykio neturi, ieškinio nereiškia. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad tą naktį vizualiai matėsi, kad kaltinamasis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Kaltinamasis po šio įvykio jo neatsiprašė. Nukentėjusysis nurodė nematęs, kada sužeidė R. B.. Kai jis atėjo, kaltinamasis visą dėmesį nukreipė į jį. Sužalojimo pasekmių R. B. jam neparodė greičiausiai dėl šoko. Maksimalus patinimas būna po 6 val. Po šio įvykio R. B. buvo drebanti, virpanti. Jo pamaina baigėsi 8 val. ryto.

Liudytojas R. I. teismo posėdžio metu parodė, kad šioje byloje nagrinėjamas įvykis buvo praėjusių metų pabaigoje, buvo naktis. Jis dirbo saugos tarnybos ekipaže. Buvo nuspaustas pavojaus mygtukas Kaišiadorių ligoninės priimamajame. Į ligoninę atvyko per 5 min., buvo labai slidus kelias. Atvykus pastebėjo, kad prie durų gulėjo A. Š., jį prispaudęs prie grindų laikė gydytojas (parodė į salėje sėdintį gydytoją V. A.). Taip pat buvo išsigandusios seselės. Liudytojas R. I. parodė, kad A. Š. žino iš matymo. Ligoninėje buvo dar kažkokia moteris, bet jos nepažinojo. Ji stovėjo šone, tylėjo. Buvo sudaužyta vaza, įskeltos šukės. Jam atvykus, A. Š. ir gydytojas dar gulėjo. Jis A. Š. liepė sėdėti ant žemės. Matėsi, kad A. Š. buvo neblaivus, svirduliavo. Jam atvykus, A. Š. koliojosi ant gydytojo, kuris jį laikė. Netrukus atvyko policija. Įvykio dalyviai jam pasakojo, kad seselės turėjo nuo A. Š. pasislėpti.

