Kauno apylinkės teismo nutartis

2009-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-243-288/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-13
Bylos Nr.
1-243-288/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Romualdas Lincevičius (pirm.), Regina Majauskienė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
V. A. Š.
Nukentėjusysis
R. A. S., L. K.
Advokatai
Elena Gylienė

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-429-133/2009

Teisėja Liuba Kymantienė Proceso Nr.20-1-00992-07
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.9.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. spalio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam V. A. Š., jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei, nukentėjusiesiems R. A. S., L. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R.A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009m. balandžio 21 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V.A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281str. 1 d. ir nubaustas - 5 MGL dydžio – 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) litų bauda.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti V.A. Š. vairuotojo pažymėjimą.

Nukentėjusiojo R.A. S. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintas dalinai. Priteista iš V.A. Š. 5000 (penki tūkstančiai) litų nukentėjusiajam R.A. S. neturtinei žalai atlyginti. Pareikštas ieškinys turtinei žalai atlyginti atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V.A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. už tai, kad, 2007m. rugsėjo mėn. 15d. apie 14.10 val. Kaune, Baršausko g., vairuodamas automobilį Toyota Corolla, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Pašilės g. link Pramonės pr. ties namu Nr. 80 pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 171 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, netrukdytų eismo, neatsižvelgė į važiavimo greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią ir stabdomą transporto priemonę, ko pasėkoje atsitrenkė prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojusį automobilį Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą L. K., kuris nuo smūgio pajudėjo į priekį ir partrenkė bei sužalojo tuo metu per perėją iš dešinės pusės ėjusį pėsčiąjį R.A. S., nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis savo apeliaciniu skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-15 nuosprendį pakeisti, ir nuteistajam bausmę sugriežtinti iki galimo maksimumo. Nukentėjusysis nurodė, kad jis, bylą nagrinėjant I instancijos teisme, reiškė nušalinimą teisėjai L.Kymantienei ir prokurorei V. Šalčiuvienei, tačiau nušalinimai neteisingai išspręsti, apie tai teisiamojo posėdžio protokoluose įrašų nėra. Prokurorės šališkumą patvirtina tai, kad tinkamai nekontroliavo ikiteisminio tyrimo, vilkino tyrimą, nebuvo laiku pripažintas nukentėjusiuoju, nebuvo laiku paskirta ekspertizė dėl kūno sužalojimo laipsnio nustatymo, nepaimtas nukentėjusio paaiškinimas dėl įvykio, tyrimas neobjektyvus, netirta tyčinio nusikaltimo padarymo versija, nepanaudotos operatyvinės priemonės, neleista susipažinti su byla. Nukentėjusiojo nuomone, teisėja turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi ji buvo šališka, t.y. trukdė nukentėjusiojo motinai duoti parodymus, perskaitant juos ir surašyto paaiškinimo nepriėmė teisiamajame posėdyje, tuo pažeidė BPK 81 str. 4 p. Surašyto paaiškinimo neprijungė prie bylos, pastarąjį perdavus ir per raštinę. Motinos nepagrįstai nepripažino nukentėjusiąja. Nukentėjusysis prie teismo šališkumo priskiria protokolo pasirašymą, kuriame, jo nuomone, surašyti neteisingi duomenys, padaryta ilga pertrauka tarp teismo posėdžių, teisėja ilgai nesvarstė pastabų dėl protokolo, neinformavo, trukdė išsakyti argumentus dėl tyčinio užvažiavimo, be to, teisėja išsakė išankstinę nuomonę, kad byloje daug nukentėjusiojo paaiškinimų, bet jais nesirems bei nurodymą, kad greičiau išnagrinėti šią bylą. Todėl nukentėjusysis teigė, kad teisėja yra įtakojama ir nesijaučia nepriklausoma bei grubiai pažeidė nukentėjusiojo teises neleisdama duoti parodymų dėl nesirgimo osteochondroze, kuri diagnozuota nepagrįstai, nesutiko skirti papildomą med. ekspertizę. Teisėjos šališkumą, nukentėjusiojo nuomone, patvirtina ir tai, kad buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta 2009-04-21 nutartis, kuri jam nebuvo atsiųsta, įsiūti byloje dokumentai dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokolui svarstymo, tačiau jam - nukentėjusiajam nepranešta. Tai patvirtina teisėjos L.Kymantienės suinteresuotumą ir siekimą V.A. Š. sudaryti kuo palankesnes sąlygas, neprisilaikant nuosprendžio įsiteisėjimo termino grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą.

