Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-687-317-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-02
Bylos Nr.
1A-687-317-2012
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00633-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas
Nukentėjusysis
N. J.
Nuteistasis
A. J.
Civilinis atsakovas
„C. V. I. G.“

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-687-317/2012

Teisėjas: Giedrius Endriukaitis Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00633-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.7
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajai N. J. , nuteistajam A. J. , gynėjui Vaclovui Kaminskiui, civilinio atsakovo „C. V. I. G.“ atstovei A. S. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo-„ C. V. I. G.“ apeliacinį skundą dėl 2012 m. gegužės 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteistas 15 MGL (1950 Lt) bauda.

Nukentėjusiosios N. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir N. J. priteista iš civilinio atsakovo-„ C. V. I. G.“ , vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje per „C. V. I. G.“ Lietuvos filialą, 3600 (trys tūkstančiai šeši šimtai litų) Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Priteista iš A. J. N. J. 1900 (vienas tūkstantis devyni šimtai litų) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pripažinta nukentėjusiajai N. J. teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 26 d. apie 15 val. 50 min., vairuodamas automobilį „Mazda 323“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas Kaune Neries krantine nuo (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 134 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, jeigu ji būtų stabdoma, ir, iškilus grėsmei eismo saugumui, transporto priemonės nestabdė, užvažiavo ant dešiniojo šaligatvio, parbloškė ir sužalojo ten buvusią pėsčiąją N. J. , sukeldamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Civilinis atsakovas - „C. V. I. G.“ , vykdanti veiklą Lietuvos Respublikoje per „C. V. I. G.“ Lietuvos filialą, apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir prašo pakeisti iš dalies Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį bei sumažinanti nukentėjusiajai N. J. iš atsakovo „C. V. I. G.“ Lietuvos filialo priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 2000 Lt.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai didelį neturtinės žalos atlyginimo dydį, neatitinkantį nukentėjusiajai padaryto sveikatos sužalojimo masto ir pasekmių, pažeidžiantį CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos nustatymo kriterijus. Apeliantas pažymi, jog tik po 2 savaičių nuo eismo įvykio nukentėjusioji užsiregistravo pas gydytoją ir kreipėsi dėl gydymo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai padarytas sveikatos sužalojimas neturi liekamųjų reiškinių, galinčių turėti įtakos gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeimos santykiams, sveikatos sutrikdymas toliau leidžia nukentėjusiajai atlikti darbines funkcijas, iš karto po eismo įvykio ji nesinaudojo medicinine pagalba, neturėjo nedarbingumo pažymos, o tai ir liudija, kad sužalojimai nesukėlė sunkių pasekmių.

Apeliantas tvirtina, jog nukentėjusiosios teiginiai apie sutrikusią orientaciją, regėjimą, kalbą, pablogėjusias bendravimo galimybes su šeimos nariais ir būtinybę būstą pritaikyti specialiems poreikiams, yra nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo teigti, kad šie veiksniai kaip nors susiję su nukentėjusiajai padarytu sveikatos sutrikdymu. Apelianto įsitikinimu, nukentėjusioji bando pasipelnyti ir pagerinti savo padėtį eismo įvykio kaltininko ir draudimo sąskaita, nurodydama sveikatos sutrikdymo pobūdžio neatitinkančias pasekmes. Skunde taip pat nurodoma, jog įvykio kaltininkas-A. J. veiką atliko dėl nusikalstamo neatsargumo, jo kaltės forma neatsargi, kaltininkas eismo įvykio metu stengėsi išvengti eismo įvykio. Dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sužalojimo kaltininkas labai gailisi, pats kvietė gydytojus į eismo įvykio vietą, prisipažino kaltu.