Liudytoja J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis A. Š. yra jos sutuoktinis. Vakarą prieš nagrinėjamą įvykį ji buvo pas pusbrolį, kai jai kažkoks nepažįstamas paskambino ir pranešė, kad jos namų durys atidarytos, namuose kažkas yra. Grįžus namo, išgirdo kalbantis A. Š. su draugu, jie norėjo, kad ji juos pavežtų. Ji užlipo į antrą aukštą. Jie toliau nerimo, norėjo važiuoti. Buvo plikšala, lietus, slidus kelias. Ji skambino į policiją ir prašė, kad iš jos namų būtų išprašytas A. Š. draugas. Nenorėjo būti verčiama sėsti už vairo, dėl to ėmėsi prevencinių priemonių. Dėl šito įvykio buvo administracinė byla. Jos sutuoktinis A.(Š.) buvo nubaustas, kad nepasakė draugo pavardės. A. išvežė policija. Telefonu policija jai pasakė, kad A. ilgai nelaikys. Policija A. iš namų paėmė tik su kambariniais drabužiais, šlepetėmis. Policija jos paklausė, ar atvažiuos jo pasiimti, ji atsakė, kad taip. Tą vakarą A. Š. su draugu gėrė. Jis buvo neblaivus. Kai iš policijos sutuoktinį parsivežė namo, jo niekaip negalėjo išvesti iš automobilio, nes jis automobilyje užmigo. Ji tada jį ten paliko, užklojo. Automobilio raktelių nepaliko, nes pavojinga. Vis ateidavo jo pažiūrėti. Kai atidarydavo duris, A. Š. jai liepdavo uždaryti, nes šalta. Paskambino policijai, kuri liepė kviesti greitąją. Paskambino 112. Ji ir policija išsigando, kad A. Š. automobilyje nesušaltų. Greitosios pagalbos medikai sugebėjo jį išprašyti iš mašinos. Greitoji A. Š. rado mašinoje. Jį išvedė greitosios vairuotojas griežtu balsu. Paaiškino, kad veža į ligoninę, nes gali sušalti. Ji į ligoninę vyko savo automobiliu. Atvykusi į ligoninę, matė, kaip A. Š. stovėjo užsikabinęs praviras duris, kad nenukristų. Rėkė patraukti ranką. Ten buvo kelios kėdės. Kad nors viena kėdė būtų sulūžusi, ji nematė. A. Š. buvo įsirėmęs į durų staktą. Patraukti ranką jis turbūt rėkė slaugytojai. Ji stovėjo kampe. R. B. stovėjo užrėmusi duris. Galimai A. Š. norėjo kažko paklausti sanitarės. Gal jam kokie vaistai buvo sugirdyti, nes ji jį tokį pirmą kartą per 16 metų matė. Ji prie jo priėjo, apsikabino ir prašė eiti. Jis neklausė. Atbėgo gydytojas ir iš pasalų pastvėrė A. Jie virto ant vazono. Jau žinojau, kad jis bus išprovokuotas. Jis keikėsi. Ji gydytojams padėkojo ir prašė ką nors daryti, kur nors vežti jos sutuoktinį, nes pirmą kartą jį tokį matė. Kai vėliau atvyko apsauginis, jai A. Š. sakė sumokėti už sudaužytą vazoną. Ji priėjo prie punkto sumokėti. Seselės sakė, kad nežino, kiek. Kai A. Š. parvertė, jis negalėjo atsikelti, nes jam yra pažeista pusiausvyra. Jį pakėlė policija, apsauginiai. Ji, priėjusi prie gydytojo, prašė A. kažkur vežti, ką nors daryti. Jai pradėjo rėkti, kad ji vežtų jį iš čia. Jos vyras nesiorientavo, kur esantis. Jam girtumas buvo nustatytas 10 val. vakaro. Gal jam buvo kokie vaistai suleisti. Jis susigaudė, kad yra sudaužyta vaza, liepė sumokėti. Jos vyrą, kai jis išgėręs, lengva išprovokuoti. Jis lankosi pas gydytojus dėl traumų. Jis nevaldo savo emocijų, kalba atviru tekstu. Jis savo problemas pats pripažįsta. Po šio įvykio vyrą išsivežė namo. Ligoninėje jam nebuvo teikiama pagalba. Ji prašė, kad jam padėtų, bet jam neteikė pagalbos, liepė vežtis. Į kitą ligoninę nevežė. Galvojo, kad geriau tegu atsigaus nuo streso. 2015 m. gruodžio 28 d. ryte jie buvo pas psichiatrą. Administracinė byla A. Š. yra išnagrinėta. Už sudaužytą vazą ir sulaužytą kėdę ji ligoninei žalą atlygino. R. B. ji pažinojo iš anksčiau, nes dažnai lankėsi ligoninėje, jokių konfliktų su ja iki tol nebuvo, buvo gera medikė.

Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną, kai ligoninę greitoji atvežė A. Š., ji budėjo. Ji su R. B. buvo nedideliame kabinete, kuriame yra pildomi dokumentai. Jos A. Š. paprašė asmens dokumento, kad galėtų pradėti darbą. Jis tai darė labai nenoriai ir kažkodėl supyko. Neatsimena, ar A. Š. pateikė dokumentą. Jis pradėjo pulti pas jas į kabinetą. Kadangi kolegė sėdėjo prie durų, į duris atrėmė kėdę. A. Š. jų klausė, kodėl jos prie jo kabinasi, ko iš jo nori. A. Š. elgėsi neadekvačiai, jam iš burnos ėjo putos. Kodėl jis taip elgėsi, ji nežino. A. Š. niekuo nesiskundė, neprašė pagalbos. Jos kvietė apsaugą, bet ji ilgai neatvyko. Tada kvietė budėjusį gydytoją traumatologą, kad joms padėtų. Kėde duris užrėmus buvo R. B.. A. Š. brovėsi į jų kabinetą. Ar tarp A. Š. ir R. B. buvo kontaktas, ji nematė. Ji tuo metu stovėjo į juos nugara, kvietė pagalbą. Nematė, kada A. Š. sudavė R. B.. Pirmiausiai atvyko jo A. Š. žmona. Ji bandė jį atkalbinti, patraukti, bet A. Š. perkalbėti nepavyko. Tada atbėgo gydytojas, kuris su A. Š. krito ant vazono ir jį sudaužė. Tuomet atvažiavo apsauga. Ką konkrečiai sakė A. Š. žmona, ji neatsimena. Kai atvažiavo apsauga, A. Š. dar buvo ant žemės, apsiramino. Po šio įvykio R. B. iš karto sakė, kad jai labai skauda ranką. Jai tą ranką rodė. Tuo metu nesimatė žymių, tik skundėsi, kad skauda. Joms buvo daug baimės. Iki šio įvykio A. Š. ji yra mačiusi, jis elgdavosi ramiai. Jos nesitikėjo, kad jis taip gali elgtis. Greitoji joms pasakė, kad A. Š. neblaivus. Jai ir pačiai atrodė, kad jis neblaivus. Apie tai sprendė iš jo elgesio, nes prieš tai visuomet ji yra mačiusi jį blaivų. Tą naktį A. Š. elgesys skyrėsi. Vėliau R. B. rankos ji nematė, nes baigėsi pamaina. Kada visi išsiskirstė, negali pasakyti. Po to įvykio R. B. pasiėmė biuletenį, sakė, kad dėl rankos traumos. Po biuletenio taip pat sakė, kad jaučia rankos skausmą.

Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos neatsimena, bet galėjo būti iš gruodžio 27 d. į 28 d. Ji dirbo skubios pagalbos - priėmimo skyriuje. Nakties metu, kuomet nebuvo ligonių, ji pakilo į 5–tą aukštą. Ten yra medikų poilsio kambarys, kuriame sudėti asmeniniai daiktai. Viena iš medicinos seserų – D. G., jai paskambino telefonu apie 4 val. ar apie pusę penkių. D. G. telefonu prašė pagalbos. Ji greitai nubėgo laiptais. Atbėgusi pamatė prie registratūros patalpų durų susikibusius du žmones, besivoliojančius ant grindų. Vienas iš jų buvo jų gydytojas V. A., kitas - pacientas. Žmogaus veido neatsimena. Vėliau iš kolegių sužinojo, kad buvo stumdomasi prie registratūros, o gydytojas V. A. buvo pakviestas apginti darbuotojų. Medicinos seserys sakė kviesti apsaugą, bet ji liepė kviesti policiją, nes tai jau buvo smurtas. Vėliau atvyko apsauga. Vyriškis šaukė keiksmažodžius. Ten dar buvo jo žmona, kuri stovėjo prie tualeto. Ji stovėjo be jokių emocijų, nesikišo. Daugiau kitų asmenų nebuvo. Po to įvykio jai slaugytojos viską papasakojo. Pas juos į registratūrą yra uždrausta eiti, nes ten guli saugomi dokumentai, kopijavimo prietaisas, kompiuteriai. Pacientai ten neturi teisės įeiti. Po šio įvykio R. B. jai parodė ranką. Sakė, kad jai užrėmė ar laužė ranką. Ji jai pasiūlė pasirodyti traumatologui. Po šio įvykio slaugytojos buvo labai sukrėstos. Liudytojos R. M. manymu, tą naktį A. Š. buvo neblaivus. Ji jam neskyrė alkotesterio tyrimo, bet jo elgesys atitiko neblaivaus žmogaus. Kaip kaltinamasis stumdėsi ar veržėsi į kabinetą, ji pati nematė. Matė tik, kaip A. Š. su gydytoju buvo nukritę ant žemės.

Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Kaišiadorių ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyriuje. Įvykį su A. Š. atsimena. Greitosios pagalbos automobiliu atvežė asmenį. Jį paliko priėmime. Jos paėmė jo dokumentus. Ji buvo kartu su sesutėmis D. G. ir R. B.. Dokumentus pildė poste. Ten yra mažas koridorius ir kambariukas, į kurį ligoniai neina. Jos paima dokumentus ir supildo. Kaltinamasis buvo pasodintas. Jis laukė. Jam kažkas pasidarė ir jis pradėjo šaukti, kodėl jį čia atvežė. Ar pacientas kuo skundėsi, ji negirdėjo. Jos nuomone, jis buvo apdusęs ir keistas bei neprognozuojamas. Kambario viduje buvo tik sesutės. A. Š. norėjo įeiti į vidų. Ji kabineto viduje nebuvo. Labai išsigando. Nežinojo, ką daryti. Stovėjo šalia. Atvažiavo A. Š. žmona ir bandė jį raminti. Jis stovėjo tarpduryje. Vėliau išsikvietė apsaugą. Ji visą laiką buvo šalia iki kol atėjo apsauga. A. Š. griebė už kėdžių ir ir bandė brautis į kabinetą, tačiau į vidų neįėjo, sesutės atsilaikė. Kada R. B. sužeidė ranką, jai nesimatė, nes dar A. Š. žmona stovėjo, tačiau tarp A. Š. ir R. B. buvo kontaktas. Į pagalbą atėjo gydytojas V. A.. Kai atėjo gydytojas, jis bandė A. Š. atitraukti. Prieš prieidamas prie A. Š., gydytojas prašė nusiraminti. Tada tarp jų įvyko grumtynės. A. Š. priešinosi gydytojui, nesutiko atsitraukti. Paskui abu pargriuvo ant žemės. Vėliau atvažiavo apsauga. Tada kaltinamasis apsiramino. Jis sėdėjo nusiraminęs. Kai apsauga atvažiavo, ji išėjo. Po šio įvykio jai buvo bloga, pasiėmė nedarbingumą, patyrė stresą. Po įvykio jos dirbo iki ryto. R. B. skundėsi, kad jai skauda ranką, pasakojo, kad ranką jai skauda nuo to įvykio.

Iš specialisto išvados Nr. G80/2016(02) matyti, kad R. B. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniajame rieše, dešinės plaštakos nykščio tiesiamosios sausgyslės patempimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai smūgiuojant ar sukant dešinę ranką per riešą. Sužalojimai padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-12-28. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės rankos plaštakos nykščio tiesiamosios sausgyslės patempimo R. B. sveikata buvo sutrikusi daugiau nei 10 dienų laikotarpiui (I t. b. l. 29-30).

Iš specialisto išvados Nr. G82/2016(02) matyti, kad V. A. 2015-12-28 16:45 val. Kaišiadorių ligoninėje traumatologo diagnozuotas dešinio kelio sąnario vidutinio šalutinio raiščio patempimas ir įtartas vidinio menisko plyšimas. Trauma įvyko kojai esant ištiestoje padėtyje ir kelio sąnaryje linkstant į vidų. Tokia situacija galima, kai į kelio sąnario išorinę pusę tiesiogiai veikia pašalinė jėga arba traumuoja nuosavasis kūno svoris, esant nepatogiam kojos pastatymui dinaminėje situacijoje (nikstelnant), ypač grumtynių metu. Trauma įvyko nuo vieno trauminio poveikio. Trauma, tikėtina, padaryta kreipimosi į gydytojus dieną, t. y. 2015-12-28. Trauma vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t. b. l. 37).

Iš 2015-12-28 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – vieša vieta – Beržyno g. 29, Kaišiadorys, esantis VšĮ Kaišiadorių ligoninė priėmimo – skubios pagalbos skyrius (I t. b. l. 4-7).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (II t. b. l. 127-129) matyti, kad A. Š. greitoji medicinos pagalba kviesta adresu Ateities g. 25, Stasiūnų k., Žiežmarių sen., Kaišiadorių r., kvietimo laikas – 2015-12-28 3:31 val., greitoj atvyko 3:49 val., A. Š. į ligoninę pristatytas 4:06 val., kvietimo priežastis – problemą sukėlė šalčio poveikis, kvėpuoja normaliai, sąmoningas, per pastarąsias 12 val. vartojo alkoholio ir gal narkotikų.