Nukentėjusysis taip pat ginčija ir jam priteisto neturtinės žalos dydį ir nurodė, kad sveikata yra didžiausia vertybė, o teismas tinkamai neįvertino pasekmių ir patirtų dvasinių išgyvenimų. Nukentėjusysis savo skunde analizuoja medicininius duomenis bei išreiškė nuomonę, kad teismas neįvertino potrauminių reiškinių, todėl neadekvačiai per maža pinigų suma įvertino jam padarytą neturtinę žalą, susijusią su kūno sužalojimu, patirtais išgyvenimais. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Ginčų komisijoje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendime nėra konstatuota, kad sirgtų osteochondroze. Nukentėjusysis savo skunde teigė, kad iškentėjo 203 dienas ilgalaikio skausmo, penkis mėnesius nešiojo stuburo įtvarą, visą nedarbingumo laiką galėjo tik stovėti ir gulėti, patyrė nepatogumus buityje, sumažėjo bendravimo galimybės, negalėjo dirbti kūrybinio ir pedagoginio darbo, turėjo riboti fizinį krūvį. Patirti sužalojimai negrįžtami ir savaime neatsistatantys, o stuburo operacija yra brangi ir pavojinga. Dėl patirtų sužalojimų moralinė žala didėja, pergyvenimai ir skausmai nesibaigia. I instancijos teisme nebuvo apklaustas rentgenologas, kas sutrukdė įvertinti sužalojimų lygį, prognozes ateičiai ir kt. Nustačius 70% bazinį darbingumą ir po to įvertinus palankias aplinkybes dėl išsilavinimo, darbo patirties, darbinių įgūdžių, jų panaudojimo, buvo nustatytas 90% darbingumo lygis. Teismas neįvertino tai, kad darbingumo lygis nustatytas kuomet dirbo mokytojo darbą, tačiau tapus bedarbiu, realiai negalint panaudoti turimos kvalifikacijos, mažėja ir asmens pajėgumas, kadangi negali dirbti fizinių darbų, o bendras darbingumas ir darbingumas yra netapačios sąvokos. Nukentėjusysis taip pat skundžia ir tai, kad teismas nepagrįstai nepasisakė dėl nepagrįstai diagnozuotos osteochondrozės bei neanalizavo jo paaiškinimų.

Nukentėjusysis savo skunde taip pat teigė, kad teismas ir prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai nesiaiškino kur T1 b.l.19 nurodyti 9 lapai R.A. S. gydymo stacionare ligos istorijos kopijos, atsiųstos iš Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės bei asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės iš KMUK.

Nepagrįstai nevertinta kaltinamojo turtinė padėtis, netinkamai įvertinta žalą padariusio asmens kaltė, jo ypatingai didelis nerūpestingumas ir neatsargumas. Nukentėjusysis taip apt nurodė, jog teismas nepagrįstai nepripažino jo motinos B. S. ir nepatenkino jos ieškinio, kadangi nukentėjusysis nevedęs, vaikų neturi, o su mama gyvena kartu ir jie sudaro vieną šeimą.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde nurodo galimai organizuotus veiksmus, siekiant jį sužaloti, kurie nebuvo tirti ikiteisminiame tyrime ir teisme, kadangi sužalojimo autoavarijoje metu, jis intensyviai bylinėjosi su darbdaviu. I instancijos teismas taip pat nepasisakė, kokiais motyvais nepaskyrė prašomos pakartotinų ir papildomų medicininę ekspertizę bei kompleksinę autotechninę-transporto trasologinę ekspertizę, neišreikalauti įvykio vietos nuotraukų failai bei neleista duoti paaiškinimų dėl neteisingai 1998. 1999 metais nustatytos osteochondrozės diagnozės.

