Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1734-661/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
e2S-1734-661/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08008-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Ieškovas
G. E.
Atsakovas
R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1734-661/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08008-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. E. ieškinį atsakovei R. B. dėl buto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei kompensacijos išieškojimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė teismo: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančias 2/3 dalis ginčo buto pagal pateiktą buto atidalijimo projektinį pasiūlymą, suformuojant du atskirus butus : ieškovui priskirti ginčo buto patalpas (Nr. 3-1, 3-2, 3-3, 3-6, 3-7), o atsakovei priskirti ginčo buto patalpas (3-4, 3-5); 2) projektinį pasiūlymą laikyti neatskiriama teismo sprendimo dalimi; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1016,51 EUR kompensaciją už natūra atidalijamo buto dalies ir idealiosios dalies skirtumą; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 100,83 EUR kompensaciją už patirtas projektinio pasiūlymo išlaidas; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas; 6) teismui nustačius, kad buto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, sumokant kompensaciją, geriau apgintų visų bendraturčių interesus ir atsakovei sutinkant atidalyti ginčo butą šiuo būdu, ieškovas reiškia alternatyvų reikalavimą – atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančias 2/3 dalis ginčo buto, sumokant atsakovei 17280,67 EUR piniginę kompensaciją už jos 1/3 dalį ginčo buto bei išieškoti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-30 nutartimi atsisakė priimti ieškovo G. E. ieškinį atsakovei R. B. dėl buto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei kompensacijos išieškojimo.Teismas nurodė, kad pagal ieškovo visus reiškiamus ieškininius reikalavimus bendra šio ieškinio suma sudaro 51 842,00 EUR sumą, t. y. pagal ieškovo prie ieškinio pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą ginčo buto vidutinę rinkos vertę, kadangi kaip matyti iš ieškovo reiškiamų visų ieškininių reikalavimų turinio, ieškovas siekia jam priklausančias 2/3 ginčo buto dalis (34 561,33 EUR sumai) atsidalinti į atskirą vienetą, t. y. į atskirą butą, o sutikus atsakovei, ieškovas siekia jam priklausančias 2/3 ginčo buto dalis (34 561,33 EUR sumai) atsidalinti nuo ieškovės bei sutinka sumokėti atsakovei 17 280,67 EUR piniginę kompensaciją už jos 1/3 dalį ginčo buto, tokiu būdu ieškovas savo ieškininiais reikalavimais siekia atsidalinti bei prisiteisti visą ginčo butą (51 842,00 EUR sumai).Nurodė, kad dėl šio, ieškovo ieškinys atsisakytinas priimti, kaip neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, ir grąžintinas ieškovui, paaiškinant, jog su nurodytu ieškiniu jis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.Ieškovas G. E. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2018-03-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį c. b. Nr. e2-13596-599/2018 ir perduoti ieškovo G. E. 2018-03-14 ieškinio dėl buto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012. Pažymėtina, kad nurodomoje byloje aptariamas pareikštas reikalavimas santuokos nutraukimo byloje padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, o šioje byloje sprendžiamas atidalijimas iš bendraturčiams priklausančio turto, kuris nėra jungtinė nuosavybė. Taigi, iš esmės skiriasi bylos faktinės aplinkybės, dėl to šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012 netaikytina. Nurodo, kad Apeliantas reiškia du alternatyvius reikalavimus - prašo teismo atidalinti jam priklausančias 2/3 dalis ginčo buto arba atidalinti ginčo butą, sumokant Atsakovei už jai priklausančią ginčo buto dalį piniginę kompensaciją. Tiek reikalavimas atidalinti Ieškovui priklausančio ginčo buto (turto) dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, tiek reikalavimas atidalinti visą ginčo butą sumokant Atsakovei jos turimos dalies buto rinkos kainos kompensaciją (alternatyvus reikalavimas) nesukelia Ieškovui jokių tiesioginių turtinių pasekmių. Apeliantas siekia atidalyti jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą (turima turtą), t.y. transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę, arba atidalyti butą sumokant Atsakovei jai priklausančios buto dalies vertės kompensaciją, taigi, bet kuriuo iš šių reikalavimų tenkinimo atveju Apelianto turtinė padėtis nepagerės, jo turto dydis nepadidės, tik keisis jo forma (iš bendrosios nuosavybės transformuosis į asmeninę arba iš piniginės išraiškos transformuosis į nekilnojamąjį turtą), todėl Apelianto reiškiami reikalavimai dėl skirtingais įstatyme numatytais būdais jo turto vienetų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausančio turto laikytini neturtiniais, kurie turi būti apmokami CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.Taip pat nurodo, kad Nagrinėjamoje byloje Ieškovas reiškia du, nesavarankiškus, alternatyvius neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei turtinį reikalavimą dėl 1.117,34 EUR kompensacijos priteisimo, todėl, akivaizdu, kad nurodyta Ieškinio suma yra reali ir neviršija iš Atsakovės reikalaujamos priteisti sumos. Pažymėtina, kad alternatyvus reikalavimas yra nesavarankiškas, tiesiogiai susijęs su pagrindiniu reikalavimu atidalyti