Iš pateiktos Kaišiadorių r. policijos komisariato informacijos apie 2015-12-27 iškvietimą į įvykį suvestinės matyti, kad A. Š. 2015-12-27 21:50 val. buvo pristatytas į Kaišiadorių r. policijos komisariatą, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 str. 2 d., A. Š. PK nustatytas 1,93 promilių neblaivumas; iš policijos komisariato A. Š. paleistas 2015-12-27 23:34 val. (I t. 105-109).

Iš VšĮ Kaišiadorių ligoninė rašto ir kasos pajamų orderio kvito matyti, kad J. Š. 2016-01-20 atlygino VšĮ Kaišiadorių ligoninei padarytą turtinę žalą 60 eurų sumai, VšĮ Kaišiadorių ligoninė civilinio ieškinio A. Š. atžvilgiu atsisakė ( I t. b. l. 97, 98, 100).

Kaltinamasis A. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo iš esmės nepripažino, teigė, kad tą 2015-12-28 naktį Kaišiadorių ligoninėje jis buvo nevaldomas nuo skausmo ir šalčio, jam gėlė rankas, todėl slaugytojų jis prašė jam suteikti pagalbą. Kaltinamasis A. Š. taip pat teigė, kad R. B. jis nesudavė, tik jos prašė patraukti rankas. Paskui atėjęs kažkoks asmuo, nieko prieš tai jo neįpėjęs, jį sugriebė ir jie su tuo asmeniu, kuris, kaip vėliau paaiškėjo buvo gydytojas V. A., pargriuvo. Kaltinamasis A. Š. tvirtino, kad su gydytoju jis nesistumdė. Nors A. Š. savo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai. Visi bylos teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai nenurodė negirdėję, kad A. Š., atvykęs į ligoninę būtų turėjęs kokių nors nusiskundimų dėl savo sveikatos ir dėl to prašęs ligoninės personalo pagalbos. Priešingai, į bylą pateiktame bendrojo pagalbos centro garso įraše ir greitosios medicinos pagalbos stoties pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota informacija patvirtina, kad J. Š. greitąją pagalbą A. Š. kvietė dėl to, kad jis ilgą laiką nesugebėjo išlipti iš automobilio ir ten miegojo po to, kai buvo parvežtas iš policijos komisariato, kur jam buvo nustatytas neblaivumas – 1,93 promilės. Liudytoja J. Š. teigė buvusi išsigandusi, kad A. Š. galėjo automobilyje sušalti, todėl iškvietė greitąją pagalbą. Liudytojų R. B., D. G., V. A., D. J., R. M., R. I. parodymai, taip pat ir liudytojos J. Š. parodymai patvirtina, kad naktį atvežtas į ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyrių A. Š. buvo neblaivus ir būtent tai sąlygojo jo neadekvatų ir agresyvų elgesį ligoninėje tuo metu buvusio personalo atžvilgiu. Pats kaltinamasis A. Š. patvirtino, kad 2015-12-27 vakare su draugu jis vartojo alkoholį. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios R. B. parodymais, kad A. Š. veržėsi į slaugytojų kabinetą, kuriame yra pildomi dokumentai ir į kurį pacientai nėra įleidžiami, o ji bandė tam sutrukdyti užrėmusi kėdę; besiverždamas į kabinetą A. Š. jai sudavė per dešinę ranką gal 5 kartus. Nukentėjusiajai R. B. padarytą rankos sužalojimą patvirtina specialisto išvada, kurioje R. B. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniajame rieše, dešinės plaštakos nykščio tiesiamosios sausgyslės patempimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai smūgiuojant ar sukant dešinę ranką per riešą. Sužalojimai padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Teisme apklausti liudytojai V. A., D. G., V. M., D. J. patvirtino, kad iškart po tos nakties įvykio su A. Š. R. B. skundėsi rankos skausmu. Todėl atmestini kaltinamojo A. Š. teiginiai, kad jis R. B. per ranką nesudavė ir smurto jos atžvilgiu nenaudojo, nes tai prieštarauja byloje surinktai ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtai medžiagai, be to, jokių objektyvių duomenų, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai pas R. B. galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių, nėra, todėl