Nukentėjusysis savo skunde taip pat nurodė visą eilę dokumentų, kaip turinčių reikšmės bylai nagrinėti, kuri teismo nebuvo paskelbti bei neaptarta kodėl jie teismo nebuvo laikomi įrodymais. R.A. S. išreiškė nuomonę, kad nuosprendyje V.A. Š., L. K., R.A. S., B. S. ir M. S. parodymai išdėstyti tendencingai, kuriuose neatsispindi nukentėjusiojo parbloškimo mechanizmas, nenurodytas išsamus aiškinimas dėl padarytos žalos, liekamųjų reiškinių, nedarbingumo , netinkamo ikiteisminio tyrimo, dėl grasinimų nužudyti gatvėje bei dalyvavusių automobilių įvykyje skaičiaus.

Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad teismo medicinos eksperto A.Cėplos pasirašytas 2008-09-19 ekspertizės aktas bei eksperto išvados teisiamajame posėdyje neteisėtos, kadangi eksperto pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs 2008-08-28.

Nukentėjusiojo nuomone, dėl netirtų galimai organizuotai veikusių nusikaltimo užsakovų, organizatorių, padėjėjų, nusikalstama veika galimai turėjo būti kvalifikuota kaip rengimasis padaryti nužudymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų. Nepagrįstai buvo neįvertintas V.A.Š. ypatingai didelis neatsargumas ir L. K. padaryti KET pažeidimai ir jų ryšys su nukentėjusiojo sužalojimu. Į tai atsižvelgiant teismas nepagrįstai paskyrė V.A. Š. per švelnią bausmę, jam skirtina pati griežčiausia bausmė ir pilnai tenkintas civilini ieškinys.

Nukentėjusysis savo apeliaciniu skundu taip pat skundžia ir Kauno miesto aplinkės teismo 2009-04-21 nutartį, kuria neįsiteisėjus nuosprendžiui, nuteistajam V.A. Š. grąžintas vairuotojo pažymėjimas, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Grąžinant vairuotojo pažymėjimą nesivadovauta jokiu įstatymu, juolab nuteistasis, nukentėjusiojo nuomone, yra ties išsekimo riba, sega įvairiomis ligoms, rūpinimasis giminaite nėra įtikinama priežastimi vairuotojo pažymėjimą grąžinti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis taip pat prašo išreikalauti papildomus dokumentus.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusįjį prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią skundą tenkinti iš dalies, nuteistąjį, gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiąją L. K., neišreiškusią nuomonės, sprendžia, kad nukentėjusiojo skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo V.A.Š. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Nukentėjusysis savo apeliaciniu skundu neginčija nuteistojo V.A.Š. kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, apeliaciniu skundu skundė teisėjos ir prokurorės šališkumą, nesutiko su paskirta bausme, priteista per maža neturtinės žalos suma, veikos kvalifikavimu, neteisingai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teisėjų kolegijai susipažinus su visais baudžiamosios bylos duomenimis, konstatuoja, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas yra prieštaringas ir skundo motyvai nepagrįsti.

Nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde išdėstė motyvus dėl teisėjos ir prokurorės šališkumo, kurie nepasitvirtino. Tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teisminis bylos nagrinėjimas vyksta vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu ir nustatytais terminais, kurių pažeidimų teismas nenustatė, todėl nukentėjusiojo teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, nesavalaikių apklausų ir jo nesavalaikio pripažinimo nukentėjusiuoju, neleidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga neatitinka byloje esančių duomenų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nutarimas dėl R.A. S. pripažinimo nukentėjusiuoju priimtas 2007-12-27, ikiteisminio tyrimo terminai nepažeisti, byla perduota teismui per 5 mėnesius, pranešimai apie galimybę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą visiems suinteresuotiems asmenims - kaltinamajam bei nukentėjusiesiems, tame tarpe ir R.A. S. buvo išsiųsti vieną ir tą pačią 2008-02-08 dieną, o papildomai pareigūnams susirašinėti su proceso dalyviais elektroniniu paštu, galimybių įstatymas nenumato. Nukentėjusiojo argumentai dėl teisėjos šališkumo, kolegijos nuomone taip pat nepasitvirtino. Lietuvos Respublikos BPK 241 str. numato, kad bylos nagrinėjimui teisme vadovauja teisėjas, turintis teisiamojo posėdžio pirmininko teises ir pareigas. Jam privalu imtis visų įstatyme numatytų priemonių dėl išsamaus ir nešališko bylos aplinkybių ištyrimo, ir turi teisę šalinti iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą ir tai, kad teisėjas, užduodamas klausimus proceso dalyviams (tame tarpe ir liudytojams) orientuoja asmenį pasisakyme į bylos esmę, konkretų faktą ar esmines įvykio aplinkybes, negali būti priežastimi teisėją įvardinti šališku. Tai taip pat pasakytina ir apie pateikiamus raštiškus paaiškinimus, prašymus bei raštu išsakytas nuomones, kurie nėra susiję su nagrinėjama byla ir nusikalstama veika.

Nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde taip pat skundžia žalos neteisingą įvertinimą pinigais. Civilinio Kodekso 6.250 str. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt. Taigi, teismo pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, tačiau priteisiant neturtinę žalą iš kaltojo asmens, yra būtina įvertinti jo galimybes tą žalą atlyginti.

Teismas šiuo atveju pagrįstai įvertino tai, kad nuteistasis V.A. Š. teisiamas pirmą kartą, gailisi, yra pensininkas, nukentėjusįjį lankė ligoninėje, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ką savo išvada patvirtino teismo medicinos ekspertas, o taip pat atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir visiškai pagrįstai priteisė 5000 Lt. neturtinę žalą. Tai, kad teismas nuosprendyje neįvertino ir nepaminėjo nukentėjusiojo darbingumo klausimo nagrinėjimo Ginčų komisijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vertintinas, kaip aplinkybė, kuri nebuvo tiesiogiai susijusi su nagrinėjama padaryta nusikalstama veika, juolab, kad minėtos ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendime yra konstatuota, kad dėl amžiaus kriterijaus, nustačius, kad R.A. S. amžius patenka nuo 45 m. iki 55 m. amžiaus intervalą, amžiaus kriterijus yra vertinamas, kaip vidutinio palankumo darbui aplinkybė.

Pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo nuomone, nemotyvuotai atsisakė ištirti aplinkybes dėl 1998-02-13 nepagrįstai diagnozuotos osteochondrozės. Nukentėjusiojo sveikatos būklė, kuri buvo prieš dešimtmetį, nėra šios baudžiamosios bylos objektas, todėl svarstyti šiuos klausimus teismas neturėjo nei teisinio pagrindo, nei galimybių, todėl šis skundo motyvas atmetamas, kaip nenagrinėtinas, nes nesusijęs su padaryta nusikalstama veika.

Nukentėjusiojo skunde nurodyti motyvai dėl medicininių dokumentų nenagrinėtini. Ligos istorijos Nr. S7-5821 kopija randasi byloje, o kiti reikalingi ekspertizei medicininiai duomenys buvo išreikalauti ir praėjus būtinumui, gražinti gydymo įstaigoms.

Pirmosios instancijos nuosprendyje pagrįstai apibūdinta nuteistojo asmenybė ir abejoti jo, kaip garbaus amžiaus pensininko turtine padėtimi nėra jokio pagrindo. Juolab, kad nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį buvo vertinami ir kiti kriterijai. Tai, kad nukentėjusiąja nebuvo pripažinta nukentėjusiojo motina B. S. ir nepatenkintas jos ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas nesvarstė, kadangi liudytoja autoįvykyje nedalyvavo, jokių fizinių sužalojimų nepatyrė, o tai, kad pergyveno dėl sūnaus sužalojimo, yra visiškai suprantama ir suvokiama kaip motinos pergyvenimas dėl savo vaiko, kokio amžiaus jis bebūtų.