Ieškovui priklausančio buto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, nes pagal teismų praktiką, turtas gali būti atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra sumokant bendrataučiui kompensaciją tik tuo atveju, jeigu teismas nustato, jog jo negalima atidalyti natūra arba kai kitas bendraturtis sutinka atidalyti gaunant kompensaciją už jam priklausančia turto dalį. Taigi alternatyvus reikalavimas neturėtų būti apmokestinamas atskiru žyminiu mokesčiu kaip savarankiškas neturtinis reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Nors atskirajame skunde ieškovas ir nurodo, kad skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-26 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-13596-599/2018, tačiau kaip matyti iš šios civilinės bylos duomenų, 2018-03-26 jokia nutartis šioje byloje nebuvo priimta. Nutartis kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį buvo priimta 2018-03-30.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas : 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančias 2/3 dalis ginčo buto pagal pateiktą buto atidalijimo projektinį pasiūlymą, suformuojant du atskirus butus: ieškovui priskirti ginčo buto patalpas (Nr. 3-1, 3-2, 3-3, 3-6, 3-7), o atsakovei priskirti ginčo buto patalpas (3-4, 3-5); 2) projektinį pasiūlymą laikyti neatskiriama teismo sprendimo dalimi; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1016,51 EUR kompensaciją už natūra atidalijamo buto dalies ir idealiosios dalies skirtumą; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 100,83 EUR kompensaciją už patirtas projektinio pasiūlymo išlaidas; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas; 6) teismui nustačius, kad buto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, sumokant kompensaciją, geriau apgintų visų bendraturčių interesus ir atsakovei sutinkant atidalyti ginčo butą šiuo būdu, ieškovas reiškia alternatyvų reikalavimą – atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančias 2/3 dalis ginčo buto, sumokant atsakovei 17280,67 EUR piniginę kompensaciją už jos 1/3 dalį ginčo buto bei išieškoti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012 nurodė, kad tokio pobūdžio ir kategorijos bylose, konstatuojant, jog tokie teismui reiškiami ieškininiai reikalavimai negali būti laikytini neturinio pobūdžio ieškininiais reikalavimais, todėl tokie reiškiami teismui ieškininiai reikalavimai turi būti apmokestinami, kaip turtinio pobūdžio ieškininiai reikalavimai.Tačiau sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškintis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas).Pirmosios instancijos teismo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012 buvo sprendžiamas klausimas dėl sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalinimo santuokos nutraukimo metu. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, kad kasatorius taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. T. v. A. R. T., ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2010. Nagrinėjamu atveju ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis netaikytina, nes teismas sprendė turto tarp buvusių sutuoktinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimus. Kasatoriaus nurodytoje byloje buvo sprendžiamas atidalijimas iš turto, kurio teisinis režimas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė buvo pasibaigęs (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Taigi kasatoriaus nurodyta nutartis – ne precedentas, nustatant žyminio mokesčio dydį tuo atveju, kai yra pareikštas reikalavimas santuokos nutraukimo byloje padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę. Šiuo atveju, ieškovo ir atsakovės turtas jiems nepriklauso bendrąja jungtine nuosavybe ir nėra sprendžiamas klausimas dėl jų turto padalinimo santuokos nutraukimo byloje, dėl ko remtis Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012 negalima. Šiam klausimui yra aktuali tiek apelianto, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012 nurodyta praktika, t.y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. T. v. A. R. T., ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2010, kurioje yra suformuoti aiškūs principai, kaip turi būti vertinamas reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto žyminio mokesčio prasme. Minėtoje nutartyje yra nurodyta, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainuoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu. Konstatavus, kad ieškovo reikalavimas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra neturtinio pobūdžio reikalavimas, už kurį mokamas CPK 80 str. 1 d. 6 p. nustatytas 100 eurų žyminis mokestis, bei, kad ieškovo reiškiamų turtinių reikalavimų suma nesiekia CPK 27 str. 1 p. nustatytos sumos, skundžiama nutartis yra naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, 2018 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakydamas priimti ieškovo G. E. ieškinį atsakovei R. B. dėl buto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei kompensacijos išieškojimo, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas reglamentuojančias žyminio mokesčio apskaičiavimą, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (LR CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.) ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 3 p., 338 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir ieškovo G. E. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Alvydas Barkauskas