minėti sužalojimai vertintini kaip A. Š. R. B. atžvilgiu 2015-12-28 naktį ligoninėje vartoto fizinio smurto pasekmė. Nukentėjusiajai R. B. padaryti sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Be to, teismas neturi pagrindo netikėti ir nukentėjusiojo V. A. parodymais, kad jis 2015-12-28 naktį atbėgo pagal slaugytojos pagalbos prašymą dėl neblaivaus paciento elgesio, atbėgęs pamatė besikeikiantį, rankomis bemosuojantį A. Š., kurį bandė nuraminti, priėjęs klausė, ką jis daro, prašė nusiraminti, tada kaltinamasis puolė ant jo, jie susikibo, susigrūmė, abu parkrito ant žemės, V. A. parodė, kad jis kaltinamąjį parvertė veidu į žemę, užlaužė jam kairiąją ranką. Šiuos nukentėjusiojo V. A. parodymus patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos R. B., D. G., D. J., kurios tiesiogiai matė A. Š. ir V. A. kontaktą, taip pat iš dalies liudytojai R. M., R. I., kurie atėjo jau šiems asmenims susigrūmus bei matė juos abu pargriuvusius ant žemės. Specialisto išvada patvirtina, kad V. A. 2015-12-28 16:45 val. Kaišiadorių ligoninėje traumatologo diagnozuotas dešinio kelio sąnario vidutinio šalutinio raiščio patempimas ir įtartas vidinio menisko plyšimas. Trauma įvyko kojai esant ištiestoje padėtyje ir kelio sąnaryje linkstant į vidų. Tokia situacija galima, kai į kelio sąnario išorinę pusę tiesiogiai veikia pašalinė jėga arba traumuoja nuosavasis kūno svoris, esant nepatogiam kojos pastatymui dinaminėje situacijoje (nikstelnant), ypač grumtynių metu. Trauma įvyko nuo vieno trauminio poveikio. Trauma, tikėtina, padaryta kreipimosi į gydytojus dieną, t. y. 2015-12-28. V. A. trauma vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Aukščiau aptartus kaltinamojo A. Š. veiksmus teismas kvalifikuoja kaip nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., padarymą, nes teisme ištirtais ir įvertintais byloje apklaustų liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis A. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-12-28, apie 4:15 val., viešoje vietoje – VšĮ „Kaišiadorių ligoninės“ priėmimo - skubios pagalbos skyriuje, adresu Beržyno g. 27, Kaišiadorys, elgdamasis įžūliai, vartodamas necenzūrinius žodžius, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų, kitų asmenų akivaizdoje, veržėsi į bendrosios praktikos slaugytojų kabinetą, o budinčiam gydytojui V. A. bandant apginti slaugytoją ir neleidus jam įeiti į bendrosios praktikos slaugytojų kabinetą, su gydytoju susigrūmė, ko pasekoje abu nukrito ant žemės, dėl ko gydytojui V. A. diagnozuotas dešinio kelio sąnario vidinio šalutinio raiščio patempimas ir įtartas vidinio menisko plyšimas, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, bei sugadino VšĮ „Kaišiadorių ligoninei“ priklausantį turtą – sudaužė gėlių vazoną bei sulaužė kėdę, kuria nukentėjusioji R. B. buvo užrėmusi įėjimą į bendrosios praktikos slaugytojų kabinetą. Šiais savo veiksmais jis pažeidė nukentėjusiųjų R. B. ir V. A. bei kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką. Be to, kaltinamasis A. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-12-28, apie 4:15 val., viešoje vietoje – VšĮ „Kaišiadorių ligoninės“ priėmimo - skubios pagalbos skyriuje, adresu Beržyno g. 27, Kaišiadorys, verždamasis į bendrosios praktikos slaugytojų kabinetą, tyčia, iš chuliganiškų paskatų sudavė rankomis ne mažiau penkis smūgius per dešinę ranką priėmimo - skubios pagalbos skyriuje dirbusiai bendrosios praktikos slaugytojai R. B., padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešiniajame rieše, dešinės plaštakos nykščio tiesiamosios sausgyslės patempimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

BAUSMĖS SKYRIMAS

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-99/2016 nurodyta, kad A. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu (2015-12-28) konstatuojama: adaptacijos sutrikimai F43.2, organinis asmenybės sutrikimas F07.0, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas F10.2. A. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. Š. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas F07.0, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas F10.2. Šiuo metu A. Š. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. Š. gali būti teisiamas ir atlikti bausmę. A. Š. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (II t. b. l. 3-7). Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis gali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą už padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. numatytas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir ši aplinkybė turėjo įtakos minėtų nusikalstamų veikų padarymui. Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus – nesunkų ir apysunkį (BK 11 str. 3 d., 4 d.). Pagal jam pareikštus kaltinimus dėl šių nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis kaltu iš esmės neprisipažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis dirba, yra baustas administracine tvarka (I t. b. l. 132-135), neteistas, nuo 1988 m. priklauso VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro asmenų, stebimų dėl priklausomybių, grupei (I t. b. l. 140), A. Š. skirtinos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, artimos šių bausmių minimumui. Paskyrus bausmes, jos subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., jas iš dalies sudedant. A. Š. taikytinas BK 75 str. ir subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 723,14 eurų civilinį ieškinį fondo biudžetui padarytai turtinei žalai, atsiradusiai dėl nukentėjusiajai R. B. išmokėtos ligos pašalpos, atlyginti (I t. b. l. 44-63). Pripažinus A. Š. kaltu dėl BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos, kuomet buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios R. B. sveikata, padarymo, R. B. dėl minėto sveikatos sutrikdymo buvus laikinai nedarbinga ir dėl šio įvykio gavus ligos pašalpą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys, kaip pagrįstas ir įrodytas pridėtais rašytiniais įrodymais tenkintinas visiškai: iš A. Š. priteistina 723,14 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai (Civilinio kodekso 6.263 str. 1 ir 2 d., 6.280 str. 1 d., 6.290 str. 1 ir 3 d.).

Nukentėjusioji R. B. pareiškė civilinį ieškinį 203,38 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (II t. b. l. 72-76). Šioje byloje konstatuota, kad kaltinamasis A. Š. padarė nusikalstamas veikas, todėl dėl šių veikų padarymo nukentėję asmenys turi teisę tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos atlyginimą. CK 6.283 str. 1 d. numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai atsakingas už padarytą žalą asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo visiškai pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais apie R. B. dėl jos sveikatos sutrikdymo turėtą nedarbingumą ir dėl to negautas pajamas bei jai skirtą medikamentinį gydymą, R. B. nurodyta turtinė žala susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jos sveikatos sutrikdymu dėl A. Š. kaltės, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas visiškai: iš A. Š. priteistina R. B. 203,38 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.245-6.249 str., 6.263 str. 1-2 d., 6.283 str. 1-2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatydamas nukentėjusiajai R. B. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į A. Š. nukentėjusiosios atžvilgiu padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, į tai, kad A. Š. nesunkiai sutrikdė R. B. sveikatą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, buvo mėnesį laiko nedadarbinga ir jai buvo reikalingas medicininis gydymas, sveikatos sutrikdymo pasekmes, taip pat baimę darbe nukentėjusioji jaučia iki šiol, kaltinamasis nukentėjusiosios neatsiprašė, yra dirbantis asmuo. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, teismas nukentėjusiajai R. B. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 1000 eurų suma, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių bei kaltinamojo elgesio.

Nukentėjusiajai R. B. byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 223,40 Eur (II t. b. l. 132). Paminėtos išlaidos – 223,40 Eur – priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam:

pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;pagal BK 284 str. 1 d. – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. Š. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str., A. Š. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu; ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš A. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 723,14 Eur (septynis šimtus dvidešimt tris eurus 14 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš A. Š. 203,38 Eur (du šimtus tris eurus 38 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo R. B.. Likusioje dalyje R. B. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. Š. 223,40 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 40 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas).

Skambučio Bendrosios pagalbos centrui skaitmeninę garso įrašo kopiją, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.