Nukentėjusiojo skundo motyvas dėl tyčinių galimai organizuotų veiksmų siekiant jį sužaloti, atmestinas, kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso įstatymas neleidžia teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių kaltinamasis neperduotas teismui. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Baudžiamoji byla teismui ir teisiamajam posėdžiui buvo perduota kaltinamojo V.A. Š. atžvilgiu dėl neatsargios nusikalstamos veikos padarymo, o priimtame apkaltinamajame nuosprendyje visiškai pagrįstai konstatuota, kad tyčinio sužalojimo galimybę paneigia surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės. Teismo prerogatyvai yra palikta teisė ir dėl dokumentų, turinčių reikšmės bylai, paskelbimo teisiamajame posėdyje. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde išvardinti ir nepaskelbti teisiamojo posėdžio metu dokumentai įrodomosios reikšmės dėl padarytos nusikalstamos veikos neturi. Jie liudija apie nukentėjusiojo asmenybę, jo susirašinėjimus su kitomis institucijomis, versijas, paaiškinimus, ankstesnes klaidingas diagnozes ir pan.

Teisėjų kolegija, taip pat laiko nepagrįstu apeliacinio skundo motyvu ir nuosprendyje tariamai tendencingai išdėstytus V.A. Š., L. K., R.A. S., B. S. ir M. S. parodymus. Procesų dalyvių parodymai yra fiksuojami teisiamojo posėdžio protokole, kuriuo vadovaujantis surašomas nuosprendis. Tendencingumo ir parodymų netikslumų teismas nekonstatavo.

Visiškai, kaip nepagrįstas atmetamas skundo motyvas dėl eksperto A.Cėplos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo termino. Ekspero A.Cėplos kvalifikacijos pažymėjimas pratęstas 2009-03-10 ir galioja iki 2014-03-10.

Žemesnės instancijos teismas

Aukščiau aptartais motyvais atmetami ir skundo pasikartojantys argumentai dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei netinkamai paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, teisingai nustatė priežastinį ryšį dėl įvykusio autoįvykio ir pasekmių, pagrįstai paskyrė bausmę ir ją keisti teismo kolegija nemato jokio teisinio pagrindo.

Nukentėjusysis savo apeliaciniu skundu taip pat skundžia ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-21 nutartį, kuria nuteistajam V.A. Š. buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas neįsiteisėjus nuosprendžiui. Šioje dalyje nukentėjusiojo apeliacinis skundas taip pat atmetamas. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo aplinkybes dėl kurių nuteistajam būtinas vairuotojo pažymėjimas anksčiau nei įsiteisės apkaltinamasis nuosprendis, juolab kuriuo ir buvo nuspręsta nuteistajam vairuotojo pažymėjimą grąžinti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas minėtą nutartį, jokių pažeidimų nepadarė, pagrįstai vadovavosi baudžiamojo proceso įstatymu ir nuteistojo prašymą tenkino. Nukentėjusiojo argumentai dėl nuteistojo sveikatos būklės, jo buvimo ties išsekimo riba, kitų žmonių galimo sužalojimo ir neatsakingumo, yra ciniški, įžeidžiantys ir peržengiantys rungimosi principo ribas, todėl atmestini, kaip nepagrįsti ir nepriimtini.

Aplinkybių, į kurias atsižvelgus būtų galima keisti nuosprendį nuteistojo V.A. Š. atžvilgiu nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo V.A. Š. atžvilgiu bausmė paskirta tinkama, ji užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nukentėjusiojo R.A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Romualdas LincevičiusTeisėjai: Regina MajauskienėArūnas Paštuolis