Apeliantas tvirtina, jog atsižvelgtina ir į pačios nukentėjusiosios kaltę: nukentėjusioji stovėjo prie pėsčiųjų perėjos, neketindama per ją eiti, taip prisidėjo prie eismo įvykio atsiradimo bei tokių pasekmių arba galimai pati sukėlė avarinę situaciją (kito automobilio staigų stabdymą, lėmusį kaltininko priverstinį stabdymą ir užvažiavimą ant šaligatvio). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino kaltininko sunkios turtinės padėties t.y., kad jis yra bedarbis, turi mažametę dukrą, pats pajamų negauna ir gyvena iš draugės pajamų. Teismas į šį kriterijų turėjo atsižvelgti nustatydamas priteistinos žalos dydį.

Pasak apelianto, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas padarytos turtinės žalos dydis, atsižvelgti į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijaus bei teismų praktiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką analogiškose bylose, 2000 Lt neturtinės žalos dydis atitiktų nukentėjusiosios patirtų sužalojimų pobūdį, kaltininko turtinę padėtį, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės formą, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Skundo nagrinėjimo metu civilinio atsakovo „C. V. I. G.“ atstovė prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Nuteistojo gynėjas taip pat prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, o nukentėjusioji sutinka, kad jai priteistas ieškinys dėl neturtinės žalos būtų sumažintas.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinant neturtinę žalą pinigais, nustatant jos dydį, atsižvelgiama į visas reikšmingas bylos aplinkybes- žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę bei jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir pan. Teismas taip pat privalo vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes, todėl nukentėjusio asmens padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės. Sveikatos sužalojimo pasekmės vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas – kairio kelio sąnario raiščių ir raumenų patempimas. Atsižvelgdama į draudimo bendrovės išmokėtą tik 400 Lt išmoką neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji jai padarytą neturtinę žalą įvertino 10470 litų. Kolegija pripažįsta, jog visiško žalos atlyginimo principas neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, tačiau apelianto atlyginta 400 Lt. suma bei prašoma priteisti 2000 litų suma yra aiškiai per maža patirtai neturtinei žalai atlyginti. prašoma.

Priteisiama pinigine kompensacija turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Nustatant kompensacijos nukentėjusiajai dydį nagrinėjamu atveju, buvo atsižvelgta tiek į nukentėjusiajai padarytą žalą sveikatai, tiek ir į kitas svarbias aplinkybes t.y. tai, kad nuteistasis turi mažametę dukrą, neturi darbo, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas priteisdamas 4000 Lt. sumą neturtinei žalai atlyginti, motyvavo, kodėl skyrė būtent tokio dydžio atlyginimą už nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, patirtus fizinius bei moralinius nepatogumus. Skunde visiškai nepagrįstai teigiama, jog apylinkės teismas turėjo atsižvelgti ir į pačios nukentėjusiosios kaltę t.y. tai, jog ji stovėjo prie pėsčiųjų perėjos, neketindama per ją eiti, ir taip prisidėjo prie eismo įvykio atsiradimo bei pasekmių. Tokie skundo teiginiai prieštarauja faktinei bylos medžiagai, ištirtiems įrodymams, nes nukentėjusiosios kaltės šiame įvykyje nebuvo.

Teismų praktikoje, nukentėjusiems asmenims, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2000 iki 10000 litų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K- 616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt.). Apeliantas nepakankamai motyvuotai ir pagrįstai prašo priteisti minimalią priteisiamą teismų sumą. Apylinkės teismas, vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kiek iš esmės pablogėjo nukentėjusiosios gyvenimo kokybė dėl patirtų sužalojimų. Priteista 4000 litų neturinė žala atitinka Lietuvos Respublikos teismų praktikoje priteistinų sumų dydį panašaus pobūdžio bylose. Atsižvelgusi į visas teismo nustatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nustatytas 4000 Lt neturtinės žalos dydis atitinka neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę bei jo turtinę padėtį, nukentėjusiosios patirtų sužalojimų pobūdį, kaltininko turtinę padėtį, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės pobūdį, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Būtent dėl to kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, savo sprendimus tinkamai motyvavo, todėl nuosprendis laikytinas pagrįstu ir neteisėtu, o keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Civilinio atsakovo-„ C. V. I. G.“ skundą atmesti ir 2012 m. gegužės 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos primininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai: Jūratė JakubonienėGytis